TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Švėkšnos bažnyčioje rastas meno lobynas

2014 04 01 6:00
Apie šias vertybes iki šiol žinojo tik siauras ratas žmonių. Laisvūno Kavaliausko (KPD) nuotraukos

Klaipėdos apskrities paveldosaugininkai nustebo išvydę tikrą barokinio meno lobį, kuris keistomis aplinkybėmis buvo laikomas Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Paaiškėjo, kad išskirtiniai savo turiniu didžiuliai paveikslai net nebuvo įtraukti kultūros paveldo registrą.

Negana to, įtariama, kad vienas paveikslas, vaizduojantis angelą, ilgus metus galėjo būti naudojamas buityje kaip paprasta lentyna. Apie tai byloja ne tik gerokai subraižytas vertybės paviršius, bet ir tiesiog prie piešinio prikalta lentutė.

Atvėrė naujasis klebonas

1905 metais grafų Pliaterių statyta neogotikinė Švėkšnos bažnyčia garsėja įspūdingu interjeru ir savo istorija. Dabartinio šventoriaus vietoje jau XVI amžiaus pradžioje stovėjo net kelios medinės bažnyčios, kurios vėliau sunyko. Todėl manoma, kad įvairios net iš užsienio atgabentos bažnytinės relikvijos būdavo išsaugomos iš kartos į kartą.

Nuo 2012 metų vietos klebono pareigas einantis Saulius Katkus čia pakeitė vos dvejus metus ištarnavusį kanauninką Donatą Stulpiną, nors Bažnyčios praktikoje įprasta parapijų administratorius keisti maždaug kas septynerius metus. Prieš šiuos du dvasininkus Švėkšnos bažnyčiai net 36 metus vadovavo prelatas Petras Vincentas Stukas.

Pasikeitus klebonams ėmė aiškėti, kad bažnyčioje netinkamai prižiūrimos gulėjo paveldosauginės vertybės, apie kurias žinojo tik siauras ratas žmonių. Tai, ką išvydo bažnyčioje neseniai apsilankęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, jį pribloškė.

„Reikia dėkoti naujajam klebonui S.Katkui, nes būtent jis, atlikęs savotišką reviziją, rado ir parodė tas meno vertybes. Unikaliausi yra paveikslai, jie galėjo būti nutapyti XVII amžiuje. Baroko stiliaus paveiksluose vaizduojami ne šiaip šventieji, o Lietuvoje retai kur bažnytiniame mene aptinkami motyvai. Tokių dar neteko matyti. Viename, pavyzdžiui, pavaizduota gigantiška žmogų suryti norinti jūrų žuvis, keliuose - senoviniai burlaiviai“, - apie sensacingą radinį LŽ pasakojo L.Kavaliauskas.

Spėjama, kad kai kurie paveikslai galėjo būti tapyti net ne Lietuvoje.

Vertybės - neregistruotos

Spėjama, kad šis paveikslas galėjo būti naudojamas tiesiog buityje.

L.Kavaliauskui grįžus į darbovietę Klaipėdoje ir patikrinus duomenis paaiškėjo neįtikimas faktas. „Nustebau, kad visi tie paveikslai net neįtraukti į mūsų vertybių registrą. Jau kreipėmės į Kultūros paveldo centrą. Kodėl paveikslai nebuvo registruoti, aš negaliu pasakyti“, - kalbėjo ilgametis paveldo specialistas.

Jis atkreipė dėmesį ir į kai kurių radinių būklę. „Dviejų metrų aukščio paveikslas su angelu yra paimtas iš nežinia kokių buitinių patalpų. Jis kadaise buvo naudojamas ar kaip lentyna, ar kaip stalviršis. Negalima taip elgtis su tokiais meno kūriniais“, - pažymėjo L.Kavaliauskas.

Kartu su paveikslais buvo rasta ir labai įdomi medinė architektūros detalė, dekoracija su gražiais piešiniais, kuri taip pat nebuvo įtraukta į kultūros paveldo registrą.

Paaiškėjo, kad bažnyčioje buvo ir kelios dešimtys į dėžes sudėtų senų arnotų. Vienas - su bajorų naudota itin puošnia, siuvinėta vadinamąja Slucko juosta.

„Tokiomis juostomis XVIII amžiuje apsijuosdavo bajorai, o bažnyčioje rasta juosta buvo įausta į kunigo arnotą. Rasta ir atskira juosta. Tai taip pat didžiulė vertybė. Kaip matyti, ilgus metus bažnyčia turėjo visą kultūros paveldo lobyną, kuris yra vertas atskiros religinio meno ekspozicijos. Ją galėtų papildyti ir labai įdomios, piešiniais išmargintos bažnytinių tepaliukų dėžutės“, - pasakojo paveldosaugininkas.

Jau kreiptasi į atitinkamas paveldosaugos institucijas, kad šios vertybės būtų deramai saugomos ir kada nors taptų prieinamos visuomenei.

L.Kavaliauskas tikino, kad Švėkšnos atvejis nėra vienintelis Lietuvoje. Tad kunigai galėtų įdėmiau, atsakingiau vertinti jiems patikėtą kultūros paveldą ir informuoti paveldosaugininkus, jei netyčia pavyksta rasti pirmtakų galbūt dėl nežinojimo neprižiūrėtų vertybių.

Galėtų eksponuoti

Švėkšnos kunigas S.Katkus jokių savo nuopelnų dėl radinio neįžvelgė ir teigė, kad pirmiausia reikia įvertinti visą paveldosauginį turtą.

„Dalis paveikslų, saugotų pas mus, buvo restauruoti sovietmečiu Vilniuje ir vargais negalais grąžinti į Švėkšną, ne iš palėpės ištraukti. Kai kurie paveikslai, kiti meno kūriniai išties gulėjo pas mus. Žinoma, kad tos vertybės turi būti ir bus deramai saugomos. Gal ir eksponuojamos, tačiau tikrai ne anksčiau kaip po pusmečio, nes reikia pasirūpinti jų apsauga. Dabar jos padėtos saugiai“, - sakė jis.

LŽ paklaustas, ar tiesa, kad senas paveikslas su angelu galėjo būti naudojamas kaip lentyna ar stalviršis, kunigas nesileido į detales. „Ko tik gyvenime nebūna... Taip, kai kurios vertybės buvo ne pagal paskirtį naudojamos. Tačiau paveikslai buvo restauruojami, vadinasi, apie juos privalėjo žinoti paveldosaugininkai. Būtent jų reikėtų klausti, kodėl paveikslų nėra registre. Juk niekas jų specialiai neslėpė“, - kalbėjo S.Katkus.

Paslapties šydą kiek praskleidė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Jis LŽ tikino, kad tiek paveikslus, tiek arnotus, bajoro juostą pernai esą rado pats kunigas S.Katkus. „Kaip suprantu, tie meno kūriniai seniai gulėjo kažkur ar bažnyčioje, ar klebonijoje, ar kitame pastate. Tik gal niekas nebuvo į juos atkreipęs dėmesio. Ir aš girdėjau, kad vienas paveikslas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, buityje“, - teigė seniūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"