TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Socialinio būsto kaimynystės ginasi ir kiti panevėžiečiai

2016 07 21 6:00
Šiuo metu vyksta derybos su būsimo socialinio daugiabučio kaimynais. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Panevėžiečiai, protesto akcijomis pakeitę miesto vadovų planus neveikiančią mokyklą Europos Sąjungos lėšomis paversti daugiabučiu socialiai remtiniems žmonėms, dabar jau piestu stoja prieš Panevėžio valdžios sumanymą tokius butus įrengti ištuštėjusiame bendrabutyje.

Panevėžyje nuo šių metų pradžios verda aistros dėl galimybės ES lėšomis įrengti remtiniems miesto gyventojams skirtus butus. Pirminį miesto vadovų siekį pastatyti 48 butų socialinį daugiabutį, prieš tai nugriovus nebeveikiančią, vandalų taikiniu tapusią mokyklą, teko keisti, kai per kraštus ėmė lietis mokyklos kaimynystėje gyvenančiųjų emocijos. Mat šie neabejojo, kad atsikėlus socialiai remtiniems žmonėms jų gyvenimas virs pragaru.

Šiuo metu tokias pat mintis miesto valdžiai ėmė dėstyti miesto centro gyventojai, išgirdę, kad 60 butų socialinį daugiabutį ketinama įrengti rekonstravus Panevėžio reikmėms perduodamą prestižinėje miesto vietoje esantį profesinės mokyklos bendrabutį.

Bijo neįgaliųjų ir našlaičių

Panevėžys, matyt, yra vienintelis Lietuvos miestas, kurio žmonės protestais ginasi socialinio būsto kaimynystės. „Išties, bendraudami su valstybės įstaigų ar kitų savivaldybių darbuotojais, dažnai girdime jų nuostabą dėl to, kad vieninteliame Panevėžyje priešinamasi socialinio būsto statybai. Juk kiti miestai džiaugiasi ES lėšomis pastatytais puikiais pastatais, kuriuose gyvena neįgalieji, jaunos šeimos, našlaičiai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna. Jis pabrėžė, kad Panevėžiui yra galimybė gauti 1,7 mln. eurų ES paramos lėšų, skirtų socialiniam būstui. Iš pradžių šias lėšas norėta panaudoti tam, kad nugriovus nebeveikiančią buvusią „Verdenės“ pagrindinę mokyklą daugiabučių mikrorajone būtų pastatytas 48 butų socialinis daugiabutis. Tačiau planus teko keisti.

Aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojams piestu stojus prieš sumanymą vietoj uždarytos mokyklos statyti socialinį būstą, nutarta socialiniu daugiabučiu paversti miesto centre esantį bendrabutį, kuriame iki šios vasaros gyveno Margaritos Rimkevičaitės technologijų mokyklos moksleiviai. Dabar šis bendrabutis tuščias, tad artimiausiu metu miesto merija jį perims iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

„Gyventojai, protestuodami prieš socialiai remtiniems žmonėms įrengtą daugiabutį, iš tiesų vadovaujasi vien gandais bei emocijomis ir teigia, kad maži daugiabučio gyventojų vaikai verks, o paaugę – plėšikaus. Iš tiesų, policijos surinktais duomenimis, socialiniame būste gyvenantys žmonės padaro vos 10 proc. pažeidimų, palyginti su visais kitais. Akivaizdu, kad tokia baimė nepagrįsta, kaip nepagrįsti ir mums, miesto vadovams, metami priekaištai, esą nesirūpiname visų gyventojų gerove“, – aiškino A. Jukna.

Valdininkas pabrėžė, kad šiuo metu vyksta derybos su būsimo socialinio daugiabučio kaimynais. Tam, kad aplinkiniai gyventojai jaustųsi saugesni, ketinama ne tik minėtą daugiabutį aptverti tvora, bet ir pastatyti stebėjimo kameras, be to, sutvarkyti prie jo esančius šaligatvius, išasfaltuoti gatvę. A. Jukna neslėpė, kad jam skaudu girdėti, kai būsimo daugiabučio tema kurstomos žmonių emocijos, jie nuteikiami prieš būsimus socialinio būsto turėtojus, vyksta išankstinis žmonių supriešinimas.

Vadina rezervatu

Tarp nepatenkintųjų dėl socialinio daugiabučio įrengimo miesto centre yra ir kaimynystėje gyvenantis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas Petras Storosta. Žmogaus teisių gynėju save vadinantis panevėžietis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad jo priešiškumą socialinio būsto turėtojams sukėlė nesenas apsilankymas Juliaus Janonio gatvėje esančiame name. Jame Panevėžio merija jau yra įrengusi kelis socialinius butus. „Nesitikėjau nei tokio vaizdo, kokį pamačiau, nei kvapo, kurį užuodžiau. Tai man sukėlė nenorą gyventi šalia socialiai remtinų žmonių“, – tikino P. Storosta. Kaip teigė jis, dėl to, ką ten išvydo, neabejoja, kad iš taip gyvenančių žmonių galima visko laukti.

Kita vertus, bendrabutis, kurį norima paversti socialiniu būstu, yra įsikūręs reprezentacinėje vietoje, šalia Muzikinio teatro, dviejų Panevėžio bažnyčių. „Tai žmonių itin lankoma vieta, kuri neturėtų virsti šiukšlynu“, – įsitikinęs žmogaus teisių gynėjas. Tai, kad miesto centras – ne vieta socialiniam daugiabučiui, įsitikinęs ir panevėžiečių į Seimą išrinktas Petras Narkevičius. „Miestai, kurių vadovai mąsto strategiškai, miesto centrus puoselėja, o Panevėžio valdžia miesto centrą yra pasirengusi sudarkyti pastatydama socialinį daugiabutį, aptverdama jį tvora ir įrengdama stebėjimo kameras. Juk taip kuriami rezervatai“, – sakė P. Narkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"