TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šventojo relikvijų kelionė įpusėjo

2014 03 10 14:45
Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Dvi savaites Lietuvoje truksianti šventojo Jono Bosko (Giovanni Bosco) relikvijų kelionė įpusėjo. Aplankiusios Alytų, Kauną ir Vilnių, relikvijos atkeliavo į Panevėžį.

Kovo 10-oji Panevėžyje priminė Velykas. Šią pavasariškai šiltą dieną daugybė tikinčiųjų iš visos vyskupijos suplūdo į Panevėžio katedrą pasitikti per pasaulį nuo 2009-ųjų keliaujančių šv. Jono Bosko relikvijų.

Nebijojo būti mažu

Kaip ir buvo skelbta, 10.30 val. prie Panevėžio katedros buvo privežtas furgonas ir iš jo imta kelti karsto formos stiklinė dėžė, kurią susitarta vadinti urna. Urnoje – pagal pomirtinę šv. Jono Bosko kaukę atlietas šio šventojo atvaizdas. Atrodytų, tarsi šventasis guli pašarvotas. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas pasveikino šias keliaujančias relikvijas ir jas pašventino. Relikvijas lydintis kunigas Luca Barone priminė, jog atliejos viduje yra šventojo G.Bosco dešinioji plaštaka. „Tai laiminusioji ranka. Ranka, kuria šventasis teikė išrišimą, dalijo Komuniją, kuria rodydavo į Dangų“, - priminė kun. L.Barone. Jis teigė, jog atvežtos šio šventojo relikvijos yra didžiulė palaima Panevėžio vyskupijos žmonėms.

Per šv. Jono Bosko garbei aukotas Mišias Vilniuje kunigaujantis, o šiuo metu per Lietuvą keliaujančias šventojo relikvijas lydintis kun. Alessandro Barelli pabrėžė, jog šis žmogus tapo didžiu šventuoju, nes gyvenime nebijojo būti mažas. Buvo priminta, kad šventojo gimimą 1815-aisiais Italijoje lydėjo didžiulis tais metais kilęs badas ir jį sekęs skurdas. Kai tebuvo vos dvejų metukų, mirus tėčiui, Giovnanni Bosco tapo našlaičiu, ir gyvenimo kelias jam nebuvo lengvas. Pajutęs pašaukimą būti kunigu, jis po aplinkines sodybas vaikščiojo elgetaudamas ir ieškodamas, kas galėtų paremti jo mokslus. Tapęs kunigu, iki pat gyvenimo pabaigos 1888-aisiais šis žmogus taip pat tiesė ranką prašydamas lėšų, reikalingų tūkstančiams vaikų, kuriems jis pasiryžo suteikti pastogę ir kuriuos stengėsi kaip tikras tėvas išleisti į gyvenimą.

Patarė vengti davatkiškumo

L.Barone teigė, jog yra išlikę liudijimų, jog prieš kunigystės šventimus G.Bosco mama Margarita jam yra pasakiusi, kad tuo atveju, jei jis tapsiąs turtingu kunigu, ji niekada neateisianti pas jį į svečius. Bet sūnui pasirinkus varganą kunigo gyvenimą ir tapus vargšų globėjų ir gelbėtoju, jo mama Margarita apsigyveno drauge ir labai daug padėjo ugdant jaunuolius. Atsidavęs jaunuoliams, kurie iš kaimų atvyko į Turiną, o jame jautėsi atskirti, apleisti ir nelaimingi, G.Bosco pasiryžo juos mokyti amato. Anot L.Barone, kad batsiuvio amato pramokytų jaunuolius, kunigas pirmiausia pats išmoko siūti batus. Išmokęs jaunuolius skaityti bei rašyti, kartu su jaunuoliais kunigas ėmėsi knygų leidybos ir daugybės kitokių darbų.

„Mums nebūtina aklai sekti šv. Jonu Bosko ir daryti visa tai, ką darė šis šventasis. Bet mes galime daryti taip, kaip darė jis“, - pabrėžė kunigas A.Barelli. Jis pasakojo, kad sykį vienam iš savo auklėtinių aiškindamas, ką reiškia būti šventam, G.Bosco patikino, kad šventumas visų pirma – tai linksmumas. Būsimasis šventasis tuomet teigė, kad linksmi žmonės tai tie, kurie yra išvarę piktąjį iš savo širdies. Antroji šventumo sąlyga, pasak G.Bosco – kruopštus kasdienių pareigų atlikimas bei davatkiškumo vengimas. Na, o trečioji ir viena svarbiausių šventojo savybių – pasitikėjimas ne savimi, o Dievu. Būtent ši savybė, anot kunigo A.Barelli, lėmė, kad G.Bosco, visiškai neturėdamas pinigų, pastatė vienas gražiausių Italijos bažnyčių. Pinigų jis išmelsdavo iš Apvaizdos. Tad linksmumo, atsakingumo ir pasitikėjimo šio šventojo akivaizdoje buvo linkima maldoje prašyti visiems, atėjusiems pagerbti relikvijų. Be to, buvo priminta, kad keliaujančios relikvijos tikrai neturi jokių magiškų galių, bet didelių galių turi žmonių malda, jų tikėjimas ir pasitikėjimas šv. Jono Bosko užtarimu.

Šventojo relikvijos iš Panevėžio bus išgabentos į Molėtus, po to pasieks Kaišiadoris, Šiluvą, Šiaulius, o galop – Telšius ir Žemaičių Kalvariją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"