TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Sudegęs Neringos miškas vėl liepsnos

2014 10 02 6:00
Neringos degvietėje netrukus pasirodys medkirčiai, jie turės išvalyti 92 hektarų plotą. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Tiems, kurie mėgsta rudens ramybę Kuršių nerijoje, teks apsišarvuoti kantrybe - degvietėje jau šią savaitę pokšės kirviai ir gaus benzinpjūkliai. Pavasarį tarp Alksnynės ir Juodkrantės kilęs didžiulis gaisras pasiglemžė apie 130 hektarų miško ir kalnapušynų, todėl dabar teritorija bus valoma.

Iš viso ketinama iškirsti 92 hektarų plotą, o mediena, kurios planuojama gauti apie 8 tūkst. kubinių metrų, bus perdirbta ir panaudota biokurui. Už teisę išvalyti gaisravietę, kitaip nei 2006-aisiais, mokės ne valstybė, bet patys medkirčiai - apie 140 tūkst. litų.

Bent dalį šių pinigų Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija ketina panaudoti savo ūkinėms reikmėms.

Dveji metai poilsio

Šių metų balandžio pabaigoje kilęs didžiulis gaisras Lapnugario kraštovaizdžio draustinyje paliko milžiniškus randus. It parako statinių krūva pleškėjo ir pamėkliškais juodais stagarais virto apie 100 hektarų žaliavusių kalnapušynų. Išdegę plotai iki šiol bado akis, todėl atėjo laikas juos išvalyti ir pradėti planuoti, kas bus daroma degvietėse ateityje.

Pasak KNNP direktorės Aušros Feser, išdegusių plotų žemei bent porą metų reikia leisti „pailsėti“, nes dabar joje vargu ar prigytų sodinukai. Esą tarp anglių žemėje veisiasi pelėsis, ji yra nualinta.

Po 2006-ųjų gaisro žmonių rankos didžiulių plotų pirmus metus taip pat nelietė. Paskui dalis degvietės buvo atsodinta pušaitėmis, o dalis palikta savaime apželti. Greitai šios plynės prižėlė berželių, mat šie medžiai pirmieji "įsikuria" degvietėse.

Kaip bus elgiamasi po šių metų gaisro, paaiškės pamačius vaizdus, kurie atsivers iškirtus sudegusius medžius.

Varginantis darbas

Po 2006-ųjų gaisro, kai išdegė apie 230 hektarų miško, buvo skelbiamas degvietės valymo darbų konkursas. Už kelis šimtus tūkstančių valstybės skirtų litų medkirčiai tik valė mišką, o šiemet bus kitaip.

Anot A. Feser, gaisravietei valyti buvo paskelbtas aukcionas. Jį laimėjo UAB „Kietasis biokuras“ iš Telšių. Ta pati Žemaitijos įmonė darbavosi ir po didžiojo gaisro.

„Dar laukiame darbų leidimo. Jis turėtų būti išduotas artimiausiu metu, tad į degvietę vyksime jau šią savaitę. Laukia labai nelengvas darbas, nes šių metų gaisravietę sunkiau pasiekti. Iš pradžių dirbs apie 10 medkirčių, vėliau - antra tiek. Manome, kad darbų užteks iki pat pavasario“, - LŽ sakė bendrovės „Kietasis biokuras“ direktorius Albinas Monstavičius.

Anot įmonės vadovo, planuojama iškirsti apie 8 tūkst. kubinių metrų medienos. Ji bus perdirbta ir kaip biokuras parduota katilinėms.

„Dalį medienos smulkinsime vietoje, dalį išvešime. Darbus sunkins tai, kad sudegę medžiai yra apanglėję ir labai gadina smulkinimo techniką. Šakos būna padengtos tarsi švitriniu popieriumi, nuo jų dyla įrenginiai. Daug kas priklausys ir nuo orų, nes po lietaus smėlynuose gali pradėti klimpti technika“, - aiškino A. Monstavičius.

Bendrovės direktorius vylėsi, kad šiemet nepasikartos 2006-ųjų situacija, kai teko gerokai pavargti ieškant medkirčiams nakvynės vietų. „Žmonės ištisą dieną dirbdavo smėlynuose, vakare būdavo purvini, išsitepę suodžiais, todėl ne visi apgyvendinimo paslaugas Neringoje teikiantys žmonės norėjo juos priimti. Buvo vargo“, - prisiminė jis.

Gerins sąlygas

KNNP direkcijos atstovai dar negali pasakyti, kurie plotai bus atsodinami medžiais, o kurie paliekami kaip biržės. „Reikia sulaukti rezultatų, tada žiūrėsime. O pinigus aukcioną laimėjusi bendrovė perves ne tiesiogiai mūsų direkcijai. Viršplaninės lėšos atsidurs bendroje Aplinkos ministerijos sistemoje, tad mums teks prašyti leidimo panaudoti jas savo ūkinėms reikmėms“, - kalbėjo A. Feser.

Jos teigimu, už gautus pinigus būtų rengiami planavimo dokumentai ir tvarkomos su miškininkyste susijusios patalpos. „Smiltynėje iki šiol nėra įteisintas vienas mūsų pastatas, tad reikia pinigų šiems dokumentams parengti. Nidos girininkijos pastato langai supuvę - galėtume juos pakeisti. Purvynėje yra direkcijai priklausantis namelis be vandentiekio - įrengtume jį. Dalį gautų lėšų panaudotume priešgaisriniams kirtimams“, - vardijo KNNP vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"