TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šventojo Jokūbo kelias vingiuos ir per Lietuvą

2016 05 09 6:00
Vienas iš šv. Jokūbo kelio Lietuvoje objektų – Alantos šv. Jokūbo bažnyčia. Wikipedia.org nuotrauka

Lietuvos Vyriausybė nutarė šventojo Jokūbo ženklu – kriaukle pažymėti 32 mūsų šalies šventoves, tarp kurių – bažnyčios, vienuolynų ansambliai, Kryžių kalnas.

Šventasis Jokūbas – Jėzaus Kristaus mokinys, kuris, kaip tikima, pastarojo skleistą krikščionybės mokslą atnešė iki Ispanijos, iš kur jis vėliau pasklido po Europą ir tapo šio žemyno gyventojų savastimi. Siekiant įtvirtinti krikščioniškąją tapatybę, šventojo Jokūbo ženklu – kriaukle (legenda pasakoja, kad keliaudamas iš Jeruzalės iki Ispanijos miesto Santjago de Kompostelos šis apaštalas iš pakelės šaltinių kriaukle pasisemdavo vandens) žymimos Europos šventovės ir taip tiesiami vadinamieji šventojo Jokūbo keliai, skirti piligrimystei. Iki šiol per visą Europą besidriekiančių šventojo Jokūbo kelių, vedančių į kriauklėmis pažymėtas šventoves, pabaiga buvo Lenkija, o dabar nutarta pažymėti ir Lietuvos bažnyčias bei pratęsti šį kelią.

Bažnyčias žymės kriauklės ženklas

Vyriausybės nutarimu jau artimiausiu metu nutarta pažymėti Lietuvoje 11 bažnyčių, pavadintų apaštalo šv. Jokūbo vardu bei 31 šventovę, sutinkamas kelyje lankant šv. Jokūbo bažnyčias. Taigi, šv. Jokūbo kelias drieksis tarp Molėtų rajono Alantos, Jonavos, Joniškio, Šiaulių rajono Kurtuvėnų, Alytaus rajono Punios, Rokiškio rajono Suvainiškio, Šilutės rajono Švėkšnos, Trakų rajono Onuškio bei Rudiškių, Kaišiadorių rajono Žiežmarių, Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčių. Visos jos tituluotos šv. Jokūbo vardu. Kaip „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt teigė kunigas Algirdas Petras Kanopka, šv. Jokūbo vardo bažnyčios šiuo metu neturi Vilkaviškio vyskupija, todėl numatyta ateityje šio šventojo vardu pavadintą bažnyčią pastatyti Kauno regione.

Priėmusi nutarimą šv. Jokūbo ženklu žymėti bažnyčias, Vyriausybė skelbia vykdanti 1987-aisiais Europos Tarybos priimtą Santjago de Kompostelos (tai vietovė Ispanijoje, kurioje tikima esant šv. Jokūbo kapą ir į kurią kasmet keliauja šimtai tūkstančių piligrimų) deklaraciją, siekiančią sukurti šio kelio objektų ženklinimo sistemą. Pagaminti šv. Jokūbo kelio ženklą – kriauklę bei pradėti ženklinimo darbus įpareigota Kultūros ministerija. Lietuvoje gyvuojančiai Šv. Jokūbo draugų asociacijai pasiūlyta sukurti šio kelio objektų internetinę svetainę. Taip pat bus siekiama pagaminti šv. Jokūbo kelio piligrimo pasą, sertifikatą bei spaudą, skirtus žymėti šiame kelyje esančias vietoves.

Svarbiausias Europos maršrutas

Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos prezidentė pedagogė Laimutė Kurantavičienė teigė, jog šis piligrimų kelias yra tapęs svarbiausiu Europos maršrutu, vedančių per krikščionybės plitimui svarbias vietas. Pasak jos, kelias, kuriuo, kaip tikima, keliavo ir bekeliaudamas apaštalavo pats šventasis, eina nuo Šventosios Žemės iki Ispanijos pakraščio – Santjago de Kompostelos. Tačiau daugiausia piligrimų eina šio kelio atkarpa, prasidedančia Prancūzijoje, besidriekiančia per visą Ispaniją, o pasibaigiančia Santjago de Kompostelos mieste. Šio per Europą besidriekiančio kelio ilgis – 800 kilometrų. Nemažai piligrimų pasirenka eiti dalį šv. Jokūbo kelio. Keliauti šv. Jokūbo keliu šią vasarą yra pasirengusi ir pati L. Kurantavičienė.

Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijai vadovaujanti L. Kurantavičienė teigė, jog asociacijos nariai, tarp kurių – kunigai, pedagogai, verslininkai, žurnalistai, psichologai bei daugybės kitų sričių žmonės, turi tikslą, kad kriauklės ženklu būtų pažymėtos ne tik piligrimų lankomos šventovės, bet ir maitinimą bei nakvynę teikiančios įstaigos, kurios irgi būtinos išėjusiesiems į žygį. Asociacijos vadovė teigė, jog šv. Jokūbo kelio draugai šiuo metu rengia kelio žemėlapį, kuriame bus pažymėti Lietuvoje esantys šio kelio objektai.

Objektai – ne svarbiausia

Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos narys – Marijampolės rajono Skardupių bažnyčios klebonas A. P. Kanopka teigė, jog piligrimystė – tai vienas iš būdų būti su Dievu. Pasak jo, visais laikais į piligriminius žygius žmonės išeidavo atgailos, padėkos Viešpačiui vardan ar dar kitu, savitu, tikslu. Kunigas sakė pastebėjęs, jog keliauti šv. Jokūbo keliu tapo mada. Anot jo, tai gera ir naudinga mada. „Tiesą sakant, piligrimystėje objektai nėra svarbiausias dalykas. Tačiau, jei tie objektai skatina piligrimystę, yra gerai“, – teigė klebonas.

Molėtų rajono Alantos šv. Jokūbo bažnyčios klebonas Sigitas Sudentas teigė, jog pirmoji, paskatinusi domėtis Lietuvoje esančiomis šv. Jokūbo bažnyčiomis, buvo parlamentarė Laima Andrikienė, kurios dėka yra išleista ir knyga apie šį titulą turinčias bažnyčias. Kunigas pabrėžė, jog ir į Alantos bažnyčią yra užėję žmonių, prisipažinusių, kad juos domina būtent šio šventojo vardu pavadintos šventovės. „Kviečiu žmones lankyti Lietuvoje esančias šv. Jokūbo bažnyčias, taip pat skatinu įsitraukti į piligrimų, kurie eina šv. Jokūbo keliu, vedančiu iki Santjago de Kompostelos, gretas“, – kvietė kunigas. Jis teigė, jog turintieji piligrimystės šv. Jokūbo keliu patirties pabrėžia, kad toji patirtis – ypatinga. Drauge kunigas priminė, kad apaštalas Jokūbas vadinamas paprastų žmonių apaštalu, tiesmukai prabilusiu į žmones ir raginęs tikėjimą liudyti darbais.

Šventovių sąrašas, kurias Lietuvos Vyriausybė įpareigojo pažymėti šv. Jokūbo ženklu – kriaukle:

1. Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

2. Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia

3. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

4. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

5. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

6. Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia

7. Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

8. Joniškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

9. Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

10. Kryžių kalnas (Jurgaičių, Domantų piliakalnis, vadinamas Šventkalniu, Pilies kalnu)

11. Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

12. Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis

13. Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

14. Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

15. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

16. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

17. Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

18. Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

19. Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

20. Rūdiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

21. Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

22. Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

23. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės (Kryžių) šventovė (Lazdijų r. sav.)

24. Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

25. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis

26. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia

27. Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

28. Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblis

29. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų, koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia 30. Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

31. Žemaičių Kalvarijos šventovė

32. Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"