Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Tautos namų idėjos imasi Seimas

 
2017 02 17 11:30
Lietuvių mokslo draugijos nariai ant Tauro kalno, kur buvo nupirktas sklypas Tautos namų statybai./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių ėmėsi Tautos namų idėjos įgyvendinimo ir sieks, kad jie būtų pastatyti ant Vilniaus Pamėnkalnio (Tauro kalno) .

Atitinkamą Seimo nutarimo projektą parlamentarai ketina aptarti pavasario sesijos metu. Pagal sumanymą Tautos namai galėtų būti nacionaliniais kultūros rūmais, naudojamais visuomenės kultūriniams, edukaciniams ir pažintiniams poreikiams tenkinti. Tautos namuose galėtų būti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio salė, skirta klasikinės muzikos atlikėjams bei klausytojams, taip pat universali koncertinė Jono Basanavičiaus salė. Buvusių Profsąjungų rūmų pastate ant Tauro kalno galėtų atsirasti vietos ir Lietuvos naujųjų laikų visuomenės istorijos galerijai – Atgimimo muziejui, Etnokultūriniam centrui.

Sumanymų pakaks dešimtmečiui

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ teigė, kad parlamentas Vyriausybei siūlys parengti juridines ir finansines prielaidas perimti pastatą – buvusius Profsąjungų rūmus, kurių dalį valdo privatūs asmenys, taip pat skirti arba įsteigti instituciją, atsakingą už Tautos namų projekto tęstinumą. Šiai institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti pradinius projekto įgyvendinimo darbus ir numatyti lėšų Tautos namų projektui 2018 metais parengti. Tauro kalnas turi tapti vaikų ir suaugusiųjų pramogų vieta. Pastate turi būti ir gera koncertinė salė, nes Vilniuje jų trūksta. Be to, Tautos namus per Aukų gatvę galima susieti su rekonstruojama Lukiškių aikšte, tai būtų ir istorinės atminties vieta“, – sakė E. Jovaiša. Anot jo, nerealu, kad Tautos namų projektas būtų įgyvendintas per vienus metus, tai būtų vos ne dešimtmečio sumanymas. Kiek tai kainuotų mūsų valstybei, kol kas niekas neskaičiavo.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„2018 metai paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, o 2020-aisiais sueis 30 metų, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, tad šiuolaikiniai Tautos namai galėtų būti vienas iš Lietuvos naujojo valstybingumo simbolių“, – sakė E. Jovaiša.

Šimtmečio siekis

Idėją Vilniuje pastatyti Tautos namus, kurie šviestų ir vienytų tautą, 1907 metais iškėlė J. Basanavičius, o vizijai sparnus suteikė M. K. Čiurlionis. Tautos rūmai, pagal M. K. Čiurlionį, turėjo įprasminti kūrybos dvasią.

Dailininkas ir kompozitorius, atstovavęs to meto kultūros avangardui, puoselėjo viltį, kad rūmuose bus koncertų ir parodų salės, muziejus, biblioteka, įvairioms draugijoms skirtos patalpos. O kai 1911-aisiais M. K. Čiurlionis mirė nesulaukęs savo vizijos išsipildymo, dalis lietuvių inteligentų, negalinčių atvykti į jo laidotuves, siuntė užuojautas ir telegramas su nuorodomis, kad „vietoj vainikų mirusiajam“ aukoja pinigų būsimiems Tautos namams.

Tuo metu Tautos namus, kaip nacionalinės kultūros židinius, jau buvo pasistatę latviai, estai, čekai, serbai, slovakai. J. Basanavičius matė prasmę ir lietuvių tautai įsilieti į šį „tautų pavasario“ fenomeną. Šviesuolis suvokė, kad Tautos namai padėtų lietuviams tapti savarankiška Europos tauta, nusimesti Rusijos imperijos provincijos statusą. 1907–1913 metais lietuviškoje spaudoje vyko diskusijų dėl Tautos namų, pradėtos rinkti aukos. Tautos namų statybai 1911-ųjų spalį buvo įsigytas beveik 3 tūkst. kvadratinių metrų sklypas ant dabartinio Pamėnkalnio (Tauro kalno). Tačiau šių namų statyba taip ir nepradėta.

Vienas svarbiausių Tautos namų tikslų praėjusio amžiaus pradžioje, plėtojant šių namų statybos idėją, buvo lietuviškumo Vilniuje stiprinimas. Turbūt geriausiai 1910 metais „Lietuvos žiniose“ tai išreiškė Kazys Grinius. Jo žodžiais, lietuviai, įsitvirtinę Vilniuje, sustabdytų nutautėjimą ir lenkystės plitimą, o etninio lietuviškumo sugrąžinimas į gerokai nutautėjusios istorinės valstybės sostinę visiems svetimiesiems parodytų tautos gyvybingumą.

Ne tik lietuviams

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Tautos namų idėją vėl pradėta gaivinti. Ją palaikė prieš ketvirtį amžiaus įkurta visuomeninė organizacija „Tautos namų santara“, kuriai priklauso žinomi Lietuvos kultūros, mokslo, politikos ir verslo atstovai. Šios organizacijos tarybos pirmininkas Antanas Gudelis „Lietuvos žinioms“ yra pasakojęs, kiek jau prirašyta raštų, kreipimųsi į Lietuvos valdžią, bet įgyvendinti idėjos vis nepavykdavo.

Visuomeninės organizacijos „Tautos namų santara“ tarybos pirmininkas Antanas Gudelis "Lietuvos žinioms“ yra pasakojęs, kiek jau prirašyta kreipimųsi į Lietuvos valdžią, bet įgyvendinti Tautos namų idėjos vis nepavykdavo./Alinos Ožič nuotrauka

Tačiau situacija Lietuvoje pamažu keičiasi. Iniciatyvą įkurti Tautos namus jau palaiko visų Seime registruotų frakcijų atstovai – „valstietis“ E. Jovaiša, konservatorius Paulius Saudargas, liberalas Arūnas Gelūnas, socialdemokratas Juozas Olekas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Linas Balsys, taip pat tautinių mažumų atstovai – projektą yra pasirašiusi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narė Rita Tamašunienė. „Manau, kad Tautos namuose ras vietos visi Lietuvos piliečiai, nesvarbu, kokios jie tautybės. Juk nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrė visi jos piliečiai. Ir mums visiems rūpi mūsų tėvynės Lietuvos reikalai“, – pabrėžė R. Tamašunienė.

Lyginti nereikėtų

Kai prieš keletą metų vėl imta svarstyti, ar nevertėtų grįžti prie Tautos namų idėjos gaivinimo, pasigirdo ir skeptikų balsų, esą tai gali virsti dar vienomis, niekaip nesibaigiančiomis statybomis, kaip ir Valdovų rūmai.

Buvusių Profsąjungų rūmų pastatas gali tapti Tautos namais./Alinos Ožič nuotrauka

Tačiau Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo A. Gelūno įsitikinimu, šių dviejų objektų nereikėtų lyginti. „Valdovų rūmai dėl savo specifinės istorinės, archeologinės prigimties yra labai brangus projektas. Tai nebuvo nauja statyba, o atstatymas, rekonstrukcija“, – aiškino parlamentaras. A. Gelūnas pažymėjo, kad labai daug lėšų pareikalavo archeologiniai tyrimai, konservavimo darbai, be to, siekta atkurti interjerus. O Tautos namai būtų modernios architektūros statinys, atrinktas per konkursą.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, jog ir šis pastatas kainuotų nepigiai, nes reikėtų siekti, kad ir rūmai būtų reprezentaciniai, ir salėje būtų itin gera akustika. Tai taip pat pareikalautų nemažai lėšų, bet nė iš tolo neprilygtų valdovų rūmų statybai. „J. Basanavičius ir jo bendraminčiai būtent šioje vietoje – ant Tauro kalno – įsivaizdavo kultūros židinį. Taigi tai simbolinė vieta, būtent ten iš tikrųjų turėtų būti toks židinys“, – pabrėžė Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"