TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

"Supleškėjusios" grindys už 45 tūkst. litų

2013 03 13 5:52
Šiame K.Baršausko gatvėje esančiame name daug butų tebepriklauso Kauno miesto savivaldybei. /Erlendo Bartulio nuotraukos

Kauno apygardos prokurorai aiškinasi, ar Kauno miesto savivaldybės valdininkai galėjo pelnytis iš socialinių būstų remonto ir jų pardavimo.

Kauno miesto savivaldybė perdavė prokurorams merijos Kontrolės ir audito tarnybos specialistų Vidos Joniškienės, Mykolo Lukšos ir Vidos Šipailienės atlikto audito ataskaitą. Jeigu joje surinkti duomenys pasitvirtintų, būtų aišku, kad Kauno savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus valdininkai daug metų pelnėsi iš socialinių būstų remonto ir nugyventų patalpų pardavimo, mažino miestui priklausantį turtą.

Auditoriai aptiktų pažeidimų kol kas nekomentuoja, o Gyvenamojo fondo administravimo skyrius jau keletą mėnesių turi naują vadovę. Laura Stankevičienė LŽ neslėpė žinanti apie prokurorų atliekamą tyrimą ir tikino, kad jai vadovaujant skyriuje įvesta tvarka.

Dokumentai neatitiko realybės

Kauno miesto tarybos nariai kasmet sprendžia, kuriuos iš 4650 miestui priklausančių gyvenamųjų socialinių būstų remontuoti, ir susipažįsta su Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus specialistų parengtais sąrašais. Juose nurodoma, kokiu adresu yra butas, ką ten reikia tvarkyti. Remonto darbų kainos paprastai skaičiuojamos pagal tarybos patvirtintus įkainius.

Socialiniai būstai priklauso miestui, tad savivaldybė privalo rūpintis savo turtu. Kadangi socialiai remtini asmenys gerokai nuniokoja gyvenamas patalpas, jų remontui kasmet gali būti skiriama 100-500 tūkst. litų - suma priklauso nuo biudžete turimų lėšų. Tačiau pernai Socialinių reikalų, sveikatos ir šeimos komiteto, kuriam vadovauja miesto tarybos narė Loreta Kudarienė, nariai, nepasikliaudami vien gautais dokumentais, pakvietė merijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus darbuotojus apžiūrėti remontuotinus butus.

Būtent tuomet, pasak Kauno miesto tarybos nario Artūro Orlausko, ir paaiškėjo neįtikimų dalykų: "Pavyzdžiui, gyvenamuosiuose namuose pamatėme sveikutėles elektros skydines, o mus bandė įtikinti, neva jos sudegusios." A.Orlauskas neslėpė, jog tąkart tarp tarybos narių ir Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus valdininkų kilo nemenkas ginčas, nes jų pateikti duomenys visiškai neatitiko tikrovės. "Kai kurie butai, remiantis dokumentais, turėjo būti sutvarkyti jau prieš metus, tačiau mes išvydome, o ir laiptinėje sutikti gyventojai tvirtino ką kita", - sakė A.Orlauskas.

Nors valdininkai tikina, kad socialinių būstų remontui kasmet išleidžia ne vieną tūkstantį litų, kai kur vandenį į klozetus tenka pilti iš kibirėlių. 

Atskleidė šokiruojančių faktų

Politikas prisiminė Vytauto prospekte esantį erdvų butą, aplankytą per išvažiuojamąjį posėdį. Trys jo kambariai - privatūs, kiti trys dar priklauso merijai. Turėdami omenyje būtent šiuos ilgą laiką negyvenamus kambarius Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus valdininkai savo sąmatoje buvo nurodę, neva juose reikia keisti grindis, nes šios sudegusios. "Supleškėjusių" grindų remontui iš miesto biudžeto tikėtasi gauti apie 45 tūkst. litų. Tačiau politikams atvykus į vietą paaiškėjo, kad jos - sveikut sveikutėlės, net vertingos, mat yra senovinės, medinės. "Už tokios kokybės grindis dabar tektų pakloti tūkstančius litų!" - piktinosi A.Orlauskas.

Bute politikai sutiko gretimų kambarių gyventoją ir pasidomėjo, kodėl jis neprivatizuoja merijai priklausančių šalia esančių patalpų. "Tuomet į pokalbį staiga įsiterpė vienas valdininkų ir ėmė aiškinti, neva gyventojui siūlyta tai padaryti, bet šis nesutikęs. Tai išgirdęs vyras labai pasipiktino. Jis patikino, kad mielai privatizuotų kambarius, bet vis laukia merijos valdininkų atsakymo. Savo žodžius kaunietis patvirtino dokumentu, rašytu prieš metus ir antspauduotu savivaldybės antspaudu", - LŽ pasakojo A.Orlauskas.

Kitame politikų tikrintame bute Žemuosiuose Kaniūkuose maždaug prieš metus turėjo būti pakeistos pagrindinės durys. Tačiau komisijos nariai pamatė apleistas patalpas ir... išlaužtas duris. "Jos tikrai niekada nebuvo keistos", - tarybos nariams tvirtino namo gyventojai. Tačiau labiausiai politikus pribloškė vieno žmogaus pasakojimas. Vyras teigė, jog meistrai savivaldybės lėšomis vis dėlto buvo pakeitę jo kaimyno buto duris. Šis faktas užfiksuotas ir valdininkų dokumentuose. "Bet po kelių dienų, kaip sakė gyventojas, naujos durys buvo išimtos, o į jų vietą įstatytos senosios", - A.Orlauskas neslėpė buvęs šokiruotas vyriškio liudijimo.

Stebisi, kad nepamatė anksčiau

Tai, ką išvydo lankydami miestui priklausančius socialinius būstus, politikai užfiksavo ir perdavė Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Dainiui Ratkeliui. Išanalizuoti situaciją buvo pavesta merijos Kontrolės ir audito tarnybai. Ši baigė darbą vasarį, o surinktą medžiagą neseniai perdavė Kauno apygardos prokuratūrai. "Tai, ką aptiko auditoriai, dabar aiškinsis prokurorai, tad dar anksti vertinti faktus", - nesileido į kalbas D.Ratkelis. Nuo 2012-ųjų vidurio savivaldybės administracijos direktoriumi dirbantis D.Ratkelis stebėjosi, kaip galimų pažeidimų niekas nepastebėjo daugybę metų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas LŽ neslėpė ir jį pasiekusios informacijos, kad Prancūzų gatvės gyventojai piktinasi tuo, jog savivaldybės lėšomis remontuojami butai, kurių nuomininkai nemoka nei nuomos, nei komunalinių paslaugų mokesčių, o laiku juos mokantieji esą valdininkų pagalbos nesulaukia. "Tikrinsime šiuos pranešimus. Jei paaiškės naujų įtartinų faktų, perduosime juos prokurorams", - LŽ tikino D.Ratkelis.

Vijola Revuckaitė, kuri kreipėsi į politikus, bendrabučio tipo socialiniame būste sakė gyvenanti nuo 1999-ųjų. "Visi butus šiame name gavome apleistus: kiaurais langais, išlaužytomis durimis, suplėšytu linoleumu, išdaužytomis plytelėmis. Kad galėtume gyventi, savo lėšomis juos susitvarkėme", - kalbėjo moteris. Gyventoja ir dabar pati remontuoja butą, mat jai ir kaimynams buvo pažadėta po penkerių metų leisti šiuos būstus privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. "Patys tvarkome ir bendro naudojimo patalpas. Po gaisro, kilusio 2009-aisiais, jas susiremontavome. Bet buto man iki šiol neleidžia privatizuoti", - guodėsi kaunietė. Namo gyventojams, anot jos, kas mėnesį tenka mokėti ir kaupiamųjų lėšų mokestį: už 36 kvadratinių metrų plotą - 161 litą, o už 50 kvadratinių metrų plotą -230 litų.

V.Revuckaitė taip pat papasakojo, kad nesulaukdami valdininkų pagalbos gyventojai buvo kreipęsi į žiniasklaidą. "Išėjus straipsniui mūsų name imta keisti langus tiems žmonėms, kurie turi tūkstantinių skolų. O sąžiningai mokantieji mokesčius palikti likimo valiai", - piktinosi moteris.

Paprašytas pakomentuoti šiuos kaunietės atskleistus faktus A.Orlauskas sakė numanantis, kodėl savivaldybės lėšomis galėjo būti remontuojami skolininkų butai. "Tarybos nariams pranešus, kad gyventojai daug metų nemoka už paslaugas, siūloma butą privatizuoti, o šis "lyg tyčia" būna sutvarkytas", - dėstė politikas.

Butas Kaune už 450 litų

Konkretūs tokio "verslo modelio" faktai jau perduoti prokurorams. Gali būti, jog A.Orlausko ir kitų politikų prielaidos, kad valdininkai galėjo pelnytis iš socialinių būstų, pasitvirtins.

Pavyzdžiui, dviejų butų remontui vienais metais skirta daugiau kaip 100 tūkst. litų, o jau kitais jie parduoti už maždaug 8 tūkst. litų kaip visai apleisti. Dar vienas būstas tvarkytas už 30 tūkst. litų, bet po metų parduotas už... 450 litų. Tikrintojų nuomone, tai, jog butas parduodamas dešimt kartų pigiau, negu investuota į jo remontą, savivaldybei yra akivaizdžiai nuostolinga.

Kauno merijos Kontrolės ir audito tarnybos specialistai užfiksavo, kad atlikus socialinio būsto remontą jo likutinė vertė nepasikeičia. Už miestui priklausančio turto vieno kvadratinio metro remontą mokėta nuo 1989 litų iki 2610 litų, tačiau to paties gyvenamojo ploto likutinė vertė dokumentuose nurodyta ta pati - nuo 1 iki 65 litų. "Taip mažinama savivaldybės turto vertė", - pabrėžiama kontrolierių dokumentuose.

LŽ komentuodamas jų išvadas A.Orlauskas pridūrė, jog tai galėjo būti daroma sąmoningai. Anot politiko, sprendimus, kuriuos būstus tvarkyti ir kokius darbus juose atlikti, priimdavo vos keli Gyvenamojo turto fondo administravimo skyriaus darbuotojai. Kontrolieriai, tikrindami šio skyriaus dokumentus, aptiko ir dvejopas tų pačių butų remonto sąmatas. Vienose jų nurodomi brangesni planuojami darbai, kitose - beveik perpus pigesni.

Nauja vadovė

Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius turi naują vadovę. Nuo 2012-ųjų lapkričio jam vadovaujanti L.Stankevičienė LŽ sakė žinanti apie prokuratūrai perduotą medžiagą, tačiau patikino, kad komentuoti to, kas vyko anksčiau, esą negalinti. "Į prokuratūrą nenoriu vaikščioti nei dabar, nei ateityje. Todėl stengiuosi dirbti taip, kad nebūtų pagrindo mane ten kviesti", - garantavo L.Stankevičienė. Jos manymu, skyriuje turėtų dirbti ir bent vienas kompetentingas statybininkas, gebantis sudaryti objektyvias remonto darbų sąmatas. Iki šiol tai darė kitų sričių specialistai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"