TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tas pats sklypas, bet vis skirtingi sprendimai

2016 08 02 6:00
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Kauniečiai piktinasi, kad Lietuvos jėzuitų provincijai, jų teigimu, esą pažeidžiant net kelis įstatymus leista 52 metus valdyti vertingą sklypą Kauno centre.

Religinė bendruomenė Kauno senamiestyje siekia pastatyti daugiafunkcį mokslo ir sporto centrą, kuris, jos vadovų teigimu, būtų naudingas ne tik Kauno jėzuitų gimnazijai, bet ir miestui. Kaimynystėje gyvenantys kauniečiai priešinasi šiam Lietuvos jėzuitų provincijos sumanymui.

Tuo metu Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos neapsisprendžia, ką daryti: ar leisti valdyti religinei bendruomenei valstybinės žemės sklypą, ar palaikyti vietos gyventojų nuomonę. Valdininkai jau net kelis kartus per pusę metų keitė savo sprendimus dėl sklypo Kauno senamiesčio širdyje skyrimo Lietuvos jėzuitų provincijai, kaskart skirtingai aiškindami, kokiu atveju ir kam neatlygintinai naudoti gali būti skiriama valstybinė žemė.

Statys mokslo ir sporto centrą

2014-ųjų rugpjūčio 22 dieną NŽT priėmė sprendimą sujungti du T. Daugirdo gatvėje greta esančius sklypus. Tai padaryti pavesta Kauno miesto savivaldybei. 2015 metų sausio 30-ąją NŽT su religine bendruomene pasirašė žemės panaudos sutartį. Jos pagrindu ir Lietuvos jėzuitų provincijos prašymu pernai kovo 31-ąją Kauno miesto savivaldybės valdininkai patvirtino sklype esančių dviejų gyvenamosios paskirties pastatų rekonstravimo į daugiafunkcį mokslo ir sporto centrą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurioje nurodytas planuojamas pastato tūris – 31 500 kubinių metrų.

Per pusketvirto mėnesio UAB architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ parengė projektinius pasiūlymus, su jais buvo galima susipažinti šioje įstaigoje, internete ir Kauno miesto savivaldybėje viešo svarstymo metu.

Įžvelgė pažeidimų

Greta gyvenantys kauniečiai projektiniams pasiūlymams turėjo pastabų ir klausimų. Pasak T. Daugirdo gatvės gyventojų, projektuojamo mokslo ir sporto centro aukštis, tankumas bei intensyvumas neatitinka senamiesčio apsaugos dokumentų, be to, siekiant pastatyti tokį grandioznį objektą prestižinėje vietoje pažeisti ir kiti Lietuvos įstatymai.

Šių metų vasario 2-ąją Lietuvos jėzuitų provincija NŽT paprašė minėtą teritoriją jai leisti valdyti neatlygintinai ilgiau nei pusšimtį metų. „NŽT prašymą patenkino! Religinė bendruomenė, nusprendusi sklype statyti ne jos tiesioginėms reikmėms, o mokymo įstaigai reikalingą centrą, teritoriją galės valdyti nemokamai!“ – piktinosi T. Daugirdo gatvėje Kaune gyvenantis Stanislovas Morkvėnas.

Pasak Kauno senamiesčio gyventojų, Žemės įstatyme nurodyta, kad neatlygintinai valstybinės teritorijos gali būti perduodamos tik tam tikroms institucijoms ir tik jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Be to, teisės aktuose numatyta, kad panaudos gavėjas jam patikėto turto negali perduoti naudoti tretiesiems asmenims. „Religinės bendruomenės tiesioginė veikla nėra daugiafunkcių centrų steigimas. Akivaizdu, kad objekto reikia netoliese esančiai privačiai mokymo įstaigai – Jėzuitų gimnazijai. Taigi valstybė negalėjo be jokio atlygio perleisti savo turto“, – aiškino kauniečiai.

Dėl pastebėtų įstatymų pažeidimų gyventojai kreipėsi į NŽT. Gavus kreipimąsi ir išanalizavus jame pateiktus duomenis, Lietuvos jėzuitų provincijai staiga buvo pranešta, kad prašymas nemokamai valdyti žemę nepatenkintas.

Kas sako netiesą?

Tada Lietuvos jėzuitų provincija raštu informavo NŽT, kad rengiantis statyti daugiafunkcį mokslo ir sporto centrą jau atlikta daug darbų – žemės sklypo archeologiniai, inžineriniai ir geologiniai tyrinėjimai, parengtas gyvenamųjų namų rekonstrukcijos projektas, atliktas projekto viešas svarstymas, projektinių pasiūlymų derinimas. Išnagrinėjusi argumentus NŽT vėl pakeitė savo sprendimą – nutarė panaudos sutarties nenutraukti ir sklypą suteikti neatlygintinai.

Pasipiktinę gyventojai tvirtino galintys paneigti religinės bendruomenės NŽT specialistams pateiktus argumentus. Pirmiausia, anot jų, reikėtų prisiminti, kad prieš sujungiant du sklypus viename iš jų buvo aptikti ir užkonservuoti istoriniai rūsiai. Septyni vertingi kultūros objektai priklauso Lietuvos jėzuitų provincijai. Juos užkonservuoti religinė bendruomenė leido greta sklypo veikiančio viešbučio „Daugirdas“ savininkams. Tuomet buvo susitarta, kad rūsiai bus tinkamai apsaugoti, o virš jų esantį sklypą verslininkai išsinuomos bei įrengs automobilių stovėjimo aikštelę. Taip ir buvo padaryta, tačiau iki šiol nepadėti parašai ant komisijos, turėjusios priimti rūsių konservavimo darbus, dokumentų, nes to padaryti nesutiko Lietuvos jėzuitų provincijos vadovas Gintaras Vitkus.

Būtent tai, anot gyventojų, įrodo, kad sklype nebuvo atlikti jokie archeologiniai tyrinėjimai, nes kultūros vertybės yra užkastos po žemėmis, o už šiuos darbus mokėjo ne jų savininkai, o verslininkai.

Be to, su „Lietuvos žiniomis“ kalbėdamas S. Morkvėnas priminė, kad rekonstrukcijos projektas sulaukė pastabų, bet į jas niekas neatsižvelgė. Jis teigė pastebėjęs neatitikimą dėl dar vieno Lietuvos jėzuitų provincijos išdėstyto argumento, esą parengto gyvenamųjų namų rekonstrukcijos projekto. Gegužės 16 dieną buvo gautas laiškas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, kuriame konstatuojama, kad daugiafunkcio centro projektas patikrinti nebuvo pateiktas ir statybą leidžiantis dokumentas projektui neišduotas.

„Tyrinėjimų nėra, projektas nepateiktas, sklypas bus naudojamas ne pagal tiesiogines religinės bendruomenės funkcijas ir bus skirtas trečiojo juridinio asmens reikmėms patenkinti... Nėra jokio pagrindo leisti naudotis žeme“, – įsitikinę T. Daugirdo gatvės gyventojai.

Su priekaištais nesutinka

Lietuvos jėzuitų provincijos vadovas kunigas G. Vitkus „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad septynių kelių šimtų metų senumo rūsių archeologiniai tyrinėjimai atlikti dar sovietmečiu ar pačioje nepriklausomybės pradžioje. Tuomet teritoriją analizavo, duomenis rinko ir apibendrino archeologai Aleksandras Vaškelis, Dainius Balčiūnas, Algirdas Žalnierius ir kiti. Dėl radinių vertingumo teritorija tuomet buvo pavadinta Kauno Pompėjais, rūsiai konservuoti, bet nebuvo užversti žeme.

Vėliau vertingus kultūros objektus įsigijo verslininkas, norėjęs virš jų įrengti viešbutį ar kotedžų kompleksą, tačiau jam nepavyko įgyvendinti savo sumanymo. Lietuvos jėzuitų provincija šį unikalų turtą įsigijo 1998 metais. Sklype buvo nutarta statyti Kauno jėzuitų gimnazijai taip reikalingą daugiafunkcę sporto salę.

„Tačiau tuo metu prioritetą skyrėme Kauno jėzuitų gimnazijos priestato statybai ir kitiems plėtros projektams, todėl, atsiliepdami į primygtinius „Daugirdo“ viešbučio savininkų siūlymus jų lėšomis priešais viešbučio langus sutvarkyti aplinką ir užversti rūsius, su jais sutikome. Juk patys tuo metu stokojome lėšų. Verslininkai, prižiūrimi kultūros paveldo specialistų, užvertė žemėmis ir sutvarkė aplinką. Beje, jie raštu pareiškė, kad tai daro neatlygintinai ir pretenzijų neturės. Dar vėliau sutikome, kad mūsų valdomame sklype būtų įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurią naudotų „Daugirdo“ svečiai ir Kauno jėzuitų gimnazija“, – pasakojo G. Vitkus.

Anot jo, tik užpernai imta aktyviau svarstyti apie daugiafunkcio gimnazijos komplekso statybos reikalus ir laikantis visų teisės numatytų reikalavimų pradėti baigiamieji techninio projekto rengimo darbai. „Šiuo metu baigiame rengti techninį projektą. Atsižvelgėme į visus paveldosaugininkų reikalavimus. Norime, kad objektas tarnautų ne tik mokyklos, bet ir miesto bendruomenei, juo galėtų naudotis ir aplinkinių mokymo įstaigų, tokių kaip Kauno kunigų seminarija ar naujai įsteigtas Erudito licėjus, ugdytiniai“, – pasakojo G. Vitkus.

Lietuvos jėzuitų provincijos vadovas pripažino, kad vis keičiama NŽT pozicija atrodo mažų mažiausiai nesolidžiai. G. Vitkaus įsitikinimu, situaciją galima paaiškinti nebent tuo, kad dėl nuolatinės personalo kaitos NŽT valdininkai stokoja kompetencijos arba yra suinteresuoti taip elgtis.

Atšaukė kolegų sprendimą

Panaudos sutartis tarp Lietuvos jėzuitų provincijos ir NŽT buvo pasirašyta Vilniuje. Tačiau gyventojų skundas, jog žemės sklypas galbūt suteiktas netesėtai, o prašymas jį skirti neatlygintinai neturėtų būti tenkinamas, pateiktas Kauno skyriui. Pastarojo sprendimą nutraukti panaudos sutartį atšaukė ją pasirašęs NŽT Vilniaus skyrius.

„Lietuvos žinioms“ atsiųstame dokumente rašoma, kad NŽT gavo Lietuvos jėzuitų provincijos skundą dėl to, kad buvo vienašališkai nutraukta valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis. „Atsižvelgdama į skundą ir išnagrinėjusi jame pateiktus faktus bei aplinkybes, taip pat turimus ir pateiktus dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą nenutraukti valstybinės žemės panaudos sutarties, tačiau pažymėjo, kad kiekvienas panaudos gavėjas privalo naudoti žemės sklypą pagal sutartyje nustatytas sąlygas“, – tvirtinama NŽT rašte.

Jame taip pat minima, kad yra gautas gyventojų skundas dėl galbūt pažeistų įstatymų, tad jis bus nagrinėjamas ir situacija iš naujo vertinama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"