Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Šventosios uostui įžiebiama viltis

 
2017 01 26 11:30
Dešimtmečius merdėjančiam Šventosios uostui atstatyti gali prireikti apie 50 mln. eurų.
Dešimtmečius merdėjančiam Šventosios uostui atstatyti gali prireikti apie 50 mln. eurų. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Naujoji Vyriausybė mėgins padaryti tai, ko nepavyko jos pirmtakėms, – pagaliau rasti lėšų ir pradėti gaivinti Šventosios jūrų uostą.

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vyko svarbus pasitarimas su Palangos miesto valdžia, žvejų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais. Po jo nutarta kreiptis į ministrų kabinetą.

„Kalbų užtenka, turi būti žengiami žingsniai. Prašysime, kad į Vyriausybės strateginio komiteto darbotvarkę būtų įtrauktas Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo klausimas“, – pabrėžė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Svarstoma, jog minėto komiteto posėdis galėtų vykti jau kitą mėnesį Palangoje.

Versline žvejyba Baltijos jūros priekrantėje užsiimantys šventojiškiai savo ruožtu tikino, kad atstatytas uostas būtų naudingas ne tik jiems, bet ir visam Šiaurės vakarų Lietuvos regionui plėtojant turizmą. Pirminiais skaičiavimais, investicijos į Šventosios uostą gali siekti apie 50 mln. eurų.

Apeliuoja į valdžią

Šarūnas Vaitkus: "Šventosios uoste būtų galima kurti infrastruktūrą ne tik žvejams, bet ir poilsiautojams."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Šarūnas Vaitkus: "Šventosios uoste būtų galima kurti infrastruktūrą ne tik žvejams, bet ir poilsiautojams."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Susitikime ŽŪM dalyvavęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus „Lietuvos žinioms“ teigė, jog dabar visos viltys dedamos į naująją valdžią. „Net keturios daugiausia vietų Seime iškovojusios partijos ir pati Vyriausybė savo programose Šventosios uosto atstatymą yra įvardijusios kaip vieną prioritetinių darbų. Todėl tikimės, kad realių pokyčių galų gale sulauksime. Jau parengtas uosto techninis projektas, išduotas statybos leidimas. Svarbiausia – politinė valia“, – tvirtino kurorto vadovas.

Anot jo, būtina pagaliau konkrečiai pradėti kurti finansavimo šaltinių modelį. „Esama įvairių būdų. Tarkime, lėšų uosto statybai pagal savo kompetenciją galėtų skirti net keturios ministerijos. Arba panaudoti privataus verslo kapitalą, kaip padaryta tiesiant Palangos aplinkkelį, kainavusį per 37 mln. eurų. Modelis buvo toks: pinigus investuoja verslas, o valstybė per 25 metus tą sumą išmoka“, – aiškino Š. Vaitkus.

Palangos mero įsitikinimu, sutvarkytas Šventosios uostas galėtų tapti itin populiariu lankytinu objektu pajūryje. „Kuršių nerijoje – nacionalinis parkas, ten paplūdimiuose galioja įvairūs apribojimai. O Šventosios uoste būtų galima kurti infrastruktūrą ne tik žvejams, bet ir poilsiautojams. Yra planų rekonstruoti senuosius molus, pritaikyti juos žmonių pasivaikščiojimui, įrengti promenadą su kavinukėmis. Ta vieta būtų tokia pat populiari, kaip ir jūros tiltas Palangoje. Pavyzdžiui, Švedijos pakrantėje kas 20 kilometrų įrengti jaukūs, tvarkingi, pagal dydį į Šventosios panašūs uosteliai“, – pasakojo Š. Vaitkus.

Priminus, kad prieš keletą metų uostą mėginta nesėkmingai gilinti, kai po audros jis vėl buvo užneštas smėliu, Š. Vaitkus įžvelgė strateginių klaidų. „Ne nuo stogo, o nuo pamatų reikia pradėti statyti namą. Pirmiausia būtina rekonstruoti molus, kad į uostą nebeslinktų smėlis. Tada gal ir techninės dokumentacijos dėl visos infrastruktūros sutvarkymo nebuvo, bet dabar viskas yra, dokumentams parengti išleista daug valstybės lėšų, tad jos neturėtų prapulti, o sprendiniai – pasenti“, – pažymėjo meras.

Prikeltų turizmą

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Šventosios uosto laukiama nuo 1996 metų. „Šventojoje ir apylinkėse yra apie 20 žvejų įmonių. Per metus jos sugauna žuvų už beveik 200 tūkst. eurų. Pagilinus uostą būtų galima sužvejoti iki penkių kartų daugiau žuvų. Tačiau dabar uosto ir įplaukos į jį gylis per metus, priklausomai nuo sezono, svyruoja nuo 20 centimetrų iki 1,5 metro. Kai kada žvejai priversti savo valtis net visureigiais įtempti į prieplauką“, – aiškino asociacijos vadovas.

Bėda ta, kad dėl mažo gylio (įplauka užnešama smėliu) žvejai negali plaukioti botais, kurių gremzlė didesnė nei valčių, turinčių prikabinamus motorus, todėl ir žuvų sugauna mažiau. „Uostą reikėtų pagilinti iki 3–4 metrų. Tada ne tik mūsų žvejai naudotųsi normaliais laiveliais, bet ir jachtos, nedideli kruiziniai laivai galėtų įplaukti, švartuotis. Tai padidintų kurorto ir viso regiono turistinį potencialą. Uostas būtų skirtas ne vien žvejams. Į Šventąją atplaukę turistai keliautų po Vakarų Lietuvos lankytinas vietas, leistų pinigus, tad reikia žvelgti plačiau. Ekonomiškai valstybės investicijos atsipirktų tik per labai ilgą laiką, tačiau jos sukurtų didelę pridėtinę vertę“, – svarstė M. Rimeikis.

Jungtinės pajėgos

ŽŪM savo ruožtu nurodė, kad šiuo metu svarbiausias klausimas – kas turėtų rūpintis visais uosto statybos reikalais?

Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, atsižvelgdami į įvairiapusę Šventosios valstybinio jūrų uosto paskirtį, mano, kad jį administruoti turėtų savarankiškai veikianti Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji galėtų rūpintis ir visos būtinos infrastruktūros atkūrimu. Kol kas minėtos direkcijos funkcijas Susisiekimo ministerija yra pavedusi vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Ši Šventosios uostui atstatyti siūlo konsoliduoti Žemės ūkio, Susisiekimo, Ūkio, Aplinkos ministerijų ir Palangos savivaldybės finansinius išteklius, taip pat pasitelkti privačias lėšas.

ŽŪM pasirengusi prisidėti savo valdomų Europos Sąjungos fondų pinigais žvejybos infrastruktūrai uoste pagerinti. Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondas gali remti investicijas, kuriomis tvarkoma žvejybos uostų, aukcionams skirtų patalpų, iškrovimo vietų ir priedangų infrastruktūra, įskaitant investicijas į atliekų ir jūrų šiukšlių surinkimo įrenginius. Tačiau ši parama neteikiama naujiems uostams, naujoms iškrovimo vietoms ar naujoms aukcionų patalpoms statyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"