Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Stabdo pašto reformą

 
2017 02 09 16:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pašto planuota reforma, uždarant apie 350 pašto skyrių kaimuose, stabdoma. Dėl to valdantieji „valstiečiai“ teigia sutarę su susisiekimo viceministru ir Lietuvos pašto vadove. Susisiekimo ministerijos atstovė BNS patvirtino, kad toks susitarimas yra, o bendrovė jo kol kas nekomentuoja.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pranešė, kad jos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susitikęs su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi ir pašto vadove Lina Minderiene, sutarė laikinai stabdyti projektą ir siūlo atlikti bandomąjį projektą.

„Mūsų frakcija šiuo klausimu vieninga: kol kas tokiai idėjai šalies mastu negalime pritarti. Iniciatoriams pasiūlėme paleisti bandomąjį projektą viename iš nedidelių Lietuvos miestų. Tikime, kad toks sprendimas padės atsakyti į visus iškilusius klausimus“, – pranešime teigė V.Sinkevičius.

Susisiekimo ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė BNS patvirtino, kad toks susitarimas pasiektas, nes klausimas socialiai labai jautrus

„Kalbėta apie tai, kad klausimas socialiai labai jautrus, reikia atsižvelgti į žmonių nuomonę. Reforma turi būti vykdoma labai atsargiai, todėl kalbama, kad būtų įgyvendintas bandomasis projektas. Kol kas neaišku, kur jis bus atliktas, o jo rezultatai lems tolesnius žingsnius“, – BNS sakė V.Šmaižytė.

V.Sinkevičius BNS teigė puikiai suprantantis, kad ne frakcija turėtų nurodinėti valstybės įmonei, kaip dirbti, tačiau parlamentarai negali ignoruoti visuomenės nepasitenkinimo.

„Visi mūsų vienmandatininkai, kas grįžo į regionus, parsivežė tik neigiamą nuomonę. Dėl to mes ir kvietėmės pašto direktorę. Taigi, mes puikiai suprantame, kad čia ne frakcijos prioritetas valstybės valdomoms įmonėms rodyti, kaip dirbti. Bet jeigu mes girdime nepasitenkinimą, negatyvias nuomones, turime reaguoti“, – BNS sakė V.Sinkevičius.

Anot jo, tokio masto projektai turi būti vykdomi, pirmiausiai atsižvelgiant į visas aplinkybes, ne vien tik į skaičius, „nes yra ir daugiau dedamųjų“. Pasak jo, būtent todėl siūloma atlikti bandomąjį projektą ir pasižiūrėti, kaip jis veikia.

Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tadas Valančius BNS sakė negalintis komentuoti šio susitarimo ir žadėjo atsiųsti komentarą vėliau.

Portalas 15min.lt skelbė, kad, paštininkai gyventojams paprastai atneša ne tik laiškus ir korespondenciją, tačiau ir nuperka prekių, jei kaime nėra parduotuvės. Pavyzdžiui, Tiltų kaimo Trakų rajone gyventojai piktinosi, kad ne vietiniai paštininkai pasiklysta, nesugeba nuvykti nuo vieno kaimo iki kito.

Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė anksčiau teigė, kad pertvarka suplanuota dėl demografinių ir socialinių iššūkių – regionuose mažėja klientų, ji turėjo vykti palaipsniui ten, kur pašto darbuotojai dėl mažo klientų srauto juos aptarnaudavo 2–4 valandas per dieną. Pertvarką buvo numatyta pradėti pavasarį ir baigti rudenį.

Lietuvos paštas teigė, kad pertvarkius tinklą kaimuose, paslaugos žmonėms būtų teikiamos namuose ar mobiliuose pašto skyriuose. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.

Lietuvos paštas buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 – kaimo vietovėse.

Dideli užmojai

LŽ apie naująją pašto reformą jau rašė. Bendrovės Lietuvos pašto užmojai nuo rudens visoje Lietuvoje pertvarkyti kaimo paštų veiklą – atsisakyti 350 skyrių ir panaikinti 290 darbuotojų etatų – kelia sąmyšį ir nerimą ne tik kaimuose, bet jau ir Seime. Kaimų gyventojams, seniūnams neaišku, kas ir kaip pristatys spaudą, kaip bus teikiamos kitos paslaugos, o parlamentarai nerimauja, kad pertvarka pradėta tinkamai neišanalizavus situacijos, su ja nesupažindinta nei visuomenė, nei savivalda, nei dalis Seimo narių. Nuo šio rudens į mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojų duris pasibels vadinamieji ateities laiškininkai. Kaip teigiama, išmaniąja įranga aprūpinti laiškininkai didžiąją dalį pašto ir kitų paslaugų, kurias iki šiol buvo galima gauti tik pašto skyriuose, suteiks žmonių namuose.

Politikai jau piktinasi

Politikai jau pradėjo piktintis dėl stabdomos planuotos Lietuvos pašto reformos. Savo nuomonę šiuo klausimu socialiniame tinkle „Facebook“ išreiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Vykdoma reforma, kuri turėtų efektyvinti Lietuvos pašto veiklą ir galimai sunešti daugiau pinigų į valstybės biudžetą, bus stabdoma. Nes taip nusprendė ne Vyriausybė ar Susisiekimo ministras, bet Kultūros komiteto pirmininkas. Jo nuomone, valstybės įmonės turi vykdyti socialinę funkciją – darbinti žmones, net jeigu jiems realios veiklos nėra.

Vietoj to, kad ieškotume būdų kaip keisti perkvalifikavimo sistemą ar didinti „pagalves“, kurios padėtų netekusiems darbo, mes užkrausime šį uždavinį valstybinėms įmonėms.

Iš Ramūno daugiau gal ir nesitikėčiau. Bet kokia Vyriausybės vadovo Saulius Skvernelis, Susisiekimo ministro Rokas Masiulis, kanclerės Milda Darguzaite ar jaunatviškos premjero komandos nuomonė?

Ar visos reformų planavimo sesijos, veiklos planai bei kalbos apie valstybinių įmonių išlaisvinimą nuo politikų įtakos nesubliukš atsitrenkusios į Kultūros komiteto vadovo samprotavimus apie paštininkus ir užgęsusius kaminus kaimuose?“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo G. Landsbergis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"