TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Studentų įsidarbinimo galimybės: realybė ar utopija?

2013 04 04 12:18
Oresto Gurevičiaus nuotr. 

Apie mėgstamą darbą dažnai svajojame nuo vaikystės, o studijų metais jau pradedame dairytis būsimų darbdavių. Kai kuriems studentams pavyksta suderinti studijas su darbu, kiti į darbo rinką žengia su diplomais rankose. Nors tiek mūsų šalyje, tiek visoje Europoje įsidarbinti jauniems žmonėms nėra taip paprasta, didelis noras ir asmeninės savybės gali tapti tramplinu į sėkmę. Apie įsidarbinimo galimybes Šiauliuose mūsų laikraščiui sutiko papasakoti specialistai ir patys studentai.

Darbo ieškoti galima jau studijuojant

Šiaulių universitete studijuoja tūkstančiai studentų. Be abejo, nemažai jų nori kuo greičiau, dar studijų metu įsidarbinti. Darbas studentui – ne tik galimybė būti labiau nepriklausomam nuo tėvų paramos ar stipendijos, tačiau ir labai reikšmingas žingsnis įgyjant praktinės patirties darbo rinkoje.

Darbo studentai ieško keliais būdais – pažinčių pagalba, taip pat internetiniuose darbo skelbimuose ar tiesiog siunčiant CV potencialiems darbdaviams. Tačiau ieškoti darbo studijuojantis jaunimas gali ir Lietuvos darbo biržoje. Kartais ir patys darbdaviai ieško studijuojančio jaunimo, ypač tokiose sferoje, kuriose karts nuo karto atsiranda darbuotojų trūkumas.

„Jei asmuo mokosi ištęstinėse studijose, jam suteikiamas bedarbio statusas, o jei nuolatinėse – besimokančio ir ieškančio darbo asmens”, – pasakojo Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja V. Ignotienė. Pasak valdininkės, magistrantūros bei ne žemesnio nei III kurso studentams, mokantiems bent vieną Europos Sąjungos kalbą siūloma registruotis ir „Talentų banke“. Taigi, galimybė studijuojant ieškoti darbo – visiškai reali.

Padeda įsidarbinti ir turintiems diplomus

Ne visiems norintiems pavyksta rasti darbą studijų metu. Kiek studentų derina darbą ir studijas, sunku pasakyti tiksliai, nes statistika dažniausiai nevedama, tačiau tokių studentų tam tikras nuošimtis tikrai yra tiek Šiaulių universitete, tiek ir kituose universitetuose. Akivaizdu, kad ne visi norintys įsidarbinti randa darbą studijų metu, kaip ir jau gavę diplomus. Tačiau jei jums nepavyko įsidarbinti po studijų baigimo – neverta per daug nusiminti.

Pasak LDB atstovės V. Ignotienės, praėjusiais metais pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis įsidarbino apie 60 proc. 2012 m. laidos Šiaulių universiteto absolventų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė baigusių ir neradusių darbo savarankiškai darbo rinką papildė LDB pagalba. V. Ignotienė taip pat pabrėžė, kad ieškančių darbo buvusių Šiaulių universiteto studentų galimybės ganėtinai skirtingos.

„Lengviausia įsidarbino elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, fizikos ir informatikos, specialiosios pedagogikos, verslo administravimo, mechanikos inžinerijos, informatikos inžinerijos, viešojo administravimo, statybos inžinerijos studijų programas baigę jaunuoliai. „Sunkiasia rasti darbą baigusiems audiovizualinio meno, švietimo kokybės vadybos, dailės ir dizaino, dailės, anglų filologijos, matematikos ir aplinkos ir profesinės saugos studijų programas”, – teigia įsidarbinti padedančios institucijos atstovė???

Šiauliai – statistiškai gan patrauklūs

Pažvelgus į bendrą nedarbo statistiką, paaiškėjo, kad  mūsų šalyje jaunimo įsidarbinimo galimybės po truputį gerėja. Skelbiama, kad 2013 m. kovo 1 d. buvo įregistruota 27,5 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus (0,3 tūkst.mažiau nei prieš mėnesį). Registruotas jaunimo nedarbas kovo 1 d. sudarė 7,2 proc. šalies 16-24 m. amžiaus gyventojų.

Analizuojant absolventų galimybes, matome tendenciją, kad įsidarbinimo galimybės Lietuvoje labai priklauso nuo specialybės. Paradoksalu, tačiau Lietuvoje daugiausiai išsilavinusių bedarbių yra baigę teisę (204), verslo vadybą (198), socialinį darbą (122), socialinę pedagogiką (111), ekonomiką (108), viešą administravimą (103), buhalterinę apskaitą (102). Tokia situacija galimai susidarė todėl, kad itin daug universitetų ar net kolegijų rengia šių specialybių atstovus.

Pažvelgus į regionus matome, kad Šiaulių situacija yra ganėtinai gera. Aukščiausias jaunimo nedarbas 2013 m. kovo 1 d. buvo Alytaus r. sav. (12,6 proc.), Kalvarijos sav. (12,2 proc.), Alytaus miesto sav., Kazlų Rūdos sav. ir Anykščiuose (po 11,3 proc.). Mažiausias jaunimo nedarbas fiksuotas Trakų r. sav. (4,0 proc.), Kaišiadoryse ir Kauno r. sav. (po 5,1 proc.), Vilniuje ir Klaipėdoje (po 5,5 proc.). Iš didžiųjų miestų daugiausia jaunų bedarbių buvo Panevėžyje (8,3 proc.), Kaune (6,0 proc.), Šiauliuose (5,6 proc.), Klaipėdoje ir Vilniuje (po 5,5 proc.).

Taigi, nors didmiesčių sąraše daugiau galimybių turi sostinės ar uostamiesčio gyventojai, lenkiame gerokai didesnį Kauną, jau nekalbant apie panašaus dydžio Panevėžį.

Svarbiausia – nenuleisti rankų

Nuo teorinės apžvalgos pereikime prie praktinių akcentų. Apie darbo paieškas skaitytojams sutiko papasakoti du ŠU atstovai – Humanitarinio fakulteto studentai Sigita Stankevičiūtė ir Dovydas Petkus.       

Sigitai, nepaisant pastangų, darbo rasti kol kas nepavyksta. Mergina pasakojo, kad darbdaviai galėtų labiau vertinti studijuojantį jaunimą.

„Kiek teko ieškotis darbo ir dalyvauti darbo pokalbiuose, teko pastebėti, kad darbdaviams svarbu tai, kiek laiko turėsi darbui ir ar galėsi dirbti pagal sudarytą grafiką. Nemanau, kad visi darbdaviai yra tokie lankstūs ir atlaidūs studentų atžvilgiu, kokie galėtų būti (tiek laiko, tiek patirties klausimais)”, – sakė S. Stankevičiūtė. Nors darbo rinkoje ji kol kas neįsitvirtino, mergina tikrai neketina nuleisti rankų.

Trečiakursis Dovydas Petkus ne tik studijuoja, bet ir dirba. Pasidomėjus, kaip jam pavyksta suderinti studijas ir darbą, D. Petkus sakė, jog „reikia tik turėti darbą, kuriame galima dėlioti savo darbo tinklelį pagal paskaitas, tada bus galima spėti ir įdarbą, ir į paskaitas”. Vaikino teigimu, jis dirbdamas gauna tam tikrus darbo įgudžius, darbo stažą ir algą, todėl nereikia tėvų prašyti pinigų pragyvenimui

„Dirbti pradėjau dar nebaigęs mokyklos. Pakako išsiųsti CV, balsas tiko ir patiko ir po kelių bandomųjų savaičių gavau darbą. Be to, pavyko rasti darbą pagal specialybę. Darbas susijęs su dikcija, lietuvių kalbos žinių išmanymų. Stengiuosi panaudoti žinias, gaunamas iš studijų – dialektologija, akcentologija, akademinis rašymas, retorika – visko reikia norint tinkamai kalbėti.”, – džiaugiasi jis.

Dovydas tokio pobūdžio darbą, kokį dirba šiuo metu, norėtų tęsti ir po studijų baigimo. Studento teigimu, vieni dėstytojai supranta, kad jis yra dirbantis asmuo ir tai palaiko, o kitiems tai nėra aktualu, jei nesi padaręs namų darbų. Tuo metu kursiokai vertina teigiamai.

Vaikino nuomone, svarbu tai, ar baigęs studijas, pagal studijų kryptį tam darbui esi ,,sutvertas“., ,Žinoma, labai svarbūs faktoriai, lemiantys darbo susiradimą yra asmeninės žmogaus savybės”,–teigė jis.

"Šiaulių universiteto" laikraščio inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"