Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sudargas minės tragedijos jubiliejų

 
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka

Birželio 24 dieną sukaks 700 metų, kai kryžiuočių antpuolio metu buvo sunaikinta viena iš pagrindinių Žemaitijos žemių apsauginių pilių dabartinio Sudargo (Šakių r.) prieigose.

Šiai progai šiemet ir bus skirtas tradicinis, jau dešimtasis renginys „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“. Sudargo piliakalnių komplekse jis vyks sukakties išvakarėse – birželio 23 dieną.

Pasak Sudargo bendruomenės centro pirmininkės Albertos Natalijos Dragūnaitienės, kasmet, artėjant 1317 metų birželio 24 dienos tragedijai susirinkti ant piliakalnių jau tapo tradicija. Tai ne tik etnokultūrinės – istorinės atminties, bet ir pramoginė šventė, kurioje dalyvauja ne tik folkloro kolektyvai, bet ir įvairūs kiti atlikėjai. O šiemet Sudargo šventėje dalyvaus svečiai iš Japonijos – šventikai šintoistai, kurie rodys ritualinius šokius, kurie dar 1191 metais buvo sukurti jų šventyklos statybos pradžiai ir tebešokami iki šiol.

Kartu šventėje bus prisiminta ir Sudargo istorija. Padavimai byloja, kad ir pats Sudargo kaimo pavadinimas yra neatsiejamai susietas su septynių šimtų metų senumo drama. Teigiama, kad kryžiuočiams puolant dabartinio Sudargo apylinkėse stovėjusią Žemaičių pilį, kuri turėjo ginti Žemaičių žemių pietinę dalį nuo puldinėtojų, besigynusiesiems vadovavo Žemaičių karvedys Sudargas.

Tačiau žemaičiams nebuvo lemta atlaikyti kryžiuočių puolimo. Antpuolio metu pilis buvo sudeginta ir visiems amžiams nušluota nuo žemės paviršiaus. Kovose žuvo ir gynėjų vadas Sudargas. Jo vardu ir buvo pavadinta vietovė. Nors laiko tėkmėje jai ir buvo bandoma primesti kitokį vardą, tačiau jis neprigijo ir išliko iki mūsų dienų.

Šiandien Sudargas – tai ne tik nedidelis miestelis pačiame Lietuvos pakraštyje, šalia sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi, bet ir netoli gyvenvietės esantys penki didingi piliakalniai, kuriems neseniai buvo suteiktas kultūros paminklo statusas.

Beveik 8 hektarų plote išsidėsčiusį Sudargo gynybinių piliakalnių kompleksą sudaro penki piliakalniai – Sudargo, Pilaitės, Vorpilio, Žydkapių ir Balnakalnio bei šalia jų buvusios senovės gyvenvietės. Tokių kompleksų Lietuvoje likę jau nedaug – tik garsieji Kernavės piliakalniai ir keletas kur kas mažesnių Prienų bei Lazdijų rajonuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"