TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Smiltynėje žadama prikelti smukles

2013 07 26 6:00
Senoji Smiltynės smuklė viliojo ir poetus, ir žvejus...

Klaipėdos miesto valdžia užsimojo atstatyti vokiškas XIX amžiaus pabaigoje iškilusias, bet XX amžiuje sunykusias kadaise itin mėgtas Smiltynės smukles. Šią savaitę apie tai kalbėta su Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija. Ji taip pat suinteresuota atkurti senąjį paveldą ir plėtoti turizmą.

Kol kas konkretūs žingsniai žengti dėl galimybės atstatyti smuklę „Sandkrug“, kuri stovėjo ant gerai matomo kalno prie pat Senosios perkėlos. Teigiama, kad šioje smuklėje buvo trumpam stabtelėjusi ir į Memelį Kuršių nerijos senuoju pašto keliu važiavusi Prūsijos karalienė Luizė.

Poetų ir žvejų smuklė

Smiltynė XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje buvo itin mėgstama anuomečio Memelio gyventojų ir svečių pramogų oazė. Be kurhauzo, šioje Kuršių nerijos dalyje veikė ir legendinės smuklės. Deja, nė viena jų iki mūsų laikų neišliko.

Pavyzdžiui, ant paties kopagūbrio pajūryje stovėjo didžiulis medinis restoranas „Strandhalle“, prie Smiltynės miško kelio, vedančio maudyklų link, lankytojus užeiti kvietė Sodo restoranas. Tačiau bene geriausiai žinoma smuklė buvo įsikūrusi ant kalno prie pat dabartinės kelto švartavimosi vietos. Vokiškas žodis Krug reiškia arba smuklę, arba alaus bokalą, o Sand - smėlį, tad šis kalnas su smukle galbūt davė vardą ir pačiai Smiltynei.

...o dabar jos vietoje likęs tik nykus kalnas. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, išlikusi gana gausi medžiaga šiais laikais leidžia susipažinti su smukle iš atvirukų, nuotraukų. „Ta smuklė ant kalno stovėjo labai seniai, gal net XVIII amžiuje, tačiau labiausiai ji žinoma iš vėlesnių laikų. Deja, po karo, sovietiniais laikais, šeštojo dešimtmečio pradžioje, smuklė buvo sudeginta. Spėjama, kad tai padarė pasieniečiai. Smuklės patalpose jie buvo įsirengę stebėjimo postą, vėliau jo atsisakė, objektas buvo padegtas. Dabar ten likę tik pamatai“, - LŽ pasakojo jis.

Ši smuklė kadaise klestėjo ir traukė žymius žmones. Pavyzdžiui, XX amžiaus pradžioje poetas Augustas von Kotzebue, dėl ledonešio keletą dienų negalėjęs persikelti iš Smiltynės į Memelį, smuklėje sukūrė garsų pamfletą „Tai negali daugiau tęstis...“ Vienas smuklėje apsilankęs dvariškis parašė dainą „Atsisveikinimas su Klaipėda“.

Žinoma istorijų, kad Smiltynės smuklę buvo itin pamėgę Memelio žvejai vyrai. Jie ten gurkšnodavo alų ir džiaugdavosi pabėgę nuo žmonų, nes šios negalėjusios lengvai ir greitai parginti lėbaujančių vyrų.

Viliotų verslininkus

Senosios smuklės atstatymo idėja jau pasiekė Klaipėdos merijos biurokratų kabinetus. Anot uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, yra duotas pavedimas išsiaiškinti visas teisines galimybes įgyvendinti šį sumanymą.

„Esama daug įvairių formalumų. Pavyzdžiui, smuklės sklypas per mažas, tad tektų perimti valstybės miškų registre esantį žemės plotą. Dar reikia išspręsti kanalizacijos nuotekų klausimą. Seniai norėjome pradėti gaivinti Smiltynę, tačiau vis nepavykdavo suderinti pozicijų su kitomis institucijomis. Dabar itin geranoriškai į idėją atstatyti senąją smuklę ir svarstyti galimybę atkurti kitus senuosius objektus pažvelgė KNNP direkcija. Jei pavyktų sutvarkyti juridinius žemės klausimus, būtų galima galvoti apie konkurso skelbimą ir vilioti verslininkus, kurie smuklę atstatytų ir atgaivintų“, - sakė J.Simonavičiūtė.

KNNP direktorė Aušra Feser LŽ patikino, kad Smiltynės smuklės atveju KNNP planavimo schemoje tikrai numatyta atstatomoji statyba. „Čia nebūtų jokių prieštaravimų. Žinoma, nekalbame apie naujos architektūros pastatą, o apie jo repliką, kopiją. Vienas iš KNNP tikslų yra gaivinti, plėtoti turizmą ir skatinti autentiškos senosios infrastruktūros atkūrimą. Todėl patys ėmėmės iniciatyvos ir susitikome su merijos atstovais. Mūsų požiūriai dėl Smiltynės atgaivinimo sutampa“, - teigė jis.

Ragina žvelgti plačiau

Tuo metu D.Elertas pabrėžė, kad vieno ar kelių pavienių objektų atstatymas norimo rezultato esą neduotų. „Pirmiausia reikia susėsti ir pakalbėti apie visos teritorijos senosios infrastruktūros atkūrimą. Viena atstatyta smuklė nieko nereikš, jei nebus atkurti ir į ją vedę takai, parkas, maksimaliai atverta ir visuomenei parodyta senoji Smiltynės kurortinės teritorijos infrastruktūra. Ji dabar yra visiškai nematoma: dalis sunaikinta, dalis apžėlė krūmais, mišku. Tačiau iš principo pritariu norui pamėginti po žingsnelį atkurti senąjį Smiltynės veidą, kuris buvo daug gražesnis nei dabartinis“, - LŽ sakė jis.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė LŽ sakė, kad atkurti senuosius statinius būtų pritarta su viena sąlyga: jei tai neprieštarautų teisės aktams. „Žinoma, reikės įvertinti, ar prieš imantis žemės darbų objektuose nereikia atlikti archeologinių kasinėjimų, ar statybos leidžiamos pagal Vyriausybės patvirtintą KNNP planavimo schemą. Smiltynės smuklės atveju kyla mažiausiai klausimų, o dėl kitų statinių reikia diskutuoti ir įsigilinti į situaciją“, - dėstė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"