TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Smulkūs verslininkai pageidauja solidaus globėjo

2006 10 24 0:00
Seimo narė Laima Mogenienė pabrėžė, kad šiuo metu nėra žinybos, kuri prisiimtų atsakomybę dėl smulkiojo verslo.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Su verslininkų palaiminimu grupė Seimo narių nori įteisinti naują Vyriausybei pavaldžią žinybą, spręsiančią smulkiojo ir vidutinio verslo bėdas. Apskaičiuota, kad dabar įmonės turi reikalų su pusantro šimto valstybės institucijų.

Darbo grupės smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo projektui tobulinti vadovė Laima Mogenienė vakar Seime inicijavo konferenciją smulkiojo verslo padėčiai aptarti.

Pasak Mogenienės, darbo grupė vieningai sutaria, jog įstatymo projekte būtina įrašyti nuostatą, leisiančią sukurti atskirą departamentą prie Vyriausybės smulkiam ir vidutiniam verslui prižiūrėti bei globoti. Parlamentarė LŽ sakė, kad įstatymo projektas tautos išrinktųjų teismui turėtų būti pristatytas lapkričio pradžioje.

"Kažkas turi prisiimti atsakomybę. Turi būti koncentruotas valdymas. Reikalinga institucija, sugebanti analizuoti situaciją, įstatymų pasekmes. Šiuo metu bene kiekviena ministerija turi padalinį, besirūpinantį smulkiu verslu, tačiau nėra prisiimančiųjų atsakomybės", - sakė Mogenienė.

Smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui atstovaujančios asociacijos sako entuziastingai palaikančios specializuotos institucijos idėją.

"Tikrai žinau, kad nepritarimo sulauksime iš institucijų, dabar prižiūrinčių smulkų ir vidutinį verslą. Kas gi pritars, kad būtų sunaikintas? Jie visi savimi patenkinti ir tikrai priešinsis", - teigė Seimo narė.

Trūksta analizės

Anot Mogenienės, šalyje niekas nesiima analizuoti, kokią įtaką smulkiam ir vidutiniam verslui daro ar gali daryti vieni ar kiti įstatymai, jų pataisos. Netiriamos ir nedidelių įmonių steigimo bei uždarymo priežastys. Jos teigimu, dabar smulkaus ir vidutinio verslo koordinavimo bei priežiūros pastangos ir pajėgos yra labai išbarstytos, vos ne kiekviena ministerija turi padalinius, kurie koordinuoja verslo aplinką. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija rūpinasi kaimo verslais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mėgina skatinti verslumą. O verslininkai mano, kad šiuo metu nei Ūkio, nei kitoms ministerijoms nepakanka politinės valios gerinti sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui bei spręsti šio sektoriaus problemas.

"Kažkas turi ne tik kurti verslo rėmimo programas, bet ir stebėti jų rezultatą bei prisiimti atsakomybę", - kalbėjo Mogenienė. Konferencijos dalyviai suskaičiavo, kad šiuo metu verslą kontroliuoja 152 institucijos.

Svarstoma, kad specialusis departamentas prie Vyriausybės būtų visų smulkųjį ir vidutinį verslą liečiančių įstatymų filtras. Be to, jis būtų įgaliotas spręsti įmonių bei institucijų mokestinius ginčus, turėtų kitų funkcijų.

Neišsenkančios problemos

Kaip vienas pagrindinių smulkųjį ir vidutinį verslą žlugdančių veiksnių konferencijoje paminėti mokesčiai, kurie visu svoriu užgula būtent smulkiuosius. Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius teigė, jog ne vieną verslą sužlugdė ir sužlugdys dėl didinamo minimalaus užmokesčio didėjanti apmokestinama dalis verslui.

Pasak jo, 2002 metais, kuomet minimalus atlyginimas buvo 430 litų, o neapmokestinamas minimumas siekė 290 litų, verslininkas valstybei sumokėdavo 32,6 proc. darbuotojo atlyginimo siekiančią sumą. Šiandien, kai minimali alga padidėjo iki 600 litų, o neapmokestinamas minimumas nepakito, verslininkai valstybei moka 51,7 proc. darbuotojo algos. Anot Mackevičiaus, norint išlaikyti balansą, buvusį prieš ketverius metus, neapmokestinamas minimumas dabar turėtų būti 405 litai. Atitinkamai jis turėtų būti pakeltas iki 472 litų, kai minimali alga pakils iki 800 litų.

Smulkieji - ūkio stuburas

Konferencijos dalyvių duomenimis, Lietuvoje veikia 99,46 proc. smulkių ir vidutinių įmonių (iki 250 darbuotojų - red.) ir 76,96 proc. mikroįmonių (iki 10 darbuotojų). Jos valstybei sumoka atitinkamai 60 proc. ir 14 proc. pelno mokesčio, kuris sudaro 17 proc. visų į biudžetą surenkamų mokesčių. 2006 metais iš pelno mokesčio planuojama surinkti daugiau nei pusantro milijardo litų.

Iš 116 mlrd. litų Lietuvos verslo uždarbio 73 mlrd. uždirba smulkus ir vidutinis verslas, o 13 mlrd. tenka mikroįmonėms. Tūkstančiui gyventojų Lietuvoje tenka 17 įmonių, kai ES šis skaičius yra triskart didesnis.

"Tiesa, Ūkio ministerija pateikia didesnį verslumą apibrėžiantį skaičių: tūkstančiui gyventojui tenka 46 verslo subjektai. Tačiau toks skaičius gaunamas susumavus tūkstančiui gyventojų tenkančius 5 pagal patentus dirbančius asmenis ir 24 individualia veikla užsiimančius asmenis", - sakė Verslo bendradarbiavimo tinklo koordinatorė Aldona Dalia Matukienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"