Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Socialinis būstas – lyg viešbutis gimtinėje

 
2016 11 08 6:00
Socialinio būsto skyrimo tvarka reikalauja, kad jį gavusieji neišvyktų ilgiau kaip pusmečiui.
Socialinio būsto skyrimo tvarka reikalauja, kad jį gavusieji neišvyktų ilgiau kaip pusmečiui. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Socialinis būstas, skiriamas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, ne vienam mūsų tautiečiui yra tapęs savotišku viešbučiu, kuriame trumpam apsigyvenama po darbų svetur. Taip elgtis nedraudžiama, tačiau prabylama apie tai, kad jei uždarbiaujantieji užsienyje nurodytų realias pajamas, teisę į socialinį būstą jie prarastų.

Nors socialinio būsto laukimas dėl didelių eilių prilygsta kone dalyvavimui loterijoje, jį gavusieji dažniausiai tokiame būste net negyvena, tik apsilanko kartą per pusmetį. Iš socialinio būsto turėtojų reikalaujama tik vieno – kad jie neuždirbtų per daug. Bet kaip tai patikrinti?

Valstybė rūpinasi

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė „Lietuvos žinioms“ prisipažino sulaukianti skundų dėl to, kad kai kurie socialinio būsto turėtojai dirba užsienyje ir į savivaldybių skirtus butus grįžta vien šventėms, o kiti žmonės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, socialinio būsto nesulaukia jau daug metų.

„Iš tiesų prieš priimdami nuo 2015-ųjų įsigaliojusį naują Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymą mes, Seimo nariai, nemažai kalbėjome apie tai, ar socialinio būsto turėtojai galės jį palikti ir išvykti dirbti svetur. Po svarstymų išryškėjo nuomonė, jog žmonių emigracijos stabdyti neturime teisės, o tai, kad laikinai grįžtantieji turi kur apsigyventi, liudija valstybės rūpinimąsi tokiais žmonėmis“, – sakė parlamentarė.

Ji akcentavo, kad svertas kontroliuoti gavusiuosius socialinį būstą – menkos jų šeimos pajamos. Jeigu jos padidėja, socialinį būstą tenka apleisti.

Neprivalo deklaruoti išvykimo

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, jog socialinio būsto skyrimo tvarka reikalauja, kad jį gavusieji neišvyktų ilgiau kaip pusmečiui. „Tačiau nereikalaujama, kad gyvenantieji socialiniame būste deklaruotų savąjį išvykimą“, – atkreipė dėmesį ji. Jeigu būtų įtvirtinta tokio deklaravimo prievolė, merijų valdininkai galėtų išsiaiškinti, ar žmonės tikrai būna išvykę tiek laiko, kiek yra deklaravę.

A. Čiegytė teigė girdėjusi, kad Panevėžio rajone yra užsienyje dirbančių asmenų, gavusių socialinį būstą. „Tie žmonės laiku sumoka mokesčius, ir jokių problemų dėl jų neturime. O vargstame su Lietuvoje esančiais socialinio būsto turėtojais, kurie niekur nedirba, gyvena iš pašalpų ir nemoka mokesčių“, – kalbėjo valdininkė. Anot jos, savivaldybė turi teisę iškelti žmones iš socialinio būsto, jeigu jie nemoka mokesčių. „Bet realiai iškeldinti galima tik tuos, kurie neturi mažamečių vaikų. Kitų tegalime prašyti, kad jie kaip nors dengtų skolas“, – pažymėjo A. Čiegytė.

Kristina Miškinienė: "Tai, kad laikinai grįžtantieji turi kur apsigyventi, liudija valstybės rūpinimąsi tokiais žmonėmis."
Kristina Miškinienė: "Tai, kad laikinai grįžtantieji turi kur apsigyventi, liudija valstybės rūpinimąsi tokiais žmonėmis."

Vertina pastangas užsidirbti

Panevėžio rajono Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas pasakojo, kad šios seniūnijos teritorijoje yra socialiniam būstui priskirtų butų, kurių gyventojai dirba užsienyje. „Vienas toks būstas skirtas moteriai su vaikais. Ji dirba užsienyje, moka už būstą, o kas pusmetį grįžta namo ir parsiveža vaikus“, – sakė jis.

Seniūnas pabrėžė besidžiaugiantis žmonėmis, kurie važiuoja svetur ir ten ieško galimybių užsidirbti, o ne vien laukia valstybės mokamų pašalpų. Jis tvirtino, kad būtų neteisinga atimti socialinį būstą iš besikabinančių į gyvenimą žmonių ir atiduoti tiems, kurie laukia tokio būsto eilėje. „Privalome palaikyti gyventojų pastangas, turime jiems užtikrinti ir galimybę sugrįžti į Lietuvą“, – kalbėjo V. Chirvas.

Jam pritarė Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos seniūnas Jonas Stankaitis. Anot jo, vienas seniūnijoje gyvenantis socialinio būsto turėtojas nuolat migruoja. „Žmogus išvyksta į užsienį, užsidirba, grįžta, pagyvena, vėl išvyksta. Nejaugi turėtume iš jo atimti socialinį būstą ir suteikti tiems, kurie niekur niekada neišvažiuoja?“ – klausė seniūnas.

Nesuvaldytas šešėlis

Alytaus merijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Versockienė tvirtino sulaukianti anoniminių skambučių, kai žmonės praneša arba tai, jog socialiniame būste niekas negyvena, arba skundžia, kad jame gyvena ne tie žmonės, kuriems jis skirtas. „Važiuojame, tikriname tokius skundus, bet paaiškėja, kad būsto gyventojai iš jo nebūna išvykę ilgiau kaip pusmetį, o apskųsti neva šiame būste gyvenantys svetimi žmonės būna išvykusiųjų artimieji, atėję palaistyti gėlių ar nuvalyti dulkių“, – sakė ji. D. Versockienė įsitikinusi, jog iš socialinio būsto turėtojų negalima atimti galimybės išvažiuoti užsidirbti, juolab kad iš Lietuvos žmonės išvažiuoja ne iš gero gyvenimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigė, jog ne vienas socialinį būstą turintis klaipėdietis ar visa tokiame būste gyvenanti šeima yra išvykusi dirbti į užsienį, bet retkarčiais į jį grįžta. „Žmonėms vykti dirbti į užsienį tikrai neuždrausime, tačiau matau problemą, kad jie mums nepateikia tikslių deklaracijų apie pajamas. Tikiu, kad nurodę tikslias uždirbamas sumas tie užsienyje dirbantys asmenys nebetektų teisės į socialinį būstą tėvynėje. Kaip suvaldyti tą šešėlį – nežinau“, – sakė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"