TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Švedų modelis: energija tarsi iš niekur

2009 07 21 0:00
Pavyzdinis Švedijos miestas Hammarby Sjostad apjuosė Hammarby Sjo ežerą.
"GlashusEtt" archyvo nuotrauka

Švedai seniai suprato, kad atliekos - naudingas verslas. Stokholmo pietvakarinėje dalyje, buvusiame pramonės ir uosto rajone, įgyvendinamas darnios raidos gyvenamųjų namų statybos projektas, kuriuo siekiama net 50 proc. energijos gauti būtent iš atliekų.

Požemine vakuumine sistema popierius, maisto ir degančios atliekos trimis vamzdžiais, tiesiogiai sujungtais su namo viduje ar kieme įrengtais konteineriais, vieną, du ar tris kartus per dieną keliauja į galinę surinkimo stotį.

Švedijos sostinės rajonas Hammarby Sjostad - tarsi ateities miestas ir į jį pasimokyti, kaip namų ūkio atliekas panaudoti energijai ir elektrai gaminti, plūsta lankytojai iš viso pasaulio.

Apjuosęs ežerą

Hammarby - gretimos kalvos, žiemą puikios slidinėti, pavadinimas. Sjostad, išvertus iš švedų kalbos, reiškia miestą prie vandens. Hammarby Sjostad yra įsikūręs aplink Hammarby Sjo ežerą. Šviesūs namų fasadai atgręžti į ežerą. Erdvūs balkonai ir terasos, dideli langai. Aplink visą Hammarby Sjo ežerą - parkai, krantinės, pėsčiųjų takai.

Šio, galima sakyti, pavyzdinio Švedijos miesto, kaip natūralaus Stokholmo tęsinio, padėtis nulėmė ir infrastruktūrą, ir planavimą, ir pastatų architektūrą. Didžiausiam per daugelį metų Stokholmo urbanistinės raidos projektui keliami griežčiausi ekologijos reikalavimai - tiek pastatams, tiek techniniams įrenginiams, tiek transportui.

Pirmieji planai, kaip pramonės ir uosto rajoną paversti moderniu miestu, buvo nubraižyti dar praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai Stokholmas, kaip pasakojo Hammarby Sjostad ekologinės informacijos centro "GlashusEtt" darbuotoja Malena Karlsson, įteikė paraišką rengti 2004 metų vasaros olimpines žaidynes. Nors ši teisė atiteko Atėnams, ekologiško miesto projektas buvo sėkmingai vykdomas toliau. Pirmieji namai pradėti statyti 1996 metais, o naujakuriai čia įsikėlė 2001-aisiais.

Dabar Hammarby Sjostad pastatyta apie 7 tūkst. butų. Juose gyvena apie 19 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. - itin ekologiškomis sąlygomis. Integruota ekosistema apima ne tik atliekų rūšiavimą, perdirbimą ir panaudojimą energijai gaminti, bet taip pat nuotekų valymą ir įtraukimą į dar ekologiškesnį ciklą.

Projektas turėtų būti baigtas iki 2017 metų. Tada Hammarby Sjostad maždaug 11 tūkst. butų gyvens daugiau nei 25 tūkst. žmonių. Iš viso šioje teritorijoje įsikurs ir dirbs apie 35 tūkst. žmonių. Jiems bus sudaryti visi patogumai: parduotuvės, restoranai, geras viešasis transportas. Jau anksčiau buvo organizuotas ikimokyklinis vaikų ugdymas ir pradinės klasės, o 2007 metais atidaryta Sjostad mokykla. Yra senelių namai, teikiamos gydymo ir sveikatos apsaugos paslaugos. Veikia biblioteka, kultūros ir teatro centras. Yra ir daugiau kultūros, pramogų bei sporto įstaigų.

Sudomino ir kinus

Darnios raidos ekologinio miesto idėja jau yra taikoma ir kitose šalyse, nors ne visur įgyvendinama lygiai taip pat. Pavyzdžiui, atvažiuoja daug kinų, ketinančių statyti ekologinius miestus. Pasisėmę patirties iš Hammarby Sjostad projekto, jie, aišku, turės atsižvelgti į Kinijos sąlygas, kurios iš esmės skiriasi nuo Stokholmo.

2002 metais atidarytame ekologinės informacijos centre "GlashusEtt" kas savaitę apsilanko po 12 turistų grupių iš viso pasaulio. Per metus - apie 12 tūkst. žmonių. Švedų, anglų ir kinų kalbomis pristatomame Hammarby modelyje akivaizdžiai matyti, kaip integruotos skirtingos sistemos.

Pavyzdžiui, energija gaunama ir iš atliekų, ir iš vandens. Norima pasiekti, kad 50 proc. energijos, suvartojamos Hammerby Sjostad gyventojų, būtų iš jų ir gaunama. Kaip? Pirmiausia gyventojai kruopščiai rūšiuoja atliekas. Jų patogumui skirtingai pažymėti konteineriai yra įrengti pačiame name ar kieme ir tiesiogiai sujungti su požemine sistema.

Laikraščiai, katalogai ir kitoks popierius savo ruožtu keliauja ten, kur yra perdirbami vėl į laikraštinį popierių ir pakuotes.

Maisto atliekos vienu iš trijų požeminių vamzdžių keliauja į centrinę stotį ir iš ten - į vadinamąją natūralių trąšų gamyklą. Ten viskas kompostuojama, kad būtų išgautos biodujos.

Iš nuotekų

Nešvarus nutekamasis vanduo bėga į nuotekų įrenginius ir taip pat yra panaudojamas. Atskirtas dumblas perdirbamas į biodujas. Jų produktai skirti Hammarby Sjostad gyventojų namų ūkio reikmėms. Maždaug tūkstantis butų turi dujines virykles. Iš tikrųjų kiekvienas Hammarby Sjostad namų ūkis (vidutiniškai 2,2 žmogaus) pats pasigamina biodujų savo reikmėms, o šioks toks perteklius keliauja miesto autobusams. Vietinė transporto kompanija turi apie 100 autobusų, varomų biodujomis ir kursuojančių po visą Stokholmą.

Nuotekų dumblas taip pat gali būti naudojamas laukams tręšti. Kol kas taip dar nėra, bet beveik patvirtinta, kad gali būti taip daroma. Likęs nutekamasis vanduo yra išvalomas, kad jau švarus per sūrų ežerą Hammarby Sjo būtų išleistas į Baltijos jūrą.

"Vis dėlto būtų neprotinga šitaip atsisakyti dar gana šilto, apie 15-17 laipsnių Celcijaus vandens, todėl jis dar teka vamzdžiais į šilumos jėgainę, - pasakojo M.Karlsson. - Mažiau energijos bereikia jam sušildyti, kad galėtų būti tinkamas namų radiatoriams. Jau užtektinai atvėsęs vanduo bėga į vėsinimo sistemas, pavyzdžiui, maisto saugyklose ar aptarnavimo įstaigose, kur reikia žemesnės temperatūros. Labiau natūralius standartus atitinkantis, maždaug 0,5-4 laipsnių šilumos vanduo pagaliau išleidžiamas į sūrų ežerą, susiliejantį su Baltijos jūra. Stengdamiesi neprarasti jokio šilumos šaltinio, galime gauti efektyvios naudos, todėl labai svarbu pagalvoti, kaip tai geriausiai padaryti."

Vaikų bumas

Hammarby Sjostad bet kuriuo atveju yra įprasta miesto erdvė ir gyventojai nereikalaujami pasirašyti kokių nors sutarčių, įpareigojančių kaip nors elgtis. Į ekologinį miestą keliasi gyventi paprasti žmonės ir visus ekologinius tikslus statant šiuos namus 75 proc. lėmė visiškai nepriklausomas gyventojų įsikūrimas čia. Kas gali mokėti, tas keliasi ir gyventi čia renkasi, pasak M.Karlsson, turtingesnė viduriniosios klasės dalis. Vis dėlto naujieji butai yra gana brangūs, kaip ir visame Stokholme.

Tokioje patrauklioje gyventi erdvėje kaip Hammarby Sjostad butai kainuoja nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą. Dar 300-600 eurų per mėnesį sudaro eksploatacinės išlaidos. Kaip ir visoje Švedijoje, ekologinė sistema atsiperka per mokesčius.

Dabar Hammarby Sjostad yra labiau gyvenamasis rajonas, nors planuojant jį buvo manoma, kad pagrindinių gatvių namų pirmuosiuose aukštuose įsikurs įmonės. Anksčiau taip pat buvo manoma, kad čia gyvens vyresni žmonės. Dabar matyti, kad gyventojų amžiaus vidurkis yra 25-35 metai. Hammarby Sjostad išsiskiria ir vaikų iki penkerių metų gausa - jų net dukart daugiau nei Stokholme. Kaip juokavo M.Karlsson, atrodytų, kad po vaikų gimimo bumo Švedijos sostinėje daugelis šeimų persikėlė gyventi būtent į šį žalią ir ramų miestą.

0,7 automobilio

Apie 75 proc. gyventojų į darbą eina pėsčiomis, važiuoja dviračiais ar tramvajais. Į Stokholmo centrą (iki jo iš Hammarby Sjostad - tik du trys kilometrai) kursuoja autobusai ir nemokami keltai ištisus metus nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.

Stengiamasi garantuoti kuo geresnį susisiekimą viešuoju transportu, kad kuo mažiau gatvėse būtų nuosavų automobilių. Pradžioje planuota tik 0,3 automobilių stovėjimo aikštelės vienam butui, nes norėta, kad iš viso būtų atsisakyta nuosavų automobilių. Vis dėlto Hammarby Sjostad naujakuriai, keldamiesi čia gyventi, tiesiog išsireikalavo daugiau erdvės automobiliams statyti ir dabar yra apie 0,7 aikštelės vienam butui.

Tikimasi, kad nuosavų automobilių naudojimą padės sumažinti bendras automobilių fondas. Dabar jis vienija apie 450 narių. Ši sistema leidžia prireikus žmogui už 30-40 eurų per mėnesį važiuoti vienu iš 25 fondo automobilių kada nori ir kur nori.

Kitas dalykas - gana brangios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, maždaug 150 eurų per mėnesį. Nuomoti vietą automobiliui Hammarby Sjostad gyventojams kainuoja 75 eurus per mėnesį, kai gretimoje vietovėje - tik 30 eurų. Žodžiu, jei nori mieste turėti automobilį, turi būti pasirengęs mokėti už tai.

Siekiama, kad 2010 metais 80 proc. Hammarby Sjostad gyventojų ir čia dirbančių žmonių į darbą keliautų arba viešuoju transportu, arba pėsčiomis, arba dviračiu.

Šiek tiek kritikos

"GlashusEtt" projektų vadovė M.Karlsson pasakojo, kad panaši pramoninė erdvė kaip buvęs Hammarby Sjostad yra karališkasis jūrų uostas Stokholmo šiaurės rytuose. Ten taip pat planuojama kurti ekologinį miestą ir į jį investuoti ketina Billo Clintono fondas. Kuo mažesnė bendruomenė, nuo kurios pradedama, tuo brangesnė, pasak M.Karlsson, infrastruktūra. Kuo didesnė teritorija, tuo daugiau galima laimėti. Hammarby Sjostad užima 200 ha plotą ir čia atliekų panaudojimo sistema yra 50 proc. efektyvesnė nei šiukšlių rūšiavimas Stokholme.

Vis dėlto ekologinis miestas prie pat natūralaus miško, gamtos prieglobstyje, sulaukia kritikos dėl per didelio eksploatavimo masto. Kol kas namų nėra tiek daug ir jie palyginti maži - keturių penkių aukštų, bet numatyta statyti ir dvylikos, ir penkiolikos aukštų.

Be to, skeptiškai vertinamas nuolaidžiavimas gyventojams dėl nuosavų automobilių. Manoma, kad reikėtų griežto sprendimo, jog gyventojai naudosis daugiausia viešuoju transportu ir bus tik kelios automobilių stovėjimo aikštelės. Dabar jų daugėja, nes žmonės prašo.

Bet kuriuo atveju Hammarby Sjostad projektas akivaizdžiai parodo, kaip šiais laikais gali būti efektyviai panaudotos atliekos. Ne tik energijai gaminti. Iš perdirbtų atliekų gaunamos antrinės medžiagos ir iš jų gaminami nauji daiktai taip pat leidžia sutaupyti gamtos išteklių. Be atliekų rūšiavimo sistemos pačiuose namuose, visam kvartalui įrengtos atskiros patalpos tokioms atliekoms kaip pakuotės ir didelių tūrių daiktai, taip pat elektros ir elektronikos prietaisai. Kenksmingos atliekos, t. y. dažų, lako, klijų likučiai, nagų lakas, tirpikliai, baterijos ir chemikalai, surenkamos kenksmingų atliekų punkte pačiame ekologinės informacijos centre "GlashusEtt".


Hammarby modelis

Pasitelkus Hammarby Sjostad integruotos ekosistemos patirtį sukurtas Hammarby modelis apima moderniausius atliekų, energijos, vandens ir nuotekų ekologinius sprendimus.

Energija Hammarby modelis Hogdaleno šilumos ir elektros jėgainė Rajono šildymas ir elektra Biokuras Hammarby šilumos jėgainė Biokuras Degančios atliekos Kietosios biomedžiagos Aplinkai draugiška elektra Rajono šildymas - rajono vėsinimas Biodujos Išvalytos nuotekos Išvalytos nuotekos Kietosios biomedžiagos Organinės atliekos Biodujos Jūra Naujos pakuotės Perdirbamos popierinės dėžės, stiklas, skardinės Kenksmingos ir elektros prietaisų atliekos Geriamasis vanduo Gatvių lietaus nuotekos Lietaus nuotekos Nuotekos Lietaus nuotekų kanalas Sjostadeno ir Henriksdalio nuotekų valymo įmonės Atliekos Malareno ežeras/geriamojo vandens įmonė Kietųjų dalelių nusodinimas Hammarby Sjo ežeras Vanduo

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"