TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Stoginių paslaptis gvildens teismas

2014 11 04 6:00
Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Lietuvos apeliacinis teismas netrukus pradės nagrinėti bylą, kurios baigtimi bus išaiškinta, ar viešojo transporto stotelių Kaune stoginėmis bei jose skelbiamomis reklamomis kelis artimiausius dešimtmečius galės rūpintis visiškai nauja, prieš pat konkursą įsteigta įmonė.

Tačiau valdininkams oficialias procedūras gali tekti rengti iš naujo. Mat anksčiau Kauno apygardos teismas konstatavo, kad koncesijos sutartis, kurią Kauno miesto savivaldybė sudarė su 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo turinčia UAB „Reklamos arka“, pripažįstama prieštaraujančia "imperatyvioms įstatymo normoms", dėl to yra niekinė ir negaliojanti. Stoginių istorijos eigos nustebinti Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai jau kreipėsi į prokurorus prašydami nustatyti stoginių istoriją paslaptimi pavertusių merijos valdininkų veiksmų teisėtumą.

Įtarimų sukėlė paslaptys

Didžiojoje dalyje Kauno viešojo transporto stotelių yra įrengtos stoginės. Jos kauniečius ir miesto svečius, laukiančius autobusų ir troleibusų, apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo lietaus ar sniego. „Niekada nesirūpinome jų įrengimu, taisymu ar kokiais kitais klausimais. Tai darydavo stogines prižiūrinčios įmonės. Tačiau savivaldybės valdininkų klaida, sukėlusi rūpesčių viešuoju transportu besinaudojančių miestiečių nepasitenkinimą, atskleidė kur kas didesnes Kauno problemas“, - pasakojo Kauno miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius.

Kauniečiai piktinosi, kodėl buvo išdraskytos stotelių stoginės, anksčiau saugojusios juos nuo vėjų, sniego ir lietaus.

Pavasarį politiką pasiekė ne vieno gyventojo skundas dėl stotelėse nuardytų stoginių. Kauniečiai niekaip negalėjo suprasti, kodėl taip pasielgta - išdraskytos jų užuovėjos. Žmonės aktyviai klausė, kada padėtis pasikeis. Kauno miesto tarybos narys ėmė domėtis stoginių istorija, bet įsitikino, kad informacija slepiama. Kelis kartus oficialiai kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją jis vis sulaukdavo abstrakčių atsakymų raštu. Paskutinis lašas buvo valdininkų paaiškinimas, neva apie stogines jie nieko negali pasakoti, nes tai daryti uždraudęs teismas.

„Dokumentus vis dėlto gavau, jie buvo tikrai pribloškiantys“, - sakė A. Garbaravičius. Dėl "šešėlių", kurių apstu stoginių istorijoje, jis kreipėsi į Kauno apygardos prokurorus.

Merijos elgesys priminė komediją

Iš 700 viešojo transporto stotelių daugiau nei pusėje jų prieš maždaug 15 metų įrengtomis stoginėmis turėjo rūpintis dvi konkursą laimėjusios įmonės - UAB „JCDecaux Lietuva“ ir UAB „Lagunta“. Už tai abi bendrovės buvo atleistos nuo rinkliavos mokesčio už reklamą, skelbiamą stoginėse.

Baigiantis ilgametei sutarčiai stoginių įrengimo ir priežiūros konkursą nutarta paversti koncesijos sutartimi. Tai reikštų, kad jai pasibaigus stoginės būtų ne verslininkų, o savivaldybės nuosavybė. Todėl dar pernai paskelbtas naujų stoginių suprojektavimo, įrengimo, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos konkursas. Tačiau neatsirado nė vieno norinčiojo pastatyti stogines ir rūpintis jomis, o vėliau turtą perduoti savivaldybei.

Po pirmojo nepavykusio konkurso Kauno miesto savivaldybė jo sąlygas pakoregavo. Per antrąjį konkursą norą sudaryti koncesijos sutartį pareiškė vienintelė įmonė – UAB „Reklamos arka“. Jos dokumentus pripažinus tinkamais ir radus abiem pusėms priimtiną kompromisą, parengti koncesijos dokumentai, o iki tol stogines valdžiusioms įmonėms išsiųsti raštai su prašymu išmontuoti bei išsivežti savo turtą.

Arvydas Garbaravičius. /LŽ archyvo nuotrauka

Tuomet, kai tai buvo padaryta, ir kilo minėtas gyventojų pasipiktinimas. „Tai, kas vyko vėliau, priminė komediją. Pareikalavusi išmontuoti stogines, savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydama, kad įmonės to nedarytų“, - stebėjosi A. Garbaravičius. Jis įsitikinęs, kad stoginių istorija neabejotinai kelia įtarimų, tuo nuo pradžių atidžiai pasidomėjus. „Esama pakankamai pagrindo teigti, kad organizuojant ir vykdant koncesijos konkursą Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, slėpė informaciją, tyčia teikė iš anksto žinomai klaidinančią informaciją“, - sakė tarybos narys.

Politikui įtarimų kėlė ir tai, kad Kauno miesto savivaldybė taip pat pati paprašė teismo įslaptinti visus su stoginių įrengimo konkursu susijusius dokumentus. „Ką tuose dokumentuose reikėtų slėpti? Juk kalbama apie miesto turtą“, - svarstė A. Garbaravičius.

Laimėjo naujutėlė įmonė

Paskelbus antrąjį koncesijos konkursą norintieji jame dalyvauti savo siūlymus turėjo pateikti iki šių metų sausio 30 dienos. Dokumentų vertinimas ir derybos užtruko iki gegužės. Tuomet buvo ne tik parengtas koncesijos sutarties projektas, kurį tarybos narių dauguma patvirtino, bet ir sprendimas dėl UAB „Reklamos arka“ atleidimo nuo vietinės rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą.

Tuomet įvertinę tai, kokį susitarimą valdininkai pasirašė su konkursą laimėjusia bendrove, UAB „JCDecaux Lietuva“ teisininkai kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydami tiek koncesijos sutartį, tiek visus su ja susijusius dokumentus panaikinti. Bendrovės atstovai pabrėžė, kad konkurso metu pakeista ne viena jo sąlyga.

Paskelbus konkursą buvo numatyta, kad koncesijos sutartis truks 10 metų. Kadangi, pasak UAB „JCDecaux Lietuva“ atstovų, tai per trumpas laiko tarpas tam, kad įmonė, įrengusi ir prižiūrinti stogines, atsiimtų investicijas, Kauno mesto savivaldybės prašyta terminą padvigubinti. „Tačiau mums nepavyko įtikinti savivaldybės dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir, negalėdami prisiimti rizikos, siūlymo konkurse nepateikėme“, - dėstoma UAB „JCDecaux Lietuva“ rašte teismui.

Tačiau tada, kai taryba svarstė koncesijos sutarties projektą, senųjų stoginių valdytojai pastebėjo, jog dokumente yra tokių pakeitimų, kurie gerokai skiriasi nuo konkurso įvardytų sąlygų. Pavyzdžiui, viešai skelbtose sąlygose nebuvo minima, kad koncesininkas bus atleistas nuo vietinės rinkliavos. Neužsiminta ir apie tai, kad konkurentai negalės savo reklamų įrengti 50 metrų atstumu. Dar viena pakeista sąlyga – laikas, per kurį turi būti suremontuota suniokota stoginė.

Tik paskelbus konkursą reikalauta, kad koncesininkas pateiktų finansinių įsipareigojimų užtikrinimą vienam milijonui litų visam sutarties laikotarpiui. „Tačiau konkurso komisijai vėliau kažkodėl pakako keturis kartus mažesnių vienintelio dalyvio garantijų“, - stebėjosi A. Garbaravičius. Anot jo, vien tai, kad AB „Reklamos arka“ įsteigta 2013-ųjų gruodį – likus mėnesiui iki antrojo konkurso paskelbimo – tarybos nariams turėjo kelti įtarimą. Įmonę, kurios įstatinis kapitalas – 10 tūkst. litų, įkūrė trys akcininkai. „Kokius bendrovės rodiklius gali patikrinti, jei ji net nepradėjusi dirbti? Juk ji nei pelno, nei nuostolių dar negali turėti. Tad kokias garantijas bendrovė gali pateikti miestui?“ - klausė A. Garbaravičius.

Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Reklamos arka“ sudaryta koncesijos sutartis yra pripažįstama prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to yra niekinė ir negaliojanti.

UAB „JCDecaux Lietuva“ advokatė Laura Šlepaitė LŽ sakė, kad šį teismo sprendimą Kauno miesto savivaldybė apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Patys liepė, patys išlaidaus

„Šioje istorijoje įdomi dar viena detalė. Baigusi derybas su „Reklamos arka“ Kauno miesto savivaldybė ankstesniems stoginių savininkams liepė jas nuardyti. Tačiau kilus sąmyšiui buvo išplatintas pranešimas, kad padėtis bus ištaisyta, o stogines atstatys miestui priklausanti viešojo transporto įmonė“, - pasakojo A. Garbaravičius. Jo teigimu, tai – mažų mažiausiai neūkiškumo pavyzdys. Kauno miesto tarybos nario nuomone, savivaldybės vadovai, žinodami, kad vyksta derybos su nauju koncesijos konkurso laimėtoju, privalėjo parašyti dabartiniams stoginių administratoriams prašymus leisti naudotis jų turtu, kol procesas bus baigtas.

Norėjo tvarkos

Vis dėlto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis LŽ patikino, kad procesas įvykdytas taip, kaip tinkama. Jis įsitikinęs, jog Kauno miesto savivaldybė negalėjo tiesiog raštu susitarti su verslininkais dėl stoginių naudojimo. „Juk turtas – ne mūsų. Pasibaigus sutarčiai verslininkus turėjome perspėti, kad jie jį pasiimtų, nes sutartiniai santykiai abiejų šalių nebesiejo. Juk jei kas nors stoginėms atsitiktų, turėtume prisiimti atsakomybę“, - įsitikinęs D. Ratkelis.

Jo teigimu, į teismą su prašymu, kad verslininkai nenuardytų stoginių, taip pat kreiptasi siekiant, jog susitarimai būtų įtvirtinti aukščiausiu lygiu. Kaip sakė D. Ratkelis, normalu, kad koncesijos sutarties sąlygos kito, nes vyko derybos. Kai abiem pusėms pavyksta susitarti, tuomet pasirašoma sutartis. Tai, pašnekovo teigimu, verslininkams turėtų būti žinoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"