TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Sporto žvaigždės vėl bus ugdomos Panevėžyje

2014 03 29 6:00
K.Armonavičius: „Esame įsikūrę miesto centre, turime didžiulį stadioną, sporto salę, dviračių centrą, visai netoli yra baseinas, o ir „Cido“ arena su dviračių treku taip pat netoli.“
Ugniaus Mikaliūno nuotrauka

Daugelį sporto žvaigždžių išugdžiusi, bet prieš ketvirtį amžiaus uždaryta internatinė sporto mokykla Panevėžyje vėl atvers duris. Naujoji įstaiga iš pradžių bus vidurinė sporto mokykla, vėliau taps sporto gimnazija.

Po 25 metų pertraukos Lietuvoje vėl pradedama dairytis sportiškų vaikų, ilgainiui galėsiančių tapti olimpiniais čempionais. Garsių sportininkų kalve jau pasirengė tapti nuo rugsėjo pradėsianti veikti Panevėžio vidurinė sporto mokykla. Premjeras Algirdas Butkevičius, inicijavęs šios mokyklos kūrimą, įsitikinęs, kad mūsų šalis turi galimybių olimpiečius ugdyti nuo mažens.

Panevėžio internatinę sporto mokyklą yra baigę disko metikai Virgilijus Alekna ir Romas Ubartas, krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, dviratininkė Laima Zilporytė, lengvaatletė Vilma Bardauskienė, futbolininkai Arminas Narbekovas ir Raimondas Žutautas ir kiti Lietuvoje bei pasaulyje tituluoti sportininkai. Buvę Panevėžio internatinės sporto mokyklos auklėtiniai, dabar - sporto žvaigždės, LŽ pabrėžė neabejojantys vidurinės sporto mokyklos svarba Lietuvai.

Žadamas atgimimas

Įkurti Panevėžio vidurinę sporto mokyklą, kurioje galėtų mokytis sportinių gabumų turintys vaikai iš visos Lietuvos, ketinama buvusioje Panevėžio internatinės sporto mokyklos bazėje. Prieš 25 metus panaikinus šią mokymo įstaigą, jos vietoje įsikūrė dabartinė Senvagės pagrindinė mokykla ir Panevėžio sporto centras. Buvusiame internato bendrabutyje veikia ir Lietuvos edukologijos universiteto filialas. Senvagės pagrindinės mokyklos direktorius Kazimieras Armonavičius LŽ teigė šiuo metu atliekantis intensyvų organizacinį darbą, kad sportui skirti statiniai iš įvairaus pavaldumo pereitų kuriamos Panevėžio vidurinės sporto mokyklos žinion.

„Nuo 1965-ųjų gyvavusi Panevėžio internatinė sporto mokykla sukūrė puikiausią sporto bazę. Esame įsikūrę miesto centre, turime didžiulį stadioną, sporto salę, dviračių centrą. Visai netoli yra baseinas, pagaliau ir „Cido“ arena su dviračių treku taip pat netoli“, - teigė K.Armonavičius. Direktorius pabrėžė, kad visą tą laiką, kai Panevėžys nebeturėjo inernatinės sporto mokyklos, buvo didžiulis noras ją atgaivinti. „Tas noras pradėjo pildytis, kai 2011-aisiais, prieš rinkimus, į Panevėžį atvykęs socialdemokratų lyderis A.Butkevičius pritarė mūsų idėjai turėti sportininkų kalvę“, - sakė K.Armonavičius. Anot jo, A.Butkevičiui tapus premjeru, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms buvo pavesta išsiaiškinti tokios mokymo įstaigos įkūrimo galimybes. „Paaiškėjo, kad galimybių įkurti mokyklą yra“, - sakė K.Armonavičius. Jis pradėjo rūpintis, kad būtų surinkta pakankamai mokinių, galinčių ir norinčių mokytis sporto mokykloje.

Ieškos sportiškiausių vaikų

Anot K.Armonavičiaus, jau svarstoma, kad rugsėjį Panevėžyje duris atversianti vidurinė sporto mokykla po metų taps sporto gimnazija. Siekiama, kad jau nuo rugsėjo vidurinėje sporto mokykloje būtų sukomplektuotos penkios septintokų-vienuoliktokų klasės, jose mokytųsi 110-115 mokinių. Bendrabutyje jiems būtų paruošta 70-80 lovų.

Būsimieji sportininkai mokytųsi tose pačiose patalpose, kur dabar mokosi Senvagės pagrindinės mokyklos moksleiviai. Anot direktoriaus, pedagogų, tarp jų – ir trenerių, kolektyvas būtų formuojamas atsižvelgiant į tai, kiek mokinių bus surinkta. Mokiniai bus atrenkami pagal jau pasiektus sporto rezultatus. „Surinkti sporto aukštumų norinčius siekti mokinius, ko gero, bus sunkiausia“, - neslėpė mokyklos vadovas. Jis teigė iš kūno kultūros mokytojų bei trenerių neretai girdintis apie dabartinių mokinių nenorą sportuoti ir pats tai pastebėjęs. „Šiandienos vaikai renkasi kompiuterius“, - sakė mokyklos vadovas. K.Armonavičiaus teigimu, vieno sportui gabaus vaiko ugdymas šioje Panevėžyje kuriamoje mokykloje per metus kainuos daugiau kaip 10 tūkst. litų. Tuo metu ugdyti mokinį įprastoje mokykloje valstybei kainuoja maždaug 3,5 tūkst. litų.

Premjero patarėjas turizmui, jaunimui, migracijai ir investicijoms Justas Pankauskas LŽ patvirtino, kad vidurinė sporto mokykla Panevėžyje kuriama premjero iniciatyva. „Rytų dvikovų sporto meistras A.Butkevičius stengėsi, kad būtų plėtojamas sportinis jaunimo ugdymas. Nuo rugsėjo vidurinė sporto mokykla bus įsteigta ne tik Panevėžyje, bet ir Šiauliuose. Nuo kitų metų tokių mokyklų tinklas bus dar labiau plečiamas: jų atsiras ir Vilniuje, ir Kaune, o ilgainiui – ir kituose Lietuvos miestuose“, - tikino J.Pankauskas. Premjero patarėjas patikino, kad mokinių išlaikymą vidurinėse sporto mokyklose užtikrins Vyriausybė.

Sporto žvaigždžių kalvė

Būsimieji sportininkai mokysis tose pačiose patalpose, kur dabar mokosi Senvagės pagrindinės mokyklos moksleiviai. / Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Per 25-erius gyvavimo metus Panevėžio internatinė sporto mokykla parengė ne vieną olimpietį, tuometės SSRS, Europos ir pasaulio čempioną. „Tai, ką sporte esame pasiekę, priskiriu internato (taip sportininkai vadindavo ir tebevadina Panevėžio internatinę sporto mokyklą) nuopelnams“, - LŽ teigė olimpinis čempionas, vienas geriausių pastarųjų 50 metų Lietuvos futbolininkų A.Narbekovas. Jis prisiminė, kad į Panevėžį iš gimtųjų Gargždų treneris Vytautas Blinstrubas jį pakvietė vos dvylikametį. „Labai pasiilgdavau namų, tačiau išvažiuodamas daviau tėčiui priesaiką, kad ištversiu“, - prisiminė Lietuvos futbolo žvaigždė. Kita vertus, A.Narbekovas tvirtino, kad Panevėžyje jis sportavo ir mokėsi tokiu tempu ir tokiu režimu, jog liūdėti ir ilgėtis namų nebuvo kada. „Tai buvo labai gera sporto bazė, labai gerai organizuotos treniruotės. Jos padėjo ne tik man, bet ir visiems sportui gabiems vaikams bei jaunuoliams tapti čempionais“, - sakė futbolininkas. Jis perdavė sveikinimą Panevėžiui ir visai Lietuvai, kad šaliai vėl atsiveria galimybės plėtoti sportą.

Disko metikas, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas R.Ubartas LŽ pasakojo, kad į Panevėžio internatinę sporto mokyklą įsipiršo pats. „Gyvenau Šilutės rajone, Juknaičiuose. Ten iš Panevėžio internatinės sporto mokyklos į svečius pas savo brolį atvyko treneris Jonas Barauskas. Jo ėmiau prašyti, kad priimtų mokytis ir sportuoti internate“, - sakė R.Ubartas. Atletas prisiminė, kad atvykus į Panevėžį sporto aikštyne jam dar reikėjo išlaikyti savotišką egzaminą. „Tiesą sakant, per tą egzaminą nepasirodžiau labai puikiai, tačiau treneriai nutarė mane priimti dėl aukšto ūgio“, - prisiminė jis. Sportininkas sakė esąs dėkingas už mokykloje įdiegtą tvarkos supratimą, pamokas, kaip reikia gyventi sportiniu režimu, neretai atsisakant malonumų. Olimpinis čempionas pasakojo, kad jis ir kiti jo bendraamžiai sportininkai buvo tikri idealistai, jie rungėsi už savo ir Lietuvos garbę. „Dabartinis sportuojantis jaunimas pragmatiškesnis, praktiškesnis, norintis greitų rezultatų ir greito atlygio už juos“, - sakė R.Ubartas. Tačiau jis džiaugėsi, kad Lietuvos viduryje esančiame Panevėžyje bus sporto mokykla.

Prarastos galimybės

Vieno tituluočiausių visų laikų Lietuvos sportininko, dukart pasaulio ir dukart olimpinių žaidynių čempiono disko metiko V.Aleknos sportinė karjera taip pat prasidėjo Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Sporto žvaigždė pasakojo augęs Kupiškio rajone, Subačiuje, mėgęs sportuoti, o kartą rajono mokinių sporto varžybose jį pastebėjo panevėžiečiai treneriai. Jie paklausė, ar vaikinukas norėtų mokytis ir sportuoti Panevėžyje. „Treneriai neslėpė, kad esu tik kandidatas, pirmenybė buvo teikiama geriau už mane sportuojantiems vaikinams“, - teigė V.Alekna. Jaunuolis buvo priimtas į 7-ąją šios mokymo ir sporto įstaigos klasę. „Tai, ką sporte esu pasiekęs – visų pirma internato nuopelnas“, - LŽ pabrėžė tituluotas disko metikas. V.Alekna taip pat neslėpė apmaudo, kad jis buvo vienas paskutinių 1990-aisiais uždarytos Panevėžio internatinės sporto mokyklos auklėtinių. Jo įsitikinimu, uždarius šį internatą Lietuva neteko daugybės gerų sportininkų, ir šis stygius jaučiamas iki šiol.

Komandinių dviračių lenktynių pasaulio čempionė ir olimpinių žaidynių prizininkė L.Zilporytė į Panevėžio internatinę sporto mokyklą buvo priimta 13 metų. Pakviesta trenerio, kuris ilgainiui tapo jos sutuoktiniu, Valerijaus Konovalovo, Laimutė atvyko nuo Latvijos pasienio, Pasvalio rajone esančių Saločių. „Ko gero, patys gražiausi mano gyvenimo prisiminimai susiję su internatu. Kaip mums ten buvo smagu sportuoti, kaip įdomu gyventi ir kaip skanu valgyti internato valgykloje!” - pasakojo sportininkė. Ji teigė įsitikinusi, kad uždarius šią čempionų kalvę Lietuva neteko dešimčių meilutyčių, žiliūčių, pučinskaičių, sportiniais rezultatais galėjusių nustebinti pasaulį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"