TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Taikinys – valstybinė žemė pajūryje

2016 04 13 6:00
palangatic.lt nuoyrauka

Į milijonų eurų vertės didžiulį sklypą Lietuvos pajūrio juostoje nusitaikę verslininkai svajoja ne tik apie jo nuomą, bet ir apie apribojimų, kol kas neleidžiančių privatizuoti sklypo, panaikinimą.

Valstybės turtą saugantys valdininkai dar nėra vienos nuomonės – sutikti su tylaus stebuklo besitikinčių verslininkų pageidavimais ar itin vertingą teritoriją laikyti savo žinioje.

Sena istorija

Sovietų laikais Šventojoje, prie pat pajūrio, veikė didžiulį žemės sklypą užėmusi energetikų poilsio bazė „Energetikas“. Poilsiautojai čia galėjo mėgautis ne tik sveikatinimo paslaugomis, bet ir paplūdimio malonumais, sporto kompleksu. Dalis teritorijos sovietiniuose dokumentuose buvo įvardijama kaip ganyklos bei žuvininkystės ūkis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę poilsio bazė virto sveikatos centru, buvo nupirkta. Prieš maždaug 13 metų įmonės akcijų paketą privatizavo Gintauto Matulevičiaus vadovaujama privati bendrovė „Akordas“. O prieš keliolika metų sveikatos centro „Energetikas“ vadovai ėmėsi žygių, siekdami atkurti sovietų laikais energetikų poilsio bazei priklausiusią teritoriją. Jai priklauso ir šalia dabartinės „Energetikos“ teritorijos esantis 5 ha valstybinės žemės sklypas, kurio didžioji dalis – Šventojoje esantis pajūris.

Viena pirmųjų bendrovės „Energetikas“ pergalių siekiant savo tikslo – 2000-aisiais Palangos miesto sprendimas patvirtinti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių keitimą. Būtent šis dokumentas atvėrė kelią suplanuoti 5 ha teritoriją greta „Energetiko“.

Įžvelgė klastą

Verslininkas Aras Tarabilda, šalia Šventosios pajūrio UAB „Energetiko“ kaimynystėje išsinuomojęs iš valstybės nedidelį žemės plotą ir ketinantis jame teikti sveikatinimo paslaugas, LŽ pasakojo atidžiai sekęs, koks bus šimtus milijonų eurų vertės sklypo likimas. Jis pastebėjo, kad tam, jog smėlio ruožas prie Baltijos jūros taptų privatus, tereikia labai nedaug. Anot A. Tarabildos, jei yra pagrindas suformuoti sklypą prie esamos teritorijos, vėliau ją galima įsigyti iš valstybės. Tai numatyta įstatymuose, juose minima, kad turintieji statinius ant valstybinės žemės gali ne aukciono būdu tapti žemės savininkais. „Žinoma, ne už rinkos kainą...“ – komentavo verslininkas.

Vytautas Korsakas: „Detaliojo planavimo tikslas – suformuoti sklypą prie esamų registre registruotų statinių, o ne ką nors prijungti.“

A. Tarabilda pridūrė, kad statiniai gali būti itin prastos būklės arba visai nenaudojami, tačiau jei apie juos informacijos randama VĮ Registrų centro duomenų bazėje, į „smulkmenas“ paprastai nesigilinama.

„O jeigu statinys – tai futbolo vartai ar vaikų žaidimo aikštelė? Ar šiems objektams tikrai reikia tokios didelės paplūdimio teritorijos? O jei reikia, ar neužtenka žemę išsinuomoti be galimybės ją privatizuoti?“ – svarstė pašnekovas. Jo teigimu, jau vien tai, kad sklype neva išlikę įrenginiai bei statiniai, sveikatos centrui suteikia privilegiją – jis be konkurso gali išsinuomoti valstybinę žemę. Verslininkas sakė neabejojantis, kad atsirastų ir daugiau paslaugų teikėjų, norinčių, kad jų klientai lepintųsi paplūdimio malonumais. Tačiau paprastai valstybinė žemė išnuomojama viešo konkurso būdu.

A. Tarabilda pabrėžė, kad UAB „Energetikas“, pretenduodamas į didžiulę teritoriją pajūryje, vadovaujasi sovietinių laikų dokumentais, kurie, jo manymu, jau seniai turėtų nustoti galioti. Be to, pašnekovas akcentavo, kad kalbant apie 5 ha pajūrio teritorijos vartojama formuluotė „sklypo formavimas“. O kaip teigė A. Tarabilda, realiai tai yra vieno sklypo prijungimas prie kito.

„Valdininkai turėtų būti suinteresuoti išsaugoti šalies turtą, tačiau kartais atrodo, kad kai kurie asmenys Palangoje ir Šventojoje turi daugiau teisių, nei reikėtų“, – pažymėjo verslininkas.

Vidmantas Bezaras: „Aplinkos ministerija sulaukė nerimo signalų ir didžiajai daliai minėtos valstybinės žemės buvo suteiktas pajūrio juostos statusas.“

Grėsmės nemato

Kuršių gatvėje esančio sveikatos centro „Energetikas“ vadovai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę su prašymu suformuoti sklypą greta esančio ir įstaigai priklausančio sklypo. Pradėta rengti detaliojo plano koncepcija, o ją patvirtinus imta rengti ir planą.

„Detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypo formavimas prie nuosavybės teise valdomų statinių, suformuoto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai, t. y. tikslas – suformuoti sklypą prie esamų registre registruotų statinių, o ne ką nors prijungti“, – LŽ patikino Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas. Tokiu būdu valdininkas neigė nuogąstavimus, kad neįkainojamas valstybės turtas per keletą metų gali virsti privačia nuosavybe.

Į pastebėjimą, kad galbūt UAB „Energetikas“, po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo praėjus nemažai laiko, jau prarado savo teises bei galimybes į naujų sklypo ribų formavimą, V. Korsakas atsakė: „Tiek SSRS laikų, tiek Antano Smetonos laikų individualūs teisės aktai galioja, kol jie nėra panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, SSRS laikų aktas pripažinti tinkamu naudoti statinį yra galiojantis ir būtų pagrindas statinį šiuo metu registruoti Nekilnojamojo turto registre bei atkurti teises į jį. Tokių atvejų buvo ne vienas.“

Nerimą keliantys ženklai

„Kiek daugiau nei prieš metus Aplinkos ministerija sulaukė nerimo signalų ir didžiajai daliai minėtos laisvos žemės buvo suteiktas pajūrio juostos statusas“, – LŽ pasakojo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras. Jis informavo, kad ministeriją pasiekė ir įmonės prašymas panaikinti formuojamo sklypo pajūrio juostos statusą. „Jame tvirtinama, kad norima plėtoti kompleksą, rūpintis ten išlikusiais sportiniais įrenginiais, šiuo metu esančiais valstybinėje žemėje“, – nurodė pašnekovas. Beje,.Aplinkos ministerijos valdininko teigimu, į paplūdimio teritoriją ir šalia jos esantį sklypą pretendavo ir norintieji atkurti žemės nuosavybės teises, bet „Energetikas“ laimėjo teismus, ir teritorija liko valstybės žinioje.

Tačiau, pasak V. Bezaro, Aplinkos ministerija nėra linkusi keisti vertingojo ruožo statuso. Laikomasi nuomonės, kad net ir paplūdimio teritoriją iš valstybės galima nuomotis be jokių kliūčių ir joje plėtoti veiklą. Specialiosios zonos – pajūrio juostos – statusas suteikia svarbiausią apribojimą – tokio sklypo neįmanoma privatizuoti. Todėl ministerijos specialistams kyla klausimų dėl prašymo panaikinti pajūrio juostos statusą – galbūt verslininkai nori taip atverti sau kelius įsigyti vertingą žemę šimtus kartų mažesne kaina, nei yra reali jos rinkos vertė.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, valstybinėje žemėje, esančioje Šventojoje, šalia Kuršių takas 1, yra UAB „Energetikas“ priklausančių statinių (sporto aikštelių). Remiantis Lietuvos teisės aktais, prie nuosavybės teise priklausančių statinių jų savininkas ne aukciono būdu gali įsigyti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, skirtą esamiems statiniams eksploatuoti.

Tačiau 2015 metais pakeitus pajūrio juostos ribų specialųjį planą, minėti statiniai bei šalia esanti valstybinė žemė patenka į pajūrio juostos teritoriją. UAB „Energetikas“, kreipdamasis į Aplinkos ministeriją, nurodė, esą minėtai valstybinei žemei esant pajūrio zonoje įmonė negalės išsinuomoti šios žemės statiniams eksploatuoti.

Aplinkos ministerijos atstovai NŽT domėjosi, ar tikrai dėl to, kad minėta teritorija patenka į pajūrio juostą, nebus pažeistos UAB „Energetikas“ teisės į valstybinės žemės nuomą. Tarnybos specialistai dar kartą patikino, kad pajūrio juostos teritorijoje esanti valstybinė žemė gali būti išnuomota, tačiau paaiškino, jog jos negalima privatizuoti. NŽT atstovai taip pat pabrėžė, kad iki šiol nėra gavę jokio UAB „Energetikas“ prašymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą minėtiems statiniams eksploatuoti.

Situacijos nekomentuoja

Su UAB sveikatos centro „Energetikas“ direktore Tatjana Kerviene LŽ žurnalistei susisiekti nepavyko – administratorė vis informavo, kad bendrovės vadovė „yra išvykusi arba užimta“. Paaiškinus, kokius klausimus jai rengiamasi pateikti, ilgainiui paprašyta, kad į juos būtų atsakyta pokalbio telefonu metu. Tačiau LŽ žurnalistė bendrovės atstovų žadėto skambučio taip ir nesulaukė. Dar kartą telefonu pasiteiravus, ar T. Kervienė komentuos situaciją, administratorė atsakė to nežinanti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"