TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Sutvarkytos senosios Zarasų žydų kapinės

2014 05 21 11:58
Senosios kapinės prieš (apačioje) ir po sutvarkymo. KPD nuotraukos

Tie, kuriems neseniai teko lankytis senosiose žydų kapinėse, turėjo maloniai nustebti: ten, kur neseniai, rodos, tik augo miško brūzgynai, dabar rikiuojasi iš tolo matomi šimtamečiai paminklai. Kultūros paveldo departamentui (KPD) pateikus raštišką reikalavimą, Zarasų rajono savivaldybė šią saugomą amžino poilsio vietą sutvarkė.

Sausio mėnesį, kai vykdydamas patikrinimą senosiose žydų kapinėse lankėsi KPD Utenos teritorinio padalinio inspektorius Edmundas Vilkas, miške esanti jų dalis buvo itin apleista. Paminklus čia visiškai dengė tanki augmenija: negenimos krūmų atžalos bei jauni medeliai. Pavasarį, pasibaigus terminui, per kurį Zarasų rajono savivaldybės turėjo pažeidimus pašalinti, į kapines sugrįžę Departamento atstovai jas rado jau sutvarkytas.

„Reikėjo padaryti tiek nedaug, tik brūzgynus nugenėti, kaip dulkes nupūsti, ir Zarasai praturtėjo istorinę atmintį saugančią vieta, kur galės užsukti sumanę tyliai pasivaikščioti miestiečiai ir Lietuvos žydų istorija besidomintys svečiai. Dabar, kai puikiai matosi ne tik paminklai, bet ir ant kai kurių jų išlikę hebrajiški užrašai, kai kapinės sutvarkytos, jose išties apima ypatingas jausmas: oras čia rodos „tankus“ praeities, istorijos. Beje, į šią vietą tapo patogiau ir atvažiuoti – į kapines vedantis skersgatvis neseniai buvo nužvyruotas“, - džiaugėsi KPD Utenos padalinio vedėjas Arūnas Giraitis.

Nors žydų kultūros ženklų Zarasuose šiandien išlikę nedaug (senosios kapinės – vienintelis į Kultūros vertybių registrą įtrauktas šio pobūdžio objektas), prieš pora šimtmečių šios tautos žmonės sudarė nemenką miestelio gyventojų dalį. Pasak E. Vilko, žydų Zarasuose ėmė gausėti XIX a. pradžioje, atsigaunant amatams ir prekybai. 1825 metų investoriuje minima, jog miestelyje tuo metu stovėjo 36 krikščionių ir net 50 žydų namų. Pastarieji buvo susitelkę pietinėje miesto dalyje aplink aikštę, Ukmergės ir Daugpilio gatvėse, kur veikė žydų smuklės, sinagogos, krautuvėlės, špitolė ir pirtis. Iki 1884 metų Zarasuose iškilo netgi šešeri žydų maldos namai. Šimtmečius čia gyvenusios bendruomenės Zarasai neteko 1941 metais, kai vietiniai žydai buvo sušaudyti Krakynės miške. Jų atminimui toje vietoje buvo įrengtas memorialas, šiandieną taip pat įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"