TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tauragė nenori būti provincija

2013 09 16 6:00
P.Petrošius Tauragės rajono merijos nuotrauka

Per Tauragę driekiasi tarptautinė magistralė "Via Hanseatica“, jungianti Europos valstybes su Rusija, pietiniu pakraščiu yra nutiestas geležinkelis, paribiu - greitkelis Vilnius-Klaipėda. Todėl Tauragės rajono meras Pranas Petrošius įsitikinęs, kad kraštas yra tinkamas verslui kurti ir plėtoti, investuoti.

- Kokios naudos Tauragė gavo, kai iš rajono centro tapo apskrities centru?

- Tauragei tapus regiono centru, nemažai apskrityje įgyvendinamų projektų buvo bendrai svarstoma ir įgyvendinama visose keturiose regiono savivaldybėse - Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių. Joms atsirado galimybė tam tikrą iš Europos Sąjungos gaunamų lėšų dalį skirstyti pačioms, nusprendžiant, kokie objektai yra svarbiausi, naudingiausi gyventojams. Žinoma, Tauragė tapo žinomesnė, atvyksta daugiau svečių, ja daugiau domisi investuotojai, verslininkai tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos.

Didžiulis merijos ir rajono žmonių laimėjimas – Tauragės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinė programa. Jai įgyvendinti skirtos lėšos - 49,7 mln. litų - suteikė galimybę kompleksiškai sutvarkyti miesto centro viešąsias erdves, siekiant padidinti gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą, atnaujinti poilsio ir rekreacinių zonų infrastruktūrą, sukurti palankias pramonės ir verslo plėtros sąlygas. Šiuo metu programa jau baigiama įgyvendinti, todėl ir Tauragės regiono gyventojai, ir svečiai mato akivaizdžių pasikeitimų.

Intensyviausi darbai vyksta J.Tumo-Vaižganto gatvėje ir apleistoje buvusio karinio miestelio teritorijoje, kurią kompleksiškai sutvarkius planuojama įkurti pramogų ir laisvalaikio centrą, taip pat tvarkant Jūros upės šlaitus, Vasaros estradą.

- Kas jau padaryta ir kas daroma, kad miestas bei rajonas taptų patrauklesni gyventi ir dirbti?

- Pastarieji metai į rajono istoriją pateks kaip metai, kuriais baigėme įgyvendinti nemažai didelių projektų tiek mieste, tiek seniūnijose. Savivaldybė įgyvendina ir rengia dokumentus gauti finansavimą 49 projektams. Jų bendra vertė – apie 98 mln. litų.

Tauragės rajono merija rūpinasi ne tik miesto centru, bet ir kaimais. Sutvarkytas Baltrušaičių kultūros namų pastatas ir aplinka, Dauglaukio kultūros namai, viešosios erdvės prie Sartininkų kultūros namų, prie 1812 metų Tauragės konvencijos paminklo. Vyksta Žygaičių gimnazijos pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbai, valomas ir gilinamas Draudenių ežeras, Visbaruose rekonstruotas pastatas, kuriuo naudojasi vietos bendruomenė ir Moksleivių kūrybos centro moksleiviai. Baigiami Batakių, Pagramančio miestelių, Lomių kaimo kompleksinio sutvarkymo darbai, rengiami vandentiekio ir nuotekų tinklai Pagramantyje, Norkaičiuose, Dapkiškiuose Gaurėje, Papušynėje.

Rajonas turi didžiausią pramonės dalį apskrityje, išplėtotą baldų gamybą, automobilių pardavimo verslą, platų prekybos paslaugų tinklą, formuojamą verslo paramos infrastruktūrą. Tai leidžia mums tikėtis, kad Tauragė turi galimybių ateityje tapti konkurencingu ir ekonomiškai gyvybingu rajonu.

- Tauragiškius stebino gatvių renovacijos rezultatai – po lietaus kai kurios buvo virtusios upeliais. Ar žadama šias problemas spręsti, ir ko imamasi, kad ateityje tokių atvejų nesikartotų?

- Kaip jau minėjau, Tauragės miestas ir rajonas atnaujinami, daugėja rekonstruotų gatvių. Žinoma, kartais būna šiokių tokių nesklandumų. Kad praūžus liūčiai buvo užlieta nedidelė šiuo metu baigiamos rekonstruoti Prezidento gatvės atkarpa, mano nuomone, yra projektuotojų nekokybiško darbo rezultatas. Pristatant gatvės projektą nemažai diskutuota dėl įrengiamų lietaus nuotekų tinklų. Architektų tvirtinimu, buvo atlikta ekspertizė, ir jokių problemų neturėjo kilti. Deja, meteorologinės sąlygos parodė ką kita.

- Tauragės rajonas – pasienio regionas, šalia – didžiausia šalies upė Nemunas. Kaip išnaudojami šie rajono pranašumai?

- Kaip pasienio regionas turime ir pliusų, ir minusų. Manau, kad iki galo išnaudoti pasienio regiono pranašumus be Vyriausybės sprendimų Tauragės rajono savivaldybė tikrai negali. Pagrindinis sprendimas būtų bevizis režimas pasienio zonoje. Jis aktyvintų Tauragės rajono savivaldybės ir Kaliningrado srities ekonominius, ūkinius, komercinius santykius.

- Kokiose srityse galima matyti ekonominę pažangą? Ar pavyksta į rajoną pritraukti užsienio investicijų?

- Ekonominė pažanga labiausiai juntama statybų sektoriuje, medienos gamyboje. Statybų sektoriui įtakos turi visoje Lietuvoje vykstantis daugiabučių namų modernizavimas. Tauragės rajone daugiausia vyrauja smulkios, prekyba užsiimančios įmonės.

Veikia kelios užsienio įmonės, tačiau užsienio investicijos ateina labai atsargiai. Tai yra ne tik savivaldybės problema. Investuotojai susiduria su jiems ne visai palankiais įstatymais. Be to, mūsų rajonas yra toliau nuo didžiųjų miestų, kuriuose dažniausiai investuojama. Šalia nėra oro ar jūros uosto.

Nors susiduriame su problemomis, merija labai daug dėmesio skiria investicijoms į rajoną pritraukti. Yra sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – sukurti planą, pagal kurį būtų pritraukiami potencialūs investuotojai iš užsienio. Rengiamas viešas tinklalapis, vaizdo medžiaga su visa reikiama informacija investuotojams. Bus skelbiama, kokie dokumentai reikalingi, kiek trunka juos gauti, kur kreiptis norint investuoti Tauragės rajone.

Merija taip pat daug dėmesio skiria susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros plėtrai prie verslui skirtų teritorijų. Atsiranda vis daugiau žemės sklypų, skirtų verslui įsikurti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"