Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Šventosios pontonus atiduos Neringai

 
2017 04 28 12:05
Plaukiojančių prieplaukų iš Šventosios uosto mėnesio nuoma Neringai kainuodavo 50 tūkst. eurų. Sandros Vaišvilaitės nuotraukos

Jei Vyriausybė pritars Susisiekimo ministerijos pasiūlymui, Neringos miestui nebereikės iš savo biudžeto kas mėnesį mokėti dešimtis tūkstančių eurų už plaukiojančių prieplaukų nuomą Nidos jachtų uoste.

Prieš kelerius metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pirkti vadinamieji mediniai pontonai į Neringą pernai atkeliavo iš uždaryto ir pramoginei laivybai nenaudojamo Šventosios uosto.

„Nebegalime po 50 tūkst. eurų kas mėnesį uosto direkcijai mokėti už nuomą ir šį sezoną. Pontonai yra apgadinti po pernykščių audrų, juos reikia remontuoti, pritaikyti Nidos uosteliui, bet jie nėra mūsų turtas. Jei ministrų kabinetas pritars plaukiojančių prieplaukų perdavimui, bus pasielgta logiškai ir racionaliai. Šventajai jų nereikia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Mirko nenaudojami

Šventosios uoste 155,4 m ilgio vakarinė ir 12,5 m ilgio rytinė plaukiojančios prieplaukos buvo įrengtos dar 2012 metais, kai vykdyti uosto gilinimo darbai. Tačiau jie patyrė fiasko, nes netrukus uostelis buvo užneštas smėliu, tad prieplaukomis jachtos ir maži pramoginiai laiveliai galėjo naudotis labai trumpai.

Pasak KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, ši įranga buvo pirkta už direkcijos lėšas ir atsiėjo 246 tūkst. eurų. „Pontonai Šventosios uoste nebegalėjo būti naudojami pagal paskirtį, kai uostą užnešė smėliu. Jachtoms ir mažiesiems pramoginiams laiveliams įplaukti nebebuvo įmanoma. Plaukiojančias prieplaukas kasmet tekdavo iškelti ant kranto, nes kitaip žiemą būtų buvusios sugadintos ledo. Kitaip tariant, tas turtas tapo apskritai nebenaudojamas. Teisės aktai uosto direkciją įpareigoja savo valdomą turtą naudoti efektyviai, todėl buvo priimtas sprendimas pontonus išnuomoti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Paskelbtą atvirą konkursą pernai laimėjo Neringos miesto savivaldybės valdoma UAB „Neringos komunalininkas“, ir plaukiojančios prieplaukos buvo pervežtos į Nidą. Per laivybos sezoną Neringa iš miesto biudžeto kas mėnesį turėjo mokėti 50 tūkst. eurų nuomos mokestį. Šią savaitę Susisiekimo ministerija kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė pontonus teisiškai perduoti Neringai, tad hidrotechniniai įrenginiai taptų šio kurorto nuosavybe.

„Svarbiausia, kad tie pontonai būtų naudojami. Mes patys esame suinteresuoti, kad Neringa juos gautų. Tai liktų valstybės turtas, tik jau savivaldybės, o ne uosto direkcijos žinioje. Vežioti po Lietuvą ir nuomoti brangias prieplaukas būtų netikslinga ir neracionalu. Nidoje jos būtų naudojamos efektyviausiai“, – dėstė M. Armonaitis.

Uostininkų ir Susisiekimo ministerijos prašymą perduoti pontonus Neringai galėjo inspiruoti ir aplinkybė, jog šį laivybos sezoną neringiškiai apskritai atsisakė vėl mokėti didžiulius pinigus už galimybę naudotis prieplaukomis.

Darius Jasaitis: "Esama paradokso - mūsų savivaldybė negali remontuoti tų pontonų, nes nėra jų savininkė.“

Planuoja remontuoti

Anot Neringos mero D. Jasaičio, pernai už pontonų nuomą paklota 150 tūkst. eurų suma (nuomotasi tik nuo vasaros vidurio tris mėnesius) yra tik viena užgriuvusios naštos dalis. „Kai buvo atlikti Nidos uosto valymo darbai, jame nuo 60 iki 120 padaugėjo jachtų švartavimosi vietų. Todėl mums žūtbūt reikėjo plaukiojančių prieplaukų, jas ir išsinuomojome iš KVJUD. Įrenginiams atgabenti, pastatyti uoste ir sukalti 50 polių reikėjo dar 170 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Tad šiemet tikrai nebebūtume mokėję didžiulių pinigų ir juos geriau panaudoję kitoms kurorto reikmėms“, – dėstė jis.

Meras pridūrė, kad Šventosios pontonai, kaip paaiškėjo, visiškai nepritaikyti Nidos uostui, todėl reikės investuoti papildomų lėšų.

„Šventosios uostas – ramus užutėkis, todėl medinių prieplaukų jungtys buvo padarytos nepaslankios. O Nidos uostas yra specifinis: papūtus rytų vėjui atsirita didžiulės bangos, jos patenka ir į uostelį. Tada jame esantys laivai, patys pontonai būna gerokai apdaužomi. Jau susisiekėme su pontonų gamintojais, jie atvyks ir taisys apgadintą valstybės turtą bei pritaikys Neringai – jungtys bus perdarytos į slankias. Tačiau esama paradokso – mūsų savivaldybė negali remontuoti tų pontonų, nes nėra jų savininkė“, – pasakojo D. Jasaitis. Vis dėlto Neringos taryba šių metų savivaldybės biudžete jau yra numačiusi plaukiojančioms prieplaukoms remontuoti ir perdaryti skirti apie 40 tūkst. eurų.

„Todėl Vyriausybės sprendimas perduoti nuosavybės teise valdyti tuos pontonus Neringos savivaldybei būtų visai logiškas. Tuomet ir remontuoti juos galėsime. Bet kuriuo atveju jachtos, pramoginiai laiveliai į Nidos uostą galės plaukti ir švartuotis prie pontonų. Dalis jų bus naudojama, kita – remontuojama nuo vasaros vidurio. Uostas veiks“, – teigė kurorto vadovas.

Reikia investicijų

Kalbėdamas apie Nidos jachtų uostą meras atkreipė dėmesį, kad krantinės, pirsas priklauso savivaldybei, nors jų priežiūra esą turėtų rūpintis valstybė. Jo teigimu, vietos žmonės uostu naudojasi minimaliai – labiausiai jis reikalingas turistams, jachtų, pramoginių laivų savininkams.

„Mūsų uosteliui reikia rekonstrukcijos. Jau minėjau, kad bangos apgadina laivus, įrangą. Todėl būtina pailginti pietinį pirsą: jį „užlenkti“ ir pratęsti į šiaurinę pusę. Tokiu būdu iš rytų atsiritančios bangos nebepasiektų uostelio vidaus, ir jame esantys laivai būtų saugūs. Taip pat reikia platinti esamas krantines. Buvo kalbėta su Vyriausybės atstovais apie lėšų poreikį. Preliminariai reikėtų apie 2 mln. eurų“, – dėstė D. Jasaitis.

Neringos savivaldybės paprašyta už savo pinigus parengti Nidos uosto rekonstrukcijos techninį projektą, jis kainuotų apie 50–60 tūkst. eurų.

„Šią savaitę lankėmės Susisiekimo ministerijoje ir negavome jokių garantijų, kad mums investavus į dokumentų rengimą vėliau valstybė skirs pinigų statybos darbams. Todėl nusprendėme veltui pinigų nešvaistyti: nerengsime jokio techninio projekto tol, kol bus užtikrintas valstybės finansavimas darbams atlikti. Kas iš to, jei sukišime dešimtis tūkstančių dokumentui, kuris daug metų gulės stalčiuje? Geriau tas lėšas skirti poilsiautojų gerovei“, – pabrėžė meras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"