TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Stintos šiemet tampa deficitu

2014 01 05 6:00
Baltijos jūros priekrantės žvejai išplaukia stintų, tačiau kol kas grįžta beveik tuščiomis. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Baltijos jūros priekrantės žvejai skėsčioja rankomis ir teigia neprisimenantys tokios žiemos, kad trauktų kone tuščius tinklus be visų mėgstamų agurkais kvepiančių žuvų stintų.

Kai kurių klaipėdiečių manymu, stintos apskritai ateityje taps deficitu. Esą dėl klimato atšilimo ir dėl to, kad gaudomos neršiančios žuvys, pamaryje jų tik mažės. Tačiau mokslininkai teigia, kad šiųmetis stintų deficitas yra logiškas, mat neįtikimai mažai šių žuvų Nemune išneršė 2010-2011 metais.

„Būtent tų metų suaugusios stintos dabar ir plaukia į mūsų krantus neršti. Kadangi tada iš ikrų išsirito labai mažai žuvų, spėju, jų labai mažai grįš ir bus pagauta šiemet. Tačiau itin gausus stintų laimikis gali būti jau po metų ar kitų“, - LŽ sakė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos mokslininkas dr. Arvydas Švagždys.

Traukia tuščius tinklus

Klaipėdiečiai ir pamario gyventojai Kūčių ar Naujųjų metų šventinį stalą įpratę papuošti šviežiomis agurkais kvepiančiomis stintomis, tačiau šie metai buvo kitokie - stintų nėra. Kukli šių žuvų pasiūla ir turgavietėse, kur kilogramas stintų kainuoja net 20 litų.

Anot kone du dešimtmečius stintas pajūryje gaudančio žvejo Taurūno Areškevičiaus, tokių metų be stintų dar nėra buvę. „Pirmadienį grįžau iš jūros, kur buvau užmetęs 1,2 km ilgio tinklą stintoms gaudyti. Neįtikima, bet į laivelį pakroviau vos 1,5 kg stintų. Šių žuvų kasmet vis mažėja ir mažėja. Gali būti, kad ateities kartos vien iš knygučių ir tėvų, senelių pasakojimų žinos apie šias lašišų giminaites“, - LŽ pasakojo jis.

Kitas Baltijos jūros priekrantės žvejys Vilius Razma LŽ taip pat skundėsi, kad tradicinių žieminių žuvų šiemet nėra. „Pirmosios lietuviškos stintos, pasiekiančios žmonių stalus, yra sužvejotos iš jūros. Dabar galima nusipirkti nebent importinių iš Latvijos, nes mes, priekrantės žvejai, jų tiesiog nepagauname. Nėra stintų. Gal šilta dar, gal dar ims plaukti orams atvėsus“, - svarstė jis.

Tai, kad jūros žvejai yra sunerimę dėl stintų, LŽ patvirtino ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila. „Būdavo stintų ir ant Kūčių stalo, ir pasitinkant Naujuosius metus, o dabar – tuščia. Susirenka žvejai ir skundžiasi. Vis svarstome, kokios gali būti priežastys, kad stintos neina šiemet pas mus. Išplaukia žvejai ir, jei grįžta su 2-3 kg stintų, daugiau nebeplaukia, nes neapsimoka“, - teigė jis.

Kaltina vieni kitus

Pajūrio žvejai prasitaria žinantys atsakymą ir baksnoja į pamario žvejus, tinkluose įstrigusias gardžiąsias žuveles traktoriais traukiančius iš Nemuno žemupio, Kuršių marių.

„Jie išgaudo šimtus tonų šių žuvų su ikrais, kurios nespėja išneršti. Vien 2012 metais sužvejota apie 600 tonų. Gaudoma tinklais smulkiomis 14-16 mm pločio akimis, todėl į juos patenka ir mažos stintos. Mes, priekrantės žvejai, gaudome tinklais su 18 mm akimis, tad ir sugauname kur kas mažiau žuvų“, - tikino T.Areškevičius.

Jo kolega V.Razma taip pat dėl vis labiau senkančių stintų išteklių įtarė Šilutės rajono žvejus.

„Suprantate, tai – lašišinės žuvys, kurios grįžta į tas pačias vietas neršti, kur ir išsirito. Tad jei išgaudomos patelės su ikrais, labai mažai jų ir padedama. Pas mus neplaukia svetimos stintos, tik tos, kurios čia išsirito“, - dėstė žvejys. Jo manymu, dėl neva besaikio stintų gaudymo Nemuno žemupyje turėtų susirūpinti ir Aplinkos ministerija.

Tačiau pamario žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė, priešingai, dalį kaltės dėl stintų sumažėjimo vertė būtent pajūrio žvejams. „Stintos pamaryje žvejojamos per šimtą metų ir šių žuvų niekada nestigo, o Baltijos jūros priekrantėje tik nuo 1991 metų. Jei dabar staiga ėmė mažėti šių žuvų populiacija, reikėtų atkreipti dėmesį ir į priekrantės žvejų veiklą. Jie juk tinklais stambesnėmis akimis išgaudo pačias stipriausias, stambiausias į nerštavietes plaukiančias žuvis“, - teigė ji. S.Jakubauskienė siūlė dar neskubėti ir palaukti mėnesį, esą jei ir vasarį nebus agurkais kvepiančių žuvų, tuomet jau tikrai bus galima skambinti pavojaus varpais. „Pernai mūsų asociacijai priklausantys pamario žvejai sugavo apie 230 tonų stintų, užpernai – 430 tonų, o 2011-aisiais - vos 109 tonas. Tad matome, kad stintų populiacijos pagausėjimas ar sumažėjimas yra nenuspėjamas, atsakymo ieško ir patys mokslininkai“, - tikino ji.

Prasto neršto pasekmė

Kol pamario ir pajūrio žvejai ginčijasi dėl stintų ir ieško kaltų, mokslininkas A.Švagždys nelinkęs situacijos dramatizuoti. „Turiu savo versiją, kodėl šiais metais stintų beveik nėra, nors dar reikėtų palaukti mėnesį. Pažvelkime į 2010-2011 metus: tada buvo labai mažai neršti atplaukusių stintų, kurios gyvena apie 3-4 metus. Dalis tų metų žuvų net nenuplaukė iki nerštaviečių. Štai ir atsakymas: kadangi labai mažai išsirito mailiaus, mažai jau suaugusių stintų grįžta į nerštavietes“, - LŽ sakė dr. A.Švagždys. Todėl tikėtina, kad itin gausus 2012 metų nerštas lems šių žuvų bumą kitais ar dar kitais metais.

„Tačiau ateityje stintų mūsų vandenyse gali sumažėti dėl Kaliningrado srityje statomos atominės elektrinės. Jei ji bus pastatyta, gali keistis Nemuno vandens temperatūra, ji būtų aukštesnė. Žuvims net kelių laipsnių temperatūros pokytis gali būti lemiamas, o stintos mėgsta šaltus vandenis“, - teigė mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"