Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sudargo piliakalniams – kultūros paminklo statusas

 
2016 11 17 6:00
Didžiausią nerimą kelia intensyvi Vorpilio piliakalnio šlaito erozija - kasmet į Nemuną vis nugarma dalis šlaito.
Didžiausią nerimą kelia intensyvi Vorpilio piliakalnio šlaito erozija - kasmet į Nemuną vis nugarma dalis šlaito. Kultūros paveldo departamento archyvo nuotrauka

Paveldosaugininkai ir Kultūros ministerijos valdininkai pagaliau išgirdo Sudargo (Šakių r.) kaimo žmonių dar metų pradžioje teiktus prašymus paskelbti visą istorinį IV-XIV amžių Sudargo piliakalnių kompleksą kultūros paminklu.

Kultūros ministerija, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, jau pateikė Vyriausybei nutarimo projektą dėl aukščiausios paveldo objektų apsaugos – kultūros paminklo statuso suteikimo Sudargo piliakalnių kompleksui. Tai sudarytų sąlygas ne tik paversti piliakalnių kompleksą patraukliu turizmo objektu, bet ir išsaugoti vieną iš penkių jo piliakalnių, nes jo šlaitus nuolat ardo Nemuno srovė.

Beveik 8 hektarų plote išsidėsčiusį Sudargo gynybinių piliakalnių kompleksą sudaro penki piliakalniai (Sudargo, Pilaitės, Vorpilio, Žydkapių ir Balnakalnio) bei šalia jų buvusios senovės gyvenvietės. Tokių kompleksų Lietuvoje likę nedaug – tik garsieji Kernavės piliakalniai ir keli kur kas mažesni Prienų bei Lazdijų rajonuose.

Daliai Sudargo komplekso piliakalnių dar 2005 metais buvo suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo, o kita dalis tokio statuso neturėjo.

Kenčia dėl erozijos

Skirti daugiau dėmesio pastaruoju metu vis gausiau lankomiems Sudargo piliakalniams dar šių metų pradžioje Kultūros ministerijos paprašė vietos kaimo bendruomenė. Jai didžiausią nerimą kelia intensyvi Vorpilio piliakalnio šlaito erozija – kasmet į Nemuną vis nugarma dalis šlaito.

„Šlaitas į Nemuną slinko ir seniau. Prisimenu, kad taip būdavo jau ir 1962 metais, kai atsikėlėme gyventi į Sudargą. Tačiau tuomet nuošliaužos būdavo nedidelės. Prieš keletą metų iškirtus visus medžius, kurie augo ant šlaito, erozija labai suintensyvėjo“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Sudargo bendruomenės centro vadovė Alberta Natalija Dragūnaitienė.

Anot jos, šlaito erozija buvo apėmusi ir Pilaitės piliakalnį. Tačiau šis „išsigydė“ savaime – jo šlaituose pradėjo želti drebulės ir savo šaknimis juos sutvirtino.

Tuo tarpu Vorpilis stovi plikas. A. N. Dragūnaitienė minėjo, jog specialistai ne kartą visaip bandė stiprinti Vorpilio šlaitus, bet vis vien kasmet dalis šio piliakalnio giluminio šlaito sluoksnių, veikiamų požeminių gruntinių vandenų, nuslenka į Nemuną.

„2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais, taip pat sueina 700 metų nuo Sudargo pilies sudeginimo, todėl ir norime, kad valstybė skirtų daugiau dėmesio mūsų piliakalniams“, – kalbėjo A. N. Dragūnaitienė.

Kad visą Sudargo piliakalnių kompleksą paskelbus kultūros paminklu susidarys palankesnės galimybės sulaukti daugiau lėšų jam tvarkyti, vylėsi ir Šakių rajono merijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė. „Nei kaimo bendruomenė, nei Šakių rajono savivaldybė nėra pajėgios tinkamai jų sutvarkyti bei saugoti, nors tai ir darome“, – pripažino ji.

Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas nebuvo linkęs sutikti, kad šiuo metu Sudargo piliakalniai stokoja dėmesio. Esą tai vieni geriausiai prižiūrimų piliakalnių visame regione. „Yra problemų dėl Vorpilio šlaito. Tačiau kaip jas išspręsti, su specialistais dar tik tariamasi“, – sakė jis.

M. Vasiliausko teigimu, gali tekti Nemuno kairiajame krante statyti kokius nors sutvirtinimus ar upės vandens srovę nukreipiančias užtvaras, kad vanduo neplautų piliakalnio papėdės. Bet tai kol kas tėra pasvarstymai.

Sieja nemažai vilčių

Sudargo bendruomenės centro vadovė A. N. Dragūnaitienė vylėsi, kad piliakalniams tapus kultūros paminklu bus daugiau dėmesio skiriama ir jų infrastruktūros pritaikymui turizmo reikmėms. Mat pastaraisiais metais daugėja turistų, atvykstančių aplankyti piliakalnių.

„Vasarą nėra dienos, kad ant jų nevaikščiotų žmonės. Atvažiuoja ir pavieniai lankytojai lengvaisiais automobiliais, ir turistų grupės autobusais. Ir kitu metų laiku lankytojų netrūksta. Tačiau matome, kad vien piliakalnių jiems neužtenka“, – tvirtino ji.

A. N. Dragūnaitienė neslėpė, kad kaimo žmonės bando situaciją gelbėti pardavinėdami sertifikuotus savo krašto konditerijos gaminius – „grybukus“. „Jei būtų tinkama vieta, vietiniai būtų kur kas aktyvesni. Gal atsirastų ir daugiau norinčių pardavinėti savo gaminius“, – svarstė ji.

Šakių rajono merijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos A. J. Kasparevičienės manymu, Sudargo piliakalnius paskelbus kultūros paminklais jie atsidurs šalies mastu rengiamuose turizmo žinynuose, turistiniuose maršrutuose. Mat kol kas jie yra labiau žinomi tik šio krašto turistams, gal dar senove besidomintiems Lietuvos gyventojams. Užsienio turistai apie Sudargą yra dar menkai girdėję.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"