Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo

 
2017 04 12 9:30
Aukso vertės sklypo dalyje nuosavybės norėtų turėti ir mažaisiais vadinami Spaudos rūmų bendraturčiai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus Spaudos rūmuose verda aistros. Mažieji jų bendraturčiai kaltina bendrovę „Spauda“ užvaldžius bendrus statinius rūmų teritorijoje ir prašo grąžinti nuosavybę, tačiau tai padaryti bus nelengva.

Iš pirmo žvilgsnio bendraturčių ginčo objektas gali kelti juoką. Tai – senos surūdijusios tvoros ir medžiais vešliai apaugusios automobilių bei sporto aikštelės ištrupėjusiu asfaltu, kur it vaiduoklis rymo vienišas krepšinio stovas. Tačiau nuosavybė į juos viename Spaudos rūmų teritorijoje suformuotame sklype kada nors suteiks teisę valdyti joje esančią 4–5 mln. eurų vertės sklypo dalį.

2000 metais tvirtinant detalųjį Vilniaus planą jame leista statyti gyvenamuosius daugiaaukščius. Kiek pelno gaus tokio projekto plėtotojai, galima tik fantazuoti.

Tačiau aukso vertės sklype nuosavybės norėtų turėti ir mažaisiais vadinami Spaudos rūmų bendraturčiai. Tarp jų – Keistuolių teatras, laikraščių ir žurnalų („Savaitės“ bei kitų) redakcijos, radijo stotys (M-1 ir kitos), daliai kurių prieš 23 metus tuometė Vyriausybė suteikė teisę veiklai plėtoti pirkti patalpas, kurios iki tol buvo nuomojamos iš „Spaudos“.

Mėto pėdas

Procesas dėl, mažųjų nuomone, neteisėtai iš jų pagrobto turto sugrąžinimo šiandien vyksta civiliniuose teismuose. Į jį bandoma įtraukti ir prokurorus bei policiją.

AB „Spauda“ dievagojasi jokios nuosavybės neužgrobusi ir valstybei žalos nepadariusi. „Bendrovė visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta nekilnojamųjų daiktų (tvorų ir aikštelių) valdytoja ir savininkė“, – lyg kirviu nukirto elektroniniu paštu atsiųstame komentare „Spaudos“ generalinis direktorius Rimantas Baradinskas.

Tiesa, bendrovės vadovas komentare kalba ir apie bendranuomininkius. Tik jie vadinami ne statinių, o sklypo bendranuomininkiais. „Lietuvos žinių“ duomenimis, kadaise „Spauda“ tokių turėjo, tačiau bendranuomininkiai niekuomet negalėjo kištis į bendraturčių reikalus.

Mažiesiems Spaudos rūmų bendraturčiams nerimą kelia ir tai, kad tuomet, kai dalis sklypo šalia pastato atiteks statybų plėtotojams, bus pristatyta virtinė daugiabučių.

Tada neliks stovėjimo vietų bendraturčių darbuotojų ir jų svečių automobiliams, bus sunkiau plėtoti kultūrinę, šviečiamąją, komercinę veiklą. Teigiama, jog aikštelių likimas ypač svarbus Spaudos rūmuose įsikūrusiam Keistuolių teatrui, nes į jo spektaklius žiūrovai dažniausiai atvažiuoja mašinomis.

Mažieji Spaudos rūmų bendraturčiai tvirtina, kad AB „Spauda“ statinius – tvoras, sporto ir automobilių aikšteles, jiems nieko apie tai nežinant, pasisavino dar 2009-aisiais, nors iki tol tai buvo bendra nuosavybė. „Spauda“ tikina, jog statinius prižiūrėjo nuo pat 1985-ųjų, kai buvo įkurtas laikraščių ir žurnalų kompleksas. Be to, bendrovė savo komentare „Lietuvos žinioms“ aiškina, kad nei dabar, nei ateityje neturi nė menkiausių ketinimų vykdyti statybų Spaudos rūmų teritorijoje. Tačiau tai nereiškia, jog tokių ketinimų nepuoselėja jos pagrindinė akcininkė bendrovė „Viti“ ir kiti partneriai.

Statybų verslu užsiimanti „Viti“ 2008 metais dalyvavo Turto fondo paskelbtame konkurse ir nurungė kitą statybų plėtotoją UAB „Molesta“, pasiūliusi už „Spaudą“ apie 2,3 mln. eurų.

Slaptas sandėris

„Spaudos“ šeimininkų ketinimus, „Lietuvos žinių“ nuomone, atskleidžia jų ir UAB „Limpa“ 2017 metų vasario 15 dieną pasirašytas sandėris, kuriuo minėtai įmonei parduoti ginčytini statiniai. Bet „Spaudos“ generalinis direktorius R. Baradinskas apie jį nė žodeliu neužsimena kovo 29-ąją „Lietuvos žinioms“ atsiųstame komentare. UAB „Limpa“ pagrindinė veikla – statybos projektai.

Spaudos rūmų komplekso sklypo dalis, kurioje leista statyti gyvenamuosius namus, plyti ne paradinio įėjimo pusėje.

Ši žinia nustebino Spaudos rūmų daugiaaukščio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ pirmininką Vytautą Budniką. Apie sudarytą sandėrį mažieji nebuvo informuoti. „Tikrai nemaloni naujiena. Statinius pardavusi „Spauda“ šioje istorijoje lyg nieko dėta. Dabar šią bendrovę gali kiek nori duoti į teismą, o ji atšaus, kad trečiasis asmuo įsigijo statinius. „Spauda“ jų nebeturi, tad nebėra ir dėl ko bylinėtis. Esmės tai nekeičia – siekiama užvaldyti bendraturčiams priklausantį turtą“, – kalbėjo V. Budnikas.

UAB „Limpa“ vadovė yra Violeta Juzeliūnienė, „Spaudos“ savininkės „Viti“ generalinio direktoriaus ir, anot žiniasklaidos, pagrindinio akcininko Konrado Juzeliūno žmona. Pasidomėjus, kokia suma „Spaudai“ buvo sumokėta už statinius, ji praėjusios savaitės trečiadienį „Lietuvos žinioms“ pasiūlė kreiptis į vyrą K. Juzeliūną.

Mažieji tvirtina, kad jie vis dar yra faktiniai tiek daugiaaukščio Spaudos rūmų pastato, tiek kitų 10 komplekso teritorijoje esančių statinių ir priklausinių bendraturčiai, todėl apie savo veiksmus AB „Spauda“ privalėjo juos informuoti.

Kreipėsi į prokurorus

AB „Spauda“ nesiteikė informuoti savo bendraturčių ne tik tuomet, kai pardavė statinius, bet ir tada, kai įregistravo juos VĮ Registrų centro administruojamame Nekilnojamojo turto registre 2009-aisiais. Mažųjų nuomone, registravimą lydėjo miglota istorija, kuri esą verta ikiteisminio tyrimo. 2017 metų vasario 6 dieną penkios mažiesiems atstovaujančios įmonės – „Dujotekana“, „Znad Willi“, M-1, „Savaitė“ ir „Lirsonos popierius“ – kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą prieš galimus dokumentų klastotojus, dėl kurių galbūt nusikalstamos veikos prieš aštuonerius metus apgaule buvo užvaldytas didelės vertės mažųjų bendraturčių turtas.

„2016 metais Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos ėmė skirstyti žemę. Mažieji savininkai sukruto ir pradėjo žiūrėti, kas ten kam skirta. Tada ir buvo pastebėta, kad šalia Spaudos rūmų esančios automobilių stovėjimo, sporto ir kitos aikštelės jau ne bendros, o dar 2009-aisiais, tikėtina, užgrobtos „Spaudos“, – sakė Spaudos rūmų pirmininkas V. Budnikas.

Keista kadastro byla

Pareiškėjų skunde prokurorams pirmiausia reiškiami įtarimai dėl galbūt suklastotos 2009 metų kovo 26 dienos Kadastrinių matavimų duomenų bylos. Joje nurodyta, kad statiniai (tvoros, sporto ir automobilių stovėjimo aikštelės), kurių dauguma yra šiuo metu „Limpai“ perleisto sklypo dalyje, buvo pastatyti 2008–2009 metais. Skundo autoriai pateikė duomenis, jog iš tikrųjų tais metais niekas nieko nestatė. Tie statiniai jau stovėjo 1986-aisiais, kai buvo patvirtintas pirmas šio žemės sklypo detalusis planas.

„Lietuvos žinių“ žurnalistas irgi apžiūrėjo neva prieš beveik dešimtmetį atsiradusius statinius ginčijamoje teritorijoje. Nėra nė menkiausių požymių, kad kas nors čia būtų statyta mažiausiai nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Tačiau prieš devynerius metus net plika akimi matomi dalykai nepadarė jokio įspūdžio „Spaudos“ pasamdytos vienos privačios Vilniaus matininkų įmonės matininkei V. S. Ji savo parašu patvirtino, kad tvoros ir aikštelės neva atsirado 2008–2009 metais. Kitaip tariant, iškart, kai „Spaudos“ bendrovę privatizavo „Viti“.

Komentare „Lietuvos žinioms“ dabartinis „Spaudos“ vadovas R. Baradinskas neigia galimo klastojimo faktą. „Mūsų bendrovė visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta nekilnojamojo turto daiktų (tvorų ir aikštelių) valdytoja ir savininkė. 2008 metais AB „Spauda“ vadovybė nutarė sutvarkyti minimų nekilnojamųjų daiktų registracijos dokumentus. Tuo tikslu buvo kreiptasi į kadastrinius matavimus atliekančią bendrovę UAB „Senamiesčio kurantai“. Ji ir atliko minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus. AB „Spauda“ įsitikinimu, kadastrinius matavimus atlikusi bendrovė dokumentų neklastojo. UAB „Senamiesčio kurantai“ buvo pateiktas pastatų generalinis planas (projektas), kuriame buvo suprojektuoti statiniai. Vykdant tolesnes nekilnojamųjų daiktų registracijos procedūras buvo gauti žemės sklypo bendranuomininkių sutikimai, kuriais AB „Spauda“ leista atlikti mūsų bendrovės valdomoje žemės sklypo dalyje tvorų ir aikštelių teisinės registracijos veiksmus“, – dėstė R. Baradinskas.

Bendrijos „Spaudos rūmai“ pirmininką V. Budniką „Spaudos“ vadovo žodžiai privertė ironizuoti: „Gal su kokiais pavieniais artimais darbo kaimynais, dirbančiais už sienos, ji (AB „Spauda“ – aut.) ten ir tarėsi, bet su visais bendraturčiais jokių susitarimų ar jų sutikimų tikrai nebuvo.“ V. Budnikas spėjo, jog galbūt „Spaudos“ generalinis direktorius turėjo omenyje sklypo nuomininkus, kurių balsas bendraturčių byloje teisiškai nieko nereiškė.

Teisina žioplumu

R. Baradinskas pažymėjo, kad prie kadastro bylos galima prikibti nebent dėl to, jog neva „kadastrinių matavimų bylos grafoje „Statinių statybos pradžia“ kadastrinius matavimus atlikę asmenys nurodė ne statybos, bet matavimų vykdymo pradžią“. „Tačiau, AB „Spauda“ žiniomis, kadastrinių matavimų byloje nurodytų statinių statybos pradžios metų fiksavimas neturėjo jokios įtakos nekilnojamųjų daiktų registracijos procesui“, – rašė „Spaudos“ vadovas.

Todėl, jo nuomone, mažieji Spaudos rūmų savininkai ir jų interesams atstovaujanti bendrija „Spaudos rūmai“ siekia ne apginti viešąjį interesą, o savanaudiškų pragmatinių tikslų – atsiriekti kuo didesnę prie Spaudos rūmų esančio sklypo dalį.

Vilniaus apygardos prokuratūra perdavė nagrinėti skundą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. O jo pareigūnę, regis, tenkino „Spaudos“ paaiškinimai. 2017 metų kovo 3 dieną komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėja Viktorija Meščeriakova atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes, anot tyrėjos, nėra patikimų įrodymų dėl nusikalstamos veikos, esą pateiktus įrodymus atstoja samprotavimai. Mažiesiems Spaudos rūmų bendraturčiams buvo pasiūlyta dėl savo nuosavybės kovoti civilinio, o ne baudžiamojo proceso būdu.

Atrodo, padėtis gali pasikeisti paaiškėjus, kad „Spauda“ pardavė auksiniame sklype esančius statinius „Limpai“. Pareiškėjai dar kartą kreipėsi į prokurorus. Jie viliasi, jog šįkart Vilniaus apygardos prokuratūra, kaip to reikalauja įstatymas, jau privers policiją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto užvaldymo dideliu mastu. „Į bylą buvo pažiūrėta valdiškai, neįsigilinus“, – piktinosi V. Budnikas.

Prašo įsiklausyti

Mažiesiems Spaudos rūmų savininkams ikiteisminis tyrimas reikalingas tam, kad jie galėtų pasiekti proveržį ir civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių į statinius atkūrimo. Kartu jų atstovas V. Budnikas patvirtino „Spaudos“ vadovo spėjimą, jog mažiesiems rūpi ir AB „Spauda“ privatizuoto sklypo dalis. „Bylinėdamiesi galbūt ir atsiimsime prarastus statinius, bet naujųjų „Spaudos“ savininkų antrinėms bendrovėms išsinuomojus po jais esantį žemės sklypą, jis gali visiems laikams pereiti į klastotojų rankas. Teisingumą dar įmanoma atkurti, tačiau teisėsauga privalo įsiklausyti į mažųjų savininkų argumentus“, – tvirtino V. Budnikas.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"