Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sodyboms muziejams gresia išnykti

 
2017 08 24 11:15
Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtoji troba nyksta lankytojų akyse, bet jai prikelti nėra pinigų.
Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtoji troba nyksta lankytojų akyse, bet jai prikelti nėra pinigų. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Žymių mūsų šalies žmonių tėviškės muziejininkams tampa gyvenimo iššūkiu – joms tvarkyti reikia daug pinigų, tačiau tikinama, kad jų nėra.

Vis dažniau pasigirsta svarstymų, esą geriau tokias sodybas palikti sunykti, o eksponatus iš jų perkelti į didžiųjų muziejų sales. Manoma, kad tik taip įmanoma juos išsaugoti būsimosioms kartoms, o kartu ir sutaupyti muziejams skirtų lėšų.

Baisokas vaizdas

Kaip pažymi turizmo ekspertai, kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų keliaudami po šalį užsuka ir ten, kur prašalaičiai ne per dažniausiai užklysta. Vienos tokių vietų – garsių krašto žmonių gimtinės. Kai kurios jų paverstos vietos muziejų filialais, kitos gyvuoja tik tose sodybose gyvenančių žmonių dėka, trečios stovi tuščios, paliktos likimo valiai.

„Šiemet teko aplankyti rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino tėviškę Prienų rajone. Vaizdas buvo baisokas, ypač turint galvoje, koks ryškus jis buvo rašytojas, koks poetas, koks inteligentas. Tėviškė atrodė tokia nyki, kad geriau gal jos jau visai nebebūtų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Ilgametė muziejininkė tikino mananti, kad tokiais atvejais rašytojams galbūt būtų geriau skirti ekspozicijas Maironio ar kituose muziejuose, o sodyboms, kurių daugelis yra medinės, gal vertėtų leisti sunykti. Mat norint jas atkurti (tai padaryta su tautos patriarcho Jono Basanavičiaus sodyba Ožkabaliuose, Vilkaviškio rajone) reikia ne tik daug pastangų, be ir lėšų. Be to, B. Kulnytės nuomone, vargu ar yra prasmė atkurti daugybę sodybų, nes gali neatsirasti, kas jas tinkamai prižiūrės, ar bus lankytojų.

Nėra pinigų

Rašytojo ir poeto Vinco Mykolaičio-Putino tėviškę Prienų rajono Pilotiškių kaime prižiūri rašytojo brolio anūko Gintauto Mykolaičio šeima – jo žmona Julija yra Prienų kraštotyros muziejaus darbuotoja. Aiškindama, jog kurį laiką šiemet memorialinis muziejus gal ir nebuvo itin patrauklus lankytojams, nes reikėjo pakeisti ekspozicijas, Prienų kraštotyros muziejaus direktorė Lolita Batutienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad į Pilotiškių kaimą užsuka vis daugiau lankytojų, pastaruoju laiku – 2–3 tūkst. per metus.

„Nepretenduojame atskleisti nei V. Mykolaičio-Putino kūrybos ar viso jo gyvenimo, nes jis paskutinį kartą tėviškėje lankėsi tik 1939 metais, per savo motinos laidotuves. Tik norime parodyti, kaip pasiturinčio ūkininko sodyba atrodė būtent tuo metu, kai rašytojas dar buvo jaunas“, – sakė L. Batutienė. Vis dėlto ji pripažino, kad autentiška sodyba iš tiesų neatrodo taip, kaip norėtųsi, nes reikalingas kapitalinis jos remontas.

Deja, nei sodybos šeimininkai, nei muziejus, nei Prienų rajono savivaldybė neturi tiek lėšų, kiek jų reikėtų sodybai atstatyti. Todėl gali būti, kad ji iš tiesų po truputį nyks, bent jau ta jos dalis, kurioje įkurtas memorialinis muziejus. „Jei ir toliau taip bus „rūpinamasi“ sodybose esančiais muziejais, jie iš tiesų sunyks. Prarasime labai svarbius mūsų kraštui, tautai ir istorijai dalykus“, – tikino L. Batutienė.

Turi „eiti į žmones“

Alytaus kraštotyros muziejaus, turinčio du filialus – Anzelmo Matučio ir Antano Jonyno memorialinius muziejus, direktorė Audronė Jakunskienė „Lietuvos žinioms“ teigė nesutinkanti su nuomone, kad reikėtų leisti sunykti žymių žmonių sodyboms. Ypač jei jose įrengtos ekspozicijos, veikia muziejų filialai. „Viskas priklauso nuo tame muziejuje dirbančių žmonių. Jei jie nesiims aktyvios veiklos, muziejus nebus lankomas“, – pažymėjo A. Jakunskienė.

Pasak jos, daugeliu atvejų rašytojų, dailininkų, kitų kūrėjų tėviškėse įkurti muziejai yra kultūros židiniai, nors ir nedideli. O pati veikla priklauso nuo muziejų darbuotojų – jie turi patys „eiti į žmones“. Neužtenka vien parodų, turi būti rengiami ir edukaciniai užsiėmimai. „Ir nereikėtų apsiriboti tik aplinkiniais gyventojais, reikia kviesti žmonių iš tolimesnių vietovių“, – svarstė A. Jakunskienė. Ji pabrėžė, kad Alytaus kraštotyros muziejaus filialai, plačiau bendraudami su visuomene, šią vasarą sulaukė kaip niekad daug lankytojų.

Likusios be priežiūros – išnyks

Marijampolės savivaldybės teritorijoje žymių žmonių tėviškių galima suskaičiuoti per 10. Žinomiausia – palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškė Lūginės kaime. Viena lankomiausių yra Žomčinės kaime – poeto A. Matučio gimtinė, ja rūpinasi dabartinis sodybos šeimininkas kaunietis Algis Lanauskas. Jis prižiūri ne tik erdvią sodybą, skulptūrų parką, bet ir tvarko gyvenamajame name įkurtą muziejų, priima lankytojus.

„Galbūt būtų geriau rašytojams skirti ekspozicijas Maironio ar kituose muziejuose, o sodyboms, kurių daugelis yra medinės, vertėtų leisti sunykti.“

Tačiau tokių prižiūrimų sodybų – vos viena kita. Prieškario Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjo kunigo Pijaus Bielskaus tėviškės sodyba nyksta likusi dirbamų laukų viduryje – nei prieisi, nei privažiuosi. „Rūpesčių kelia ir pedagogo, tautosakos rinkėjo Andriaus Botyriaus sodyba Triobiškių kaime. Pagrindinis namas išlikęs, bet jame niekas negyvena – atvykę savininkai kiek patvarko ir išvažiuoja. Jei ir toliau taip bus, sodyba sunyks“, – kalbėjo Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiasis paminklotvarkininkas Gedeminas Kuncaitis.

Vietos bendruomenės rankose

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė teigė, kad daugelis tėviškių ir sodybų yra „paveldėtos“ iš ankstesnių nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašų. Kokios naujos sodybos turėtų būti įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, sprendžia ekspertai. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dažniausiai vertina nacionaliniu mastu nusipelniusių žmonių tėviškes, o vietos lygmeniu svarbių žmonių tėviškes vertina ir sprendimus dėl jų teisinės apsaugos priima savivaldybių nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.

„Pastaruoju atveju labai svarbus vietos bendruomenių vaidmuo. Jos pačios turi nuspręsti, ką nori turėti: ar kad konkretaus žinomo žmogaus tėviškė būtų saugomas objektas, ar priešingai – jam būtų panaikinta teisinė apsauga. Departamentas jų sprendimo nekvestionuoja, tik jį registruoja“, – pabrėžė D. Varnaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"