TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šventojo pėdsakai nyksta tik šalia Kryžių kalno

2014 05 23 6:00
Deramas dėmesys Jono Pauliaus II vizitui įamžinti neskiriamas tik unikaliame Kryžių kalne. mytrips.lt nuotrauka

Šįmet kovo 27-ąją popiežių Joną Paulių II paskelbus šventuoju, Lietuvoje dar aktyviau imta rūpintis jo atminimo įamžinimu. Į priekį nejuda tik tiesiogiai su šiuo šventuoju susijusios, ruošiantis jo vizitui į Lietuvą pastatytos Šiaulių Kryžių kalno koplyčios atstatymo darbai.

Vienu įtakingiausių XX amžiaus lyderių pripažintam ir ypač svarbia asmenybe griūvant komunizmui Rytų Europoje įvardijamam popiežiui Jonui Pauliui II mūsų šalyje statomi paminklai, šventovėse įrengiami altoriai, jo apsilankymo vietose tvirtinamos atminimo lentos, Jono Pauliaus II vardu vadinamos mokyklos bei miestų gatvės. Popiežius Jonas Paulius II Lietuvoje lankėsi 1993-iųjų rugsėjo 4-8 dienomis. Tai buvo pirmasis ir kol kas vienintelis popiežiaus vizitas Lietuvos istorijoje.

Tačiau specialiai šiam Jono Pauliaus II vizitui Kryžių kalne pastatyta koplyčia vis dar lieka apgriuvusi. Už koplyčios sutvarkymą kovojančio Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nario, Sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus pirmininko Algimanto Juknos teigimu, faktas, kad su vienu didžiausių visų laikų šventųjų siejamam statiniui nerandama lėšų, rodo, ką su mūsų tauta padarė besąlygiškai ateizmą propagavusi sovietų valdžia.

Žmogiškumo pavyzdys

Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius kunigas Robertas Šalaševičius pripažino, kad Jono Pauliaus II paskelbimas šventuoju Katalikų bažnyčios istorijoje yra unikalus atvejis, nes šventuoju jis tapo nepraėjus nė dešimčiai metų po mirties. „Šio žmogaus atminimas dar gyvas daugelio mūsų širdyse, tad statyti jam skirtų paminklų kol kas gal ir nėra būtina“, - sakė dvasininkas. Vis dėlto R. Šalaševičius pabrėžė, kad puoselėti šventųjų atminimą svarbu todėl, kad jie yra sektinas, įkvepiantis ir drąsinantis žmogiškumo pavyzdys.

Tad Jono Pauliaus II apsilankymui skirtos atminimo lentos jau yra visose Vilniaus bažnyčiose, kur popiežius aukojo šv. Mišias, o Vilniaus rajono Kalvelių parapijos tikintieji, surinkę lėšų, pastatė šiam popiežiui paminklą. Dvasininko teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė buvo pareiškusi ketinimą statyti Jono Pauliaus II vardu pavadintą paliatyviosios slaugos ligoninę, tačiau šio ketinimo taip ir neįvykdė.

Jonui Pauliui II Šiauliuose pastatytas paminklas, nutiestas šio šventojo vardu pavadintas takas. Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas Mantas Kuraitis pabrėžė, kad arkivyskupijoje šio šventojo atminimas puoselėjamas besąlygiškai. „Santakoje, kur Lietuvoje lankydamasis popiežius aukojo šv. Mišias, stovi jam skirtas paminklas, Kaune įkurta jo vardo parapija bei Jono Pauliaus II vardu pervadinta viena iš Kauno mokyklų“, - sakė M. Kuraitis. Jis teigė, kad Kauno arkivyskupijai priklausančioje Šiluvoje taip pat šiam šventajam pastatytas paminklas, įkurti piligrimams skirti Jono Pauliaus II namai ir netgi yra jo vardu pavadinta gatvė. Beje, praėjus savaitei, kai Jonas Paulius II buvo paskelbtas šventuoju, Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įrengtas jam skirtas altorius su šio šventojo relikvija ir tapytu jo atvaizdu.

Daro gėdą Lietuvai

Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukta, bet neatstatoma Jono Pauliaus II vizitą menanti Kryžių kalno koplyčia tebėra apgriuvusi. Griūvanti, avariniu statiniu pripažinta Kryžių kalno koplyčia yra architekto A. Juknos kūrinys, kurį jis suprojektavo 1993-iųjų rugsėjį vykusiam Jono Pauliaus II vizitui į Lietuvą. Šioje koplyčioje popiežius su jį lydinčiais šalies dvasininkais dalyvaujant šimtatūkstantinei tikinčiųjų miniai aukojo šv.Mišias. Ir tuomet Jonas Paulius II pabrėžė, ir vėliau į Lietuvą rašytuose laiškuose minėjo Kryžių kalno, kaip pasipriešinimo sovietizacijai simbolio, svarbą. Būtent popiežiaus apsilankymas išgarsino Kryžių kalną pasaulyje, į jį ėmė plūsti turistai. „Esu dažnas Kryžių kalno svečias, tad puikiai matydavau gausias ten atvykstančias užsienio šalių, ypač Lenkijos, maldininkų minias. Šias minias lydintys kunigai šv. Mišias aukodavo toje pat koplyčioje, kur meldėsi pats popiežius“, - sakė A. Jukna. Jis pabrėžė, kad svečių šalių maldininkų minios į Kryžių kalną plūsta ir dabar - jų skaičius viršija 200 tūkst. per metus. „Maldininkai stebisi, pamatę griuvena virtusią popiežiaus koplyčią“, - sakė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys.

Nuo valdininkų apgynė žmonės

V. Jukna neslėpė, kad prieš keletą metų šiai koplyčiai buvo kilęs rimtas pavojus, nes Šiaulių rajono taryba ją, kaip neva niekam nereikalingą ir priežiūros reikalaujantį statinį, kėsinosi visai nugriauti. Tuomet žmonės stojo prieš tokį sprendimą, ėmė rinkti parašus už tai, kad koplyčia stovėtų. V. Jukna, kaip vietos gyventojų išrinktas tarybos narys, inicijavo, kad į Šiaulių rajoną atvyktų kompetentinga komisija ir įrodytų, jog koplyčia nėra bevertė. „Laimei, su Jono Pauliaus II vardu siejama koplyčia buvo įtraukta į Kultūros paveldo objektų sąrašą, buvo parengtas jos sutvarkymo projektas, apskaičiuota, kad koplyčios atstatymo ir aplinkos sutvarkymo darbai kainuos apie 150 tūkst. litų“, - sakė A. Jukna. Jis apgailestavo, kad net ir prieš dvejus metus parengus koplyčios sutvarkymo dokumentus statinys ir toliau griūva, nes nieko nedaroma. „Šventaisiais paskelbtiems žmonėms pasaulis stato puošniausias bazilikas. O mes net nesugebame suremontuoti medinės koplyčios“, - apgailestavo Šiaulių rajono tarybos narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"