TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Sodininkų bendrijas palieka užribyje

2016 07 21 6:00
Per porą dešimtmečių sodininkų bendrijos virto gyvenamųjų namų kvartalais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo Vyriausybei nepritarti 19 parlamentarų parengtoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, numatančioms įpareigoti savivaldybes rūpintis sodininkų bendrijų kelių ir gatvių priežiūra, remontu, eismo organizavimu.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas įsitikinęs, kad praplėtus savivaldybių savarankiškas funkcijas šios negalėtų jų vykdyti, nes paprasčiausiai neturėtų tam pinigų. Tačiau sodininkai atkerta, kad bendrijų gatvės ir keliai yra tokie pat, kaip ir kiti vietiniai keliai, kuriais savivaldybės rūpinasi, todėl niekam neturėtų būti daromos išimtys.

Vien sodininkų reikalas?

Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 1500 veikiančių sodininkų bendrijų, iš jų maždaug trečdalis – Vilniaus mieste ir rajone. Sodininkų bendrijos per pastaruosius porą dešimtmečių labai pasikeitė. Tai jau nebe vien poilsiavietės, o tikri nuolatiniai gyvenamieji kvartalai. Tačiau sodų gatvių ir kelių tinklas labai menkai sutvarkytas. Nors gatvės nutiestos valstybinėje žemėje, jos prastai prižiūrimos, nes tai gyventojams tenka daryti savo lėšomis.

Pagal šiuo metu galiojantį Sodininkų bendrijų įstatymą, bendrojo naudojimo kelius ir gatves sodininkų bendrijos galėtų atiduoti savivaldybėms, bet šis procesas itin sudėtingas, reikalaujantis iš sodininkų didelių finansinių išlaidų. Juk prieš atiduodant savivaldybėms gatves ir kelius, reikia atlikti kadastrinius jų matavimus, registruoti.

Todėl didelė grupė parlamentarų gegužės viduryje įregistravo Seime Vietos savivaldos įstatymo pataisas, numatančias savivaldybėms perduoti rūpinimąsi sodininkų bendrijose esančiais viešaisiais keliais ir gatvėmis. Tačiau, kaip paaiškėjo, tokioms įstatymo pataisoms nepritaria VRM. Vidaus reikalų ministras T. Žilinskas tą patį siūlo daryti ir Vyriausybei. Ministro teigimu, nustačius pareigą savivaldybėms prižiūrėti, remontuoti ir tiesti visus sodininkų bendrijų kelius bei gatves, organizuoti ten saugų eismą, šios būtų nepajėgios tinkamai vykdyti tų funkcijų. „Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai dažnai yra nesuformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, jų kadastriniai matavimai neatlikti, todėl sodininkų bendrijų kelių ir gatvių juostos būna siauros, iškraipytos, perstumtos į kaimynų žemės sklypų ribas, neturi kelio ženklų, neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų. Be to, savivaldybėms prireiktų papildomų lėšų, o jų skirti nebūtų galimybių“, – aiškino T. Žilinskas. Jo manymu, geriau toliau laikytis nuostatos, kad savivaldybės turėtų prižiūrėti, taisyti ir tiesti tik tuos sodininkų bendrijų kelius ir gatves, kurie yra savivaldybės perimtuose ar patikėjimo teise valdomuose ir tvarkomuose sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypuose. Be to, pasak T. Žilinsko, sodininkų bendrijų kelių bei gatvių nereikėtų priskirti viešiesiems keliams – tai tėra vidaus keliai, prilyginami esantiesiems įmonių teritorijose. Jais esą privalu rūpintis pačioms sodininkų bendrijoms.

Tokiai VRM pozicijai pritaria ne tik Aplinkos, Teisingumo, Susisiekimo, Finansų ministerijos, bet ir šalies savivaldybes vienijanti Lietuvos savivaldybių sąjunga.

Trūksta politinės valios

„Akivaizdu, kad trūksta politinės valios išspręsti sodininkų bendrijų kelių ir gatvių priklausomumą. Beje, taip jau buvo padaryta elektros tinklų atveju. Tuomet elektros tiekėjai taip pat nenorėjo perimti sodininkų bendrijų teritorijose esančių elektros tinklų. Tačiau buvo priimtas politinis sprendimas ir tai padaryta. Elektros tiekimo įmonės tuos tinklus iš sodininkų net išpirko“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Kauno susivienijimo „Sodai“ valdybos pirmininkas Romualdas Šeštakauskas. Jis įsitikinęs, kad panašų sprendimą būtų galima priimti ir dėl sodininkų bendrijų gatvių bei kelių, nes šie nutiesti ant valstybės žemės, o bendrijos jau yra tapusios naujais individualių gyvenamųjų namų kvartalais. Todėl šiuo turtu ir turėtų rūpintis valstybė arba jos įgaliotos savivaldybės.

R. Šeštakauskas spėjo, kad pasipiktinimą keliantį VRM pasiūlymą galbūt lėmė tai, jog vietos valdžios atstovai kratosi papildomų rūpesčių ir išlaidų. Mat daugeliui sodų bendrijų kelių nepadaryti kadastriniai matavimai, jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. „Be to, kai kur keliai ir gatvės labai susiaurinti, nes atliekant gretimų sklypų kadastrinius matavimus prie jų buvo priskirta ir dalis žemės, priklausančios keliams bei gatvėms. Su sodininkų bendrijomis tų matavimų niekas nederino, viską sprendė savivaldybių valdininkai ir žemėtvarkininkai, – aiškino R. Šeštakauskas. – Dabar tam, kad būtų suformuota reikiamo pločio gatvė, turime savo lėšomis nupirkti dalį žemės sklypų ir juos tiesiog padovanoti valstybei. Tačiau problemą būtų galima išspręsti kur kas paprasčiau – tiesiog paimti tą žemę valstybės reikmėms.“

Ne viskas prarasta

Vietos savivaldos įstatymo pataisų autorių Darių Ulicką stebina VRM pozicija. Mat jo pasiūlymą praplėsti savarankiškas savivaldybės funkcijas palaikė ne tik 18 įvairioms partijoms priklausančių Seimo narių, bet ir parlamento dauguma.

„Seniai pribrendusią sodininkų bendrijų gatvių ir kelių problemą reikia spręsti, tad pasiūlėme kardinalų sprendimo būdą“, – tvirtino Seimo narys. D. Ulickas priminė, kad dabartinės sodininkų bendrijos – dažniausiai jau individualių gyvenamųjų namų kvartalai. Juos perduoti savivaldybėms pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, pakeistą prieš keletą metų, yra problemiška ir reikalauja labai didelių finansinių išteklių. Jei savivaldybės būtų įpareigotos rūpintis sodininkų bendrijų keliais ir gatvėmis, jos pamažu galėtų tvarkyti dokumentaciją, kaip daro prižiūrėdamos ir kitas gatves. Lėšų tam jau skiriama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo. Be to, kasmet papildomai galėtų gauti po keletą milijonų eurų ir iš valstybės biudžeto.

„Neabejoju, kad Seime dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų dar diskutuosime, net jei Vyriausybės išvada iš tiesų bus neigiama“, – pabrėžė parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"