Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sovietų okupantų auka: „Aš mirsiu, o jūs gyvensite“

 
Merginų žūties vietoje - angelo skulptūra.  Augustino Žemaičio (truelithuania.com) nuotrauka

Elenos Spirgevičiūtės istorija atskleidžia, kaip sudėtingos laiko aplinkybės vienus paskatina tapti didvyriais, o kitus – nusikaltėliais.

2017 metai bus išskirtiniai ne tik Katalikų Bažnyčiai, bet ir visai mūsų tėvynei. Popiežius Pranciškus leido palaimintuoju paskelbti mūsų tautietį vyskupą kankinį Teofilių Matulionį. Beatifikacijos apeigos įvyks Vilniuje birželį, ir tai bus pirmas toks įvykis per visą krikščioniškos Lietuvos istoriją, nes palaimintasis Jurgis Matulaitis 1987 metais buvo beatifikuotas Romoje.

Lietuvos vyskupijose užvesta apie dešimt šventumo bylų mūsų tautiečiams, jie kaip ir Teofilius Matulionis laukia savo valandos. Sausio 3-įąją sukako 73 metai, kai žuvo Elena Spirgevičiūtė. Ši vos dvidešimties sulaukusi mergina buvo nužudyta iš neapykantos tikėjimui ir todėl, kad nesutiko tenkinti užpuoliko įgeidžių.

Tyli mergaitė

Elena Spirgevičiūtė gimė 1924 metų gruodžio 23 dieną kauniečių tarnautojų šeimoje, 1925-ųjų sausio 11 dieną ji buvo pakrikštyta Prisikėlimo bažnyčioje.

1928 metais Stasys Spirgevičius iš Lietuvos kariuomenės savanorio J. Lukoševičiaus nusipirko žemės sklypą Tvirtovės alėjoje, Kaune, ir ten šeima pasistatė namus.

Elena Spirgevičiūtė.

Spirgevičių vyriausia dukra Elena buvo tyli, ne itin stiprios sveikatos mergaitė (ji turėjo problemų dėl stuburo, vėliau motinos pastangų dėka pagijo), tačiau kukli, protinga, dailios išvaizdos. 1931 metais ji pradėjo lankyti Kauno 15-ąją vidurinę mokyklą, nuo 1933-iųjų lankė „Saulės“ pradinę mokyklą, vėliau – Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnaziją. Ją uždarius perėjo į 8-ąją gimnaziją, ją baigė 1943-aisiais. Tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Medicinos fakultetą, mat svajojo tapti vaikų gydytoja. Vokiečiams uždarius universitetą, pradėjo mokytis užsienio kalbų, siekė tapti mokytoja. Lankė trumpalaikius pedagogų kursus, kuriuos baigusi buvo paskirta mokytojauti Jonavos valsčiuje, tačiau dėl karo suirutės į paskyrimo vietą neišvyko, liko padėti šeimai. Visą laiką buvo pavyzdinga katalikė, uoli adorantė.

Sovietinių banditų antpuolis

1944 metais sausio 3 dieną, apie 22 valandą į Spirgevičių namus, nutildę šunį ir prisistatę policija, įsibrovė neprašyti svečiai – sovietiniai banditai. Į kambarį įvirto keturi įkaušę vyrai. Jie visi, išskyrus vieną, kalbėjo rusiškai. Ginkluoti įsibrovėliai paliepė ruošti vaišes, o patys puolė krautis į maišus vertingesnius daiktus. Šalia šeimos galvos Stasio Spirgevičiaus ir jo žmonos spietėsi vaikai: devyniolikmetė Elenutė, trylikametė Sabina ir septynmetis Česlovas. Išgirdusi triukšmą, pas Spirgevičius atbėgo giminaitė Stasė Žukaitė, gyvenusi kaimynystėje. Įkaušę įsibrovėliai pradėjo kibti prie Elenutės ir Stasės. Pastaroji mėgino pabėgti, iškviesti policiją, tačiau vienas rusakalbis, pasivijęs ją kieme, nušovė. Vėl grįžęs pas sėbrus sėdo su jais prie stalo. Jie puotavo ir įsilinksminę ėmė siautėti. Įsibrovėliai išėmė iš savo ginklų kulkas ir garsiai, kad girdėtų visa šeima, aptarinėjo, kuriam iš šeimos narių kuri bus skirta. Paskui vienas įsibrovėlis liepė Spirgevičienei lipti į palėpę.

„Po daugybės metų netyčia nugirdau mamą pasakojant draugei, kad tą baisiąją naktį ji, bandydama išgelbėti mūsų gyvybes, turėjo tenkinti girto rusakalbio geidulius“, – pripažino gyva likusi Elenutės sesuo Sabina Spirgevičiūtė-Šultienė. „Bet tuo įsibrovėlių siautėjimas nesibaigė, – prisiminė ji kruvinąją naktį. – Po namelio kambarius buvo tampoma jiems besipriešinanti sesuo Elenutė. Nesukalbamai ir neįbauginamai merginai vienas prievartautojų pagaliau liepė atsisveikinti su mumis. Sunerimusi motina dar paklausė: „Ar mus visus žudys?“. Mergina atsakė: „Mirsiu tik aš, jūs gyvensite“. Kai ji mus peržegnojo, atsidarė kito kambario durys, ir lietuviškai kalbantis automatu ginkluotas jaunas banditas įtraukė ją vidun. Netrukus pasigirdo šūvis. Nežinau, kuris iš įsibrovėlių nušovė mano seserį.“

Beatifikacijos byla

Žmogžudžiai prigrasino niekam nieko nepasakoti (esą kitaip ateisią ir visus likusius gyvus susprogdinsią) ir išėjo palikę šeimą apiplėštą, su nužudytomis Elenute ir Stase Žukaite. E. Spirgevičiūtė gulėjo peršauta galva ir dešine plaštaka. Matyt, kulka pateikė į ją besižegnijančią.

Nekrologe rašoma: „Jų tragiška mirtis ir jos aplinkybės visą laiką liks pavyzdžiu mūsų moterims kilnaus moteriško būdo, tai pavyzdys, kuris primins, kaip lietuvės moterys moka ginti savo garbę“.

Elena Spirgevičiūtė ir Stasė Žukaitė buvo palaidotos Kauno miesto kapinėse (dabar– Ramybės parkas). Laidotuvėse dalyvavo minia žmonių. Vadovavo Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kan. Juozas Želvys ir Elenos gimnazijos kapelionas kunigas Alfonsas Grauslys.

1957 metais uždarius Kauno miesto kapines, jų palaikai perkelti į Eigulių kapines. 1998 metais spalio 17 dieną arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius merginų žūties vietoje pašventino Česlovo Spirgevičiaus rūpesčiu pastatytą angelo skulptūrą (autorius Antanas Kmieliauskas). Netrukus buvo pradėta E. Spirgevičiūtės beatifikacijos byla.

2000 metais gegužės mėnesį popiežius Jonas Paulius II Katalikų Bažnyčios kankinių sąrašą papildė naujais vardais. Tarp 114 lietuvių yra ir E. Spiegevičiūtės, mirusios už moralines vertybes, pavardė. E. Spirgevičiūtė mirė peržegnojusi savo artimuosius ir sakydama: „ Aš mirsiu, o jūs – gyvensite“. Būtų galima manyti, kad Elena tapo istorinių aplinkybių auka: okupacijos, karas neleido jai įgyvendinti savo svajonių, o galiausiai mergina tapo nusikaltėlių auka. Tačiau jos apsisprendimas blogio akivaizdoje akcentuoti gėrį, mums paliudija, kad žmogus yra pajėgus nepasiduoti aplinkybėms, o išlikti ištikimas moraliniams idealams.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"