Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sovietų karių kapavietės Šiauliuose likimas – nebeaiškus

 
2017 01 27 12:30
Sovietų karių kapavietę Šiaulių centre žymi šis paminklas. Šialių miesto savivaldybės nuotrauka

Prieš metus ryžusis iš Šv. Petro ir Povilo katedros pašonės iškelti sovietų karių kapavietę, o per atlaisvintą palaidojimo vietą nutiesti nuo miesto centro Talkšos ežero link vedančią promenadą, Šiaulių valdžia dabar ėmė dvejoti.

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios kiekviena Šiaulių valdžia iniciatyvių piliečių grupių būdavo raginama iš centre esančios Prisikėlimo aikštės iškelti sovietų karių kapavietę. Ketvirtį amžiaus šios iniciatyvos baigdavosi niekuo, o 2015 metais miesto meru tapus menininkui Artūrui Visockui radosi viltis, kad Šiaulių širdyje šios kapavietės nebeliks.

Tokią viltį įžiebė Europos Sąjungos (ES) pinigai. Gavusi 6 mln. eurų Prisikėlimo aikštei sutvarkyti, Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė konkursą ir jo nugalėtoju išrinkto architektūrinį projektą, pagal kurį atnaujintame miesto centre turėjo nebelikti kapavietės su pusšimčiu palaikų.

„Sužinojęs, jog bus sutvarkyta Prisikėlimo aikštė, apsidžiaugiau, kad karių palaikai bus perlaidoti garbingai. Kiek žinau iš patirties, sovietų kariai būdavo ne laidojami, o paprasčiausiai pakasami, sumetant kūnus vieną ant kito. Tačiau dabar girdžiu, kad Šiaulių valdžia persigalvojo ir palaidojimo vietą Šiaulių katedros pašonėje palieka“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys.

VIP kapavietė

Anot R. Budrio, šiais metais Šiauliams atsirado galimybė pasinaudoti ES „Urban“ programos lėšomis. Gavus pinigų galima būtų drauge su kitomis miesto vietomis kapitališkai sutvarkyti ir centrinę Prisikėlimo aikštę.

„Ši aikštė mena XVII amžių, o savo formą įgavo, kai Šiaulių ekonomijos administratoriumi buvo paskirtas Antanas Tyzenhauzas“, – pabrėžė paveldo specialistas. Jis pasakojo, kad po Šiauliuose vykusių Antrojo pasaulinio karo mūšių iš aikštę juosusių statinių mažai kas beliko, o vienoje jos pusėje dar tebevykstant karui pradėti laidoti mieste bei apylinkėse žuvę sovietų kariai.

„Kalbant šių dienų terminais, galima teigti, kad tai buvo elitinė, arba VIP, kapavietė“, – aiškino R. Budrys. Jis sakė, jog archeologiniai aikštės tyrimai nebuvo atlikti, tačiau tyrinėjant archyvų medžiagą išsiaiškinta, kad šioje vietoje iškasus keturias duobes jose palaidota per pusšimtį aukštesnio rango sovietų karininkų. Jiems pastatytas paminklas triskart perstatinėtas.

„Be to, šalia pagrindinio kapavietės paminklo pastatyta ir daugiau paminklų, skirtų žuvusiems sovietų kariams, tačiau greičiausiai jie simboliniai, nežymintys konkretaus žmogaus palaidojimo vietos“, – teigė paveldosaugininkas.

Jis akcentavo, kad savivaldybė, kaip geriausią aikštės sutvarkymo projektą išrinkusi tą, kuriuo siūloma sovietų karių kapavietę iškelti, turėtų atlikti išsamius aikštės archeologinius tyrimus, o jau tada organizuoti palaikų perlaidojimą ir imtis pertvarkyti aikštę.

„Tačiau sulaukiu žinių, kad palaikų nebenorima iškelti. Be to, tam esą reikėtų nemažai laiko. Tad gali atsitikti taip, kad ES pinigų nebus spėta panaudoti. Taigi, tikėtina, kad ir už ES lėšas sutvarkytoje aikštėje kapavietė liks“, – kalbėjo R. Budrys.

Jo manymu, didesnė pagarba mirusiesiems būtų parodyta iš centro iškėlus šią kapavietę į miesto pakraštyje esančias sovietų karių kapines. „Tada ir būtų įgyvendintas konkursą laimėjęs aikštės pertvarkymo projektas, pagal kurį iškeltos kapavietės vietoje turėtų atsirasti promenada, vedanti iš miesto centro Talkšos ežero link“, – teigė paveldo specialistas.

Bendros pozicijos nėra

Nuo ko priklausys, ar Šiaulių centre liks sovietų karių palaidojimo vieta, ar palaikai bus iškelti, miesto merijos atstovų paklausti nepavyko. Meras A. Visockas buvo nepasiekiamas, nes dalyvavo konferencijoje, pavaduotojų jis šiuo metu neturi, laikinoji administracijos direktorė Giedrė Mendoza Herrera buvo komandiruotėje, jos pavaduotojas Martynas Šiurkus patikino, kad šis klausimas – ne jo kompetencija, vyriausioji savivaldybės architektė Rasa Budrytė atostogavo.

Tad apie kapavietės likimą „Lietuvos žinios“ teiravosi Šiaulių miesto tarybos narių. Ankstesnės kadencijos Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas pripažino, jog sumanytas karių kapavietės iškeldinimas „įstrigo“. Jo manymu, tai jautrus politinis klausimas, dėl kurio sprendimą turėtų priimti šiauliečių išrinkti tarybos nariai. Paklaustas, kaip balsuotų pats, J. Sartauskas teigė, kad į šį klausimą galėtų atsakyti tik pasitaręs su taryboje dirbančiais partijos bičiuliais.

Liberalams miesto taryboje atstovaujantis Andrius Šedžius teigė, jog sprendimą dėl sovietų karių perlaidojimo ar palikimo Prisikėlimo aikštėje turėtų priimti anaiptol ne Šiaulių politikai, bet šalies Vyriausybė ar bent vidaus bei užsienio reikalų ministrai, kapavietės iškėlimo klausimą suderinę su Rusijos ambasada.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ atstovas Šiaulių taryboje Gintautas Lukošaitis aiškino, kad, ir jo paties, ir mero A. Visocko nuomone, teisingiausia būtų karių palaikus perlaidoti karių kapinėse. „Juk visame civilizuotame pasaulyje įprasta, kad palaikai laidojami kapinėse, o ne „palaidojimo vietose“, – sakė politikas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"