TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Sveikatingumo taką stabdo biurokratinė tvarka

2014 01 15 6:00
Naujus medinius sporto įrenginius, kaip ir ankstesnius 12, pasišovė pagaminti KASP Žemaičių apygardos kariai savanoriai. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Iniciatyviems klaipėdiečiams baigti įrengti kadaise Smiltynėje buvusį sveikatingumo taką trukdo biurokratinės medienos dovanojimo taisyklės.

Pirmuosius medinius treniruoklius praėjusią vasarą pastatę savanoriai norėtų taką pratęsti iki jūros, todėl ėmė ieškoti medinių rąstų. „Projekto esmė – atstatyti taką neišleidus nė lito. Anksčiau medienos davė Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP), todėl šiemet nusprendėme kreiptis dar ir į Kretingos miškų urėdiją. Buvome gerokai nustebinti, kai gavome atsakymą, kad jie negali dovanoti kelių dešimčių rąstų tako įrenginiams. Esą takas – ne jų valdose. Ši situacija atskleidė Lietuvoje egzistuojančios biurokratinės tvarkos absurdą“, - LŽ sakė sveikatingumo tako projektą įgyvendinančio klubo „Mes galim“ vadovas Andrius Ignatjevas.

Nori pratęsti iki jūros

Smiltynėje, miške prie dviračių tako į paplūdimius, 1989 metais buvo įrengtas sveikatingumo takas, kuriame poilsiautojus džiugino ir įvairūs mediniai treniruokliai. Yra išlikusi ikonografinė medžiaga, liudijanti, kad jais buvo itin noriai naudojamasi.

Tačiau ilgainiui mediniai tako įrenginiai be priežiūros sunyko ir buvo pašalinti. Taip Smiltynėje nebeliko vienintelės vietos, kurioje būtų lauko įrenginiai poilsiautojams. „Žinojome apie tą taką, todėl apsilankę Smiltynėje ir miške radę daugybę išverstų medžių nusprendėme pamėginti jį atkurti. 2011-aisiais idėją pristatėme Klaipėdos miesto merijai. Tačiau mums buvo paaiškinta, kad reikia atskiro projekto, skaičiavimų, topografinių nuotraukų, lėšų ir kt. Patikinome, kad pinigų neprašysime ir taką bandysime atkurti savo jėgomis, pasitelkdami pilietiškus žmones, įmones, organizacijas ir neišleidę nė lito“, - pasakojo A.Ignatjevas.

Gavus reikiamus merijos leidimus, buvo kreiptasi į įvairias institucijas, jų prašyta nemokamai duoti medienos tako įrenginiams. „Jos davė KNNP direkcija, todėl pernai visuomenei buvo pristatytas atkurtas takas - miško take pastatyta 12 medinių įrenginių. Visus juos pagamino Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai. Taką iškart pamėgo klaipėdiečiai ir poilsiautojai, tad juo noriai naudojamasi, sportuojama“, - teigė „Mes galim“ vadovas.

Neapsiribodami vien istorinio tako atkūrimu, entuziastai sveikatingumo trasą su sportui skirtais įrenginiais nutarė pratęsti iki jūros, maršrutą pailginti iki 800 metrų. „Norime pastatyti dar 10 medinių įrenginių: jėgos treniruoklį, sūpynes, skersinius ir kt. Tam reikia medienos, todėl vėl kreipėmės į KNNP, tačiau gavome paaiškinimą, kad kol kas dėl objektyvių priežasčių jie negali jos duoti. Nutarėme pasibelsti į didžiulės šalia Klaipėdos esančios Kretingos miškų urėdijos duris ir paprašyti 20-30 rąstų“, - dėstė jis.

Svetima teritorija

Sveikatingumo tako projekto plėtotojai tikino, kad negavę raštiško atsakymo iš Kretingos miškų urėdijos buvo priversti kreiptis į Generalinę miškų urėdiją.

„Jos vadovas Benjaminas Sakalauskas atrašė, kad ši įstaiga teisiškai nėra įgaliota spręsti mūsų klausimo“, - stebėjosi A.Ignatjevas. Savo ruožtu generalinis urėdas persiuntė klaipėdiečių prašymą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT), o ši parašė, kad nedisponuoja miškais. „Paviešinus šiuos raštus, mums paskambino KNNP girininkai ir patikino, kad bandys rasti medienos. Tačiau mus pribloškė pati biurokratinė situacija, kai paaiškėja, kad taip sunku gauti keliasdešimt rąstų visuomeniniam objektui įrengti“, - stebėjosi jis.

LŽ susisiekus su Kretingos miškų urėdijos miškų urėdu Antanu Baranausku, šis patikino, kad nemokamai duoti medienos sveikatingumo takui Smiltynėje negalima dėl „bendros tvarkos“. „Smiltynė – ne mūsų teritorija. Visoje Kuršių nerijoje miškus valdo KNNP direkcija, todėl mes negalime dovanoti medienos kitai miškų priežiūros įstaigai. Tokia yra bendra tvarka. Jei jie norėtų sveikatingumo taką įrengti mūsų miškų urėdijos valdose, rengtume bendrą projektą ir padėtume, duotume medienos. O dabar, jei dovanosime rąstų takui Smiltynėje, mūsų nesupras žmonės, kurie nori tokių takų Kretingos miškų urėdijos valdomoje teritorijoje“, - teigė jis.

Tačiau „Mes galim“ vadovas priminė, kad visi valstybiniai miškai yra valstybės, o Smiltynėje lankosi ne vien klaipėdiečiai, bet ir poilsiautojai iš visos Lietuvos, tarp jų - ir kretingiškiai. "Tikrai bandysime įrengti naują sveikatingumo taką ir Kretingos miškų urėdijos valdose, pavyzdžiui, Melnragėje arba Giruliuose“, - pažadėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"