Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Šventosios poilsio nameliams ateina galas

 
2017 03 21 10:20
Daugelio atvykstančiųjų į Šventąją tokie nameliai yra kritikuojami kaip moraliai atgyvenę ir kenkiantys kurorto įvaizdžiui.
Daugelio atvykstančiųjų į Šventąją tokie nameliai yra kritikuojami kaip moraliai atgyvenę ir kenkiantys kurorto įvaizdžiui. Palangos miesto savivaldybės nuotrauka

Pusę amžiaus Šventojoje stovinčių ir šios kurortinės gyvenvietės vizitine kortele neabejotinai tapusių medinių poilsio namelių po kelerių metų turėtų nebelikti. Žemę, ant kurios dabar stūkso apie 300 tokių namelių, juos nukėlus, numatyta grąžinti teisėtiems jos savininkams.

Palangos miesto valdžia triumfuoja – Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad nuosavybės teisės į Šventojoje esančius medinius poilsio namelius negali būti registruojamos. Tuo remdamasi kurorto savivaldybė žada reikalauti, jog šių namelių turėtojai juos kuo greičiau išsivežtų, tačiau šie tvirtina dar pakovosiantys už turtą pajūryje.

Sukūrė precedentą

Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad Šventojoje šiuo metu stovi apie 300 (tikslaus skaičiaus merija, anot V. Korsako, nežino) medinių poilsio namelių, kuriuos, pradedant 1968-aisiais, ėmė statyti įvairios tada klestėjusios įmonės ar įstaigos. Dalį šių objektų atkurtos nepriklausomybės pradžioje spėta įteisinti ir jie tapo neliečiami.

Kiti nameliai, kurių, V. Korsako teigimu, yra apie 80–90 proc, iki šiol neregistruoti Registrų centre. „Kad tie nameliai valstybinėje žemėje stovi nelegaliai, mums, Palangos miesto merijos specialistams, aišku jau seniai. Tačiau kitaip mano ar bent bando įrodyti namelių valdytojai, tad ginčus jau ne vienus metus nagrinėja teismai“, – dėstė valdininkas.

Jis pabrėžė, jog vienos bylų dėl namelių įteisinimo baigtis sukūrė precedentą ir įrodė, kad Palangos miesto savivaldybės reikalavimas juos nukelti – teisėtas.

Daugelio atvykstančiųjų į Šventąją tokie nameliai yra kritikuojami kaip moraliai atgyvenę ir kenkiantys kurorto įvaizdžiui.

Nuo 2014 metų kurortui teko bylinėtis su Mažeikių rajono savivaldybe dėl geriausioje Šventosios vietoje, netoli paplūdimio, prie pat Šventosios upės, nuo 1968-ųjų stovinčių 11 poilsio namelių bei virtuvės-prausyklos. V. Korsako tikinimu, bylinėtasi Mažeikių rajono savivaldybės iniciatyva – ji reikalavo, kad Palangos miesto savivaldybė šiems poilsio nameliams suteiktų adresus, o tada juos būtų galima įregistruoti Registrų centre.

„Registruoti namelius Mažeikių rajono savivaldybė pasišovė, kai Palangos merija pareikalavo juos nusikelti“, – teigė kurorto valdininkas. Pasak jo, ir Palangos miesto apylinkės, ir Klaipėdos apygardos administracinis, ir Aukščiausiasis teismai konstatavo, kad nesuteikdama adresų šiems nameliams Palangos miesto savivaldybė elgiasi teisingai. „Taigi, reikalaudami nukelti poilsio namelius, kurie daugelio atvykstančiųjų į Šventąją yra kritikuojami kaip moraliai atgyvenę ir kenkiantys kurorto įvaizdžiui, esame teisūs“, – dėstė Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Bylinėjimasis nesibaigia

Kaip tikino V. Korsakas, tie, kurie medinius poilsio namelius Šventojoje įsigijo iš juos pasistačiusių įmonių (dauguma jų bankrutavo) turėtų suprasti, kad pirko juos kaip kilnojamąjį turtą. „Tad šiuos namelius, kaip ir bet kurį kilnojamąjį turtą, iš Šventosios galima persivežti į privačią žemę kitoje Lietuvos vietoje, tarkime, paežerėje ar kolektyviniame sode“, – sakė Palangos miesto merijos atstovas.

Nors laimėtas teismo procesas patvirtino, jog savivaldybė elgiasi teisingai Šventosios poilsio nameliams nesuteikdama adresų, V. Korsako teigimu, tikėtina, kad dėl nelegalių statinių nukėlimo teks bylinėtis. Valdininkas prognozavo, jog tokie teismo procesai neturėtų trukti ilgiau kaip trejus ketverius metus, tad tikėtina, kad po penkerių metų medinių poilsio namelių Šventojoje neliks.

Jo manymu, atlaisvinta valstybinė žemė greičiausiai bus atiduota teisėtiems savininkams. Anot V. Korsako, nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo šiuo metu laukia daugiau kaip 700 Palangos savivaldybės gyventojų.

Pralaimėjo mūšį, bet ne karą

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Michailas Norbutas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad gavusi Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria pripažįstamas Palangos miesto savivaldybės atsisakymas suteikti Šventojoje 1968-aisiais tuomečio Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pastatytiems nameliams adresus, Mažeikių rajono merija jaučiasi pralaimėjusi mūšį, bet ne karą.

„Ieškosime kitų būdų apginti savo nuosavybę“, – pareiškė jis. M. Norbutas pažymėjo, kad šiemet sueina 49 metai, kai Mažeikių rajono vykdomojo komiteto teises perėmusi Mažeikių rajono savivaldybė Palangos miestui moka žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius už Šventojoje esančius poilsio namelius. Negana to, nameliai visais laikais turėjo adresą (Kopų g. 37), pagal kurį į Šventąją vykstantys poilsiautojai juos rasdavo.

„Mums aiškinama, kad šiems nameliams statyti nebuvo išduotas leidimas. Bet kaip tuomet jie galėjo stovėti pusę amžiaus, džiugindami mus, mažeikiškius, vasaromis į Šventąją atvykstančius poilsiauti?“ – klausė M. Norbutas. Jis teigė, jog remiantis šiais logiškais argumentais bus bandoma įrodyti, kad nameliai toliau turi stovėti ir tarnauti Mažeikių savivaldybėje dirbančių žmonių bei jų artimųjų labui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"