TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tautybių katile - be neapykantos ir keršto

2009 10 26 0:00
Kazachės išsiskiria lieknumu.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pabaiga. Pradžia 2009 m. spalio 6, 12 ir 19 d.

Kazachstanas - didžiulė Azijos šalis, tačiau joje gyvena tik apie 15 mln. žmonių. Gal dėl to kazachai taip gerbia visas tautybes, kad ir kokios jos būtų. Jie įpratę vertinti gyvybę: išgyventi šiose bekraštėse platybėse nebūdavo lengva.

Kazachui reikia erdvės.

Kitą rytą, vedami jo, įsitaisom dviejuose visureigiuose ir per Žezkazgano priemiesčius išvinguriuojame į stepę. Kelelis vietomis toks geras, jog mašina lekia kone šimto kilometrų per valandą greičiu, tačiau kai kur tenka kepurnėtis per duobes.

Pagaliau visureigis sustoja ir atveriame duris. Užplūsta stiprus pelynų kvapas. Pilna jo visa bekraštė stepė ir net, atrodo, dangus. Akimas giliai įkvepia ir išskečia rankas: "Och, erdvės, erdvės! Va čia tai gyvenimas!"

K.Balmagambetovas yra buvęs Lietuvoje. "Vaizdingas jūsų kraštas, bet mano akims ten trūko erdvės", - prisipažįsta akimas ir pasakoja, kokia graži stepė būna pavasarį, kai pražysta tūkstančiai, milijonai tulpių.

"Tikriausiai Dievas jas čia pasėjo. Daugiausia raudonos, tačiau kai kuriose vietose yra vyšninės, net beveik juodos spalvos tulpių, o žiedų didumas - kaip mano kumščiai", - rodo akimas.

Kaip tik tada, kovo 22-ąją, kazachai švenčia Pavasario lygiadienį. Net miestų gatvėse išskleidžiamos jurtos ir kiekvienas jos šeimininkas vaišina svečius bešbarmaku bei kitais nacionaliniais valgiais. Nemokamai. Padaryti labdarą tiems, kuriems gyventi sunku, atsiprašyti žmonių, kuriuos įskaudinai - šventa tos šventės dalyvių pareiga.

Sovietiniais laikais ji buvo uždrausta, o dabartinis Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ją paskelbė nacionaline švente.

Įspūdingi mauzoliejai

Nuriedėję keliasdešimt kilometrų pamatėme tai, dėl ko atvažiavome - buvusių šio krašto valdovų Choši chano, Alaša chano ir Čingischano patarėjo Dombau mauzoliejus. Šie įspūdingo dydžio pastatai, po kuriais ilsisi valdovų palaikai, sumūryti stepėje dar XI-XII amžiuose, tačiau ir dabar tebėra tvirti, tik kur ne kur restauruoti.

Musulmonišku pagarbos krašto praeičiai papročiu mus lydintys kazachai prieš kiekvieną jų pasimeldė, palietė rankomis senovines plytas, o paskui perbraukė savo veidus. Mauzoliejų viduje ant grindų kai kur bolavo skarelės. Kazachės paliko jas kartu su sveikatos ir laimės prašymais savo vaikams.

"Eikite tik paskui mane - čia daug žmonių palaidota", - kalbėjo vedžiodamas mus grįstais takais Žezkazgano miesto vadovas.

Tradicija po mirties sumūryti nors ir nedidelį, tačiau mauzoliejų primenantį kapą Kazachstane išliko iki šių dienų - kazachų kapinės panašios į miniatiūrinius miestelius.

Kaip ir mūsų krašte, kazachiškose kapinėse nevartojama alkoholio. "Sykį du vyrai atsisėdo prie mauzoliejaus ir atsikimšo degtinės butelį. Tai pamatė netoli avis ganęs piemuo ir sudraudė, bet jie nekreipė dėmesio. Grįždami nė dviejų kilometrų nenuvažiavo - atsikabino mašinos tiltas, vos neužsimušė. Štai ir sakyk, kad Dievo nėra", - tarsi juokais, tarsi rimtai dėstė akimas.

Kyla į kosmosą

Už keleto šimtų kilometrų nuo Žezkazgano (Kazachstane toks atstumas nieko nestebina) plyti milžiniški negyvenami plotai. Būtent dėl to čia praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvusi SSRS labai slapta įkūrė Baikonuro kosmodromą. Tai pirmas ir didžiausias pasaulyje kosmodromas, iš kurio į kosmosą pakilo pirmasis Žemės palydovas, pirmieji gyvūnai - šunys Belka ir Strelka, pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas ir kiti SSRS kosmonautai. SSRS žlugus, kosmodromą išsinuomojo Rusija.

Kazachai mums pasakojo, kad kai oras jų šalyje ūmai pasikeičia, pavyzdžiui, giedrą nei iš šio, nei iš to pakeičia stipri smėlio ar sniego audra, jie žino - iš Baikonuro pakilo dar viena raketa. Ši bazė ligi šiol kelia nemažai ekologinių problemų.

Žezkazgano ir Balchašo apylinkės garsėja vario klodais. Šio metalo rūdą kasė politiniai kaliniai ir tremtiniai, kasamas jis ir dabar, geologai apskaičiavę, jog vario užteks dar daugeliui metų. Žezkazgane ir Balchaše gamyklas turinti tarptautinė korporacija "Kazachmys" - viena didžiausių metalurgijos kompanijų pasaulyje, kurioje Kazachstanas valdo trečdalį akcijų, o likę du trečdaliai priklauso užsienio verslininkams. Varis eksportuojamas į Europą, Aziją, JAV ir kitas šalis.

"Kazachmys" kombinatuose darbuojasi beveik kas trečias Žezkazgano ir Balchašo miestų gyventojas.

Turistai šioje korporacijoje nėra labai mėgstami, tačiau mums buvo padaryta išimtis - Balchaše leista apsilankyti vario liejimo ceche. Aukštakrosnėse ugnimi žioravo tirpstantis metalas, iš dūmų ir garo debesies išniręs kaušas pylė eilinę vario rūdos porciją...

Vietos žmonės neslėpė, kad dar prieš keletą metų įmonė išmesdavo nemažai teršalų, dalis jų patekdavo ir į Balchašo ežerą. Tačiau pastaraisiais metais ekologijai šios įmonės skyrė didžiules sumas ir padėtis pagerėjo.

Priešnuodis krizei

"Mūsų šalyje ekonomikos krizės nėra", - didžiavosi ne vienas sutiktas kazachas. Antai Lietuvoje atlyginimai ir pensijos mažėja, mokesčiai didėja, kai Kazachstane yra priešingai: pernai ir šiemet padidintos algos bei pensijos, pažadėta tai padaryti ir kitais metais.

Keliaudami po šalį matėme statybų ne tik miestuose. "Norite - parodysiu kaimo mokyklą? - Kai važiavome per stepę, ūmai sumanė Žezkazgano akimas ir parodė vairuotojui netoliese stūksantį aūlą: "Pasuk ten".

Nedideliame kaime gyvena 250 žmonių, yra devynmetė mokykla. Būrys statybininkų dažė jos sienas - mokyklos remontas iš esmės baigtas. Greta duris atvers kultūros namai. "Remontas kainavo 18 mln. tengių", - didžiavosi Žezkazgano vadovas. 15 vaikų mokys 9 pedagogai.

Lėšų remontuoti tiek šiai, tiek daugeliui kitų Kazachstano mokyklų, kultūros namų, poliklinikų, ligoninių ir kitų įstaigų buvo skirta iš Regioninės užimtumo programos, kurią kaip priešnuodį ekonomikos krizei pasiūlė Kazachstano prezidentas. Kazachai šią programą vadina "Dorožnaja karta" - galbūt todėl, jog daug investicijų tenka keliams tiesti ir taisyti, įvairiems socialiniams objektams remontuoti, apšiltinti.

Tokiu būdu sukurta darbo vietų tūkstančiams Kazachstano gyventojų. Nedarbo šioje šalyje faktiškai nėra - darbo gali gauti kas tik netingi.

Minėta programa bus vykdoma trejus metus. Šiemet tam skirta 191 mlrd. tengių (50 tengių - litas), iš jų 140 mlrd. iš respublikos, likusi dalis - iš savivaldybių biudžetų. Rugsėjį, kai lankėmės Kazachstane, 74 proc. programos jau buvo įvykdyta, sukurta 258 tūkst. darbo vietų.

Išmintinga politika

Kokie aitvarai atnešė Kazachstanui pinigų šiems darbams? Atspėjote - nafta, varis, anglis ir kiti šalies turtai. Antai tona vario dabar kainuoja beveik 7 tūkst. JAV dolerių. Tačiau dar svarbiau, kaip turtą naudoji.

"Kai naudingosios iškasenos pabrango, Kazachstano prezidentas neleido iššvaistyti pelno, o nurodė kaupti specialiame nacionaliniame fonde. Prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei, iš šio fondo buvo sustiprinti šalies bankai, skirta lėšų antikrizinėms programoms. Tokia išmintinga politika labai pasiteisino", - pasakojo Lietuvos ambasadorius Kazachstane Romualdas Kozyrovičius.

N.Nazarbajevo sumanymai - pastatyti kaip galima greičiau 100 ligoninių, 100 mokyklų ir tiek pat žaliavas perdirbančių įmonių. Dabar pats prezidentas kontroliuoja, kaip šis planas vykdomas. Daug lėšų investuojama į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, kad produktai atitiktų pasaulinius standartus. Valstybė išpirko daug naujų butų, kurių dėl padidėjusių banko palūkanų negalėjo įsigyti gyventojai, ir perdavė jiems už žymiai mažesnius negu bankų mokesčius.

Kazachams pavyko per pastaruosius 10 metų bendrąjį vidaus produktą padidinti beveik 8 kartus. Investicijos vien į smulkųjį verslą nuo 2000 iki 2008 metų padidėjo 23 kartus, sveikatos apsaugos ir švietimo įstaigų finansavimas - 8,5 karto. 2009 metais Kazachstano biudžeto įstaigų darbuotojams, pensininkams, socialiai remtiniems asmenims algos ir išmokos padidėjo 30 procentų.

"Jeigu lietuviai neturi darbo, tegul važiuoja pas mus", - juokavo kazachai. Žezkazgano akimas sakė, jog vidutinis atlyginimas šiame mieste - apie 400 JAV dolerių, vidutinė pensija - apie 100 dolerių, tačiau pensininkams mokamas ir vadinamasis prezidento priedas (apie 20 dolerių). Kilogramas mėsos kainuoja apie 3 dolerius, duonos - apie pusę dolerio.

Išskirtinė dovana

Kazachstane miškų mažai. Pakeles bandoma apsodinti, kad žiemą sniegas kelių neužpustytų, tačiau tie medžiai ir krūmai skurdūs - trūksta drėgmės.

Vasarą šioje šalyje svilina daugiau kaip 30 laipsnių karštis, žiemą - tiek pat ir dar daugiau šalčio. Stepėje, dykumoje neretai iš kojų verčia stiprus vėjas - tokiose platybėse jam yra kur įsibėgėti.

Tokiomis atšiauriomis sąlygomis nelengva užsiauginti daržovių ir kitokio augalinio maisto, tad nėra ko stebėtis, jog kazachai - mėsos mėgėjai. Šią tautą nuo senų senovės maitino avys, arkliai, kupranugariai, ožkos. Kadangi didesnioji dalis kazachų išpažįsta islamą, šioje šalyje nepopuliari kiauliena.

Keliaudami per stepes ir pusdykumes stebėjomės žvelgdami į besiganančius galvijus: ir ką jie ten randa? Mūsų karvės turbūt greitai nugaištų iš bado, o kazachų gyvuliai išsimaitina. Kazachai aiškino, jog jų gyvulių mėsa skani todėl, kad jie minta lauko žolėmis.

Kazachai mėsą gali valgyti tris kartus per dieną. Avieną, jautieną, arklieną. Pastaroji, beje, patiekiama labai garbingiems svečiams. Žezkazgano akimas svečių iš Lietuvos garbei surengė iškilmingą vakarienę, per kurią koncertavo Kazachstano meno meistrai. Vyriausiajam mūsų delegacijos dalyviui A.Seikaliui buvo patiektas didelis gabalas virtos arklio galvos.

A.Seikalis pagal kazachų tradiciją pirma paragavo jos pats, o paskui dalijo stalo draugams. Po to kazachai jį apsiautė kazachiškais rūbais (tai ypač didelis svečio pagerbimas), o Žezkazgano akimas K.Balmagambetovas nusisegė nuo rankos laikrodį ir užsegė jį A.Seikaliui.

Panaši kazachiškų nacionalinių rūbų dovanojimo ceremonija įvyko ir Karagandoje bei Balchaše - ten kazachišku čapanu buvo pagerbtas profesorius A.Vyšniūnas.

Pirmenybė - vyrams

Kazachai - labai vaišingi žmonės: visur, kur lankėmės, mus sodino prie gausiai apkrautų stalų. Biškarmakas ir kiti kazachų valgiai - daugiausia mėsa, šviežia ir skani, išvirta su prieskoniais. Duonos ir pyrago gaminių kazachai valgo nedaug, galbūt todėl dauguma jų moterų - lieknos. Po sočių pietų geriama arbata su pienu arba kumysas - raugintas kumelės pienas. Pastarojo mums teko ragauti tris kartus, ir visur jis buvo skirtingas. Skanu, tik reikia priprasti.

Sykį, kai ėjome į salę, kur buvo padengti stalai, moterys prieš mus stabtelėjo ir prasiskyrė. "Prašom eiti pirma", - sakome joms, o jos purto galvas: "Pas mus įprasta praleisti vyrus."

Panaši ceremonija pasikartojo ir sėdus prie stalo: moterys valgė tik tada, kai pradėjo vyrai. "Mūsų šalyje vyrai gerbiami nuo seno, nes anksčiau nuo jų priklausė visos kazachų šeimos išgyvenimas", - paaiškino moterys.

Mums papasakojo legendą, o gal tikrą atsitikimą: kadaise, kai kazachai gyveno ypač vargingai, nuo bado išmirė visas aūlas, liko tik viena moteris su dviem mažais vaikais - berniuku ir mergaite. Ji nutarė iškeliauti į savo gimtąjį aūlą, kur maisto buvo daugiau.

Kelionėje moteriai kelią pastojo gauja vilkų. Ji suprato, jog turi kažkurį vaiką paaukoti. Moteris atidavė vilkams mergaitę...

Kuria miestą - stebuklą

Astana kazachiškai - sostinė. Jos pradžia - 1824 metai, kai rusai čia, prie Išimo upės, pastatė tvirtovę. Prie jos įsikūrusi gyvenvietė buvo pavadinta Akmolinsku. 1961-1991 metais šio miesto pavadinimas buvo Celinogradas. Paskui grąžinta kazachiška pavadinimo forma Akmola, o 1997 metais miestas tapo Astana, nes čia iš Almatos buvo perkelta respublikos sostinė.

Politikai ir architektai sako, kad tai išmintingas sumanymas, nes Almata stūkso šalies pakraštyje, už daugiau kaip tūkstančio kilometrų. Kur kas patogiau, kai sostinė yra šalies viduryje.

Nuo tada prasidėjo ir dabar tęsiasi didžiulė Astanos plėtra. Per pastaruosius 12 metų gyventojų skaičius joje padidėjo nuo 270 tūkst. iki 700 tūkst. gyventojų.

Suplanuoti šį XXI amžiaus architektūros stebuklą, kaip kartais sakoma apie Astaną, buvo patikėta legendiniam japonų architektui Kisho Kurokawai. Jis pasiūlė "aprengti" miestą stepėje žaliu medžių rūbu, kad jam negrėstų smėlio ir sniego audros - buranai ir kad jame būtų malonu bei gera gyventi.

Kita pasaulinė architektūros žvaigždė - britas Normanas Fosteris suprojektavo garsiąją Astanos Piramidę, arba Taikos ir sutarimo rūmus, kur dabar posėdžiauja anksčiau mūsų minėta Kazachstano Tautų asamblėja. Šiame unikaliame 62 metrų aukščio pastate vyksta ir pasaulinių bei tradicinių religijų kongresai.

Astanos viduryje į dangų šauna stilizuotas medis - tuopa, ant kurios "šakų" 97 metrų aukštyje rymo aukso rutulys. Tuopos įvaizdis pasirinktas neatsitiktinai - šis kantrus medis geriausiai dera Kazachstane. O aukso rutulys įprasmina Žemės ir Kosmoso jungtį. Šio įdomaus statinio vardas - Baitirekas (kazachiškai gyvybinga tuopa).

Kitame K.Kurokawos suplanuotos miesto ašies gale dabar statomas dar vienas įspūdingas N.Fosterio kūrinys - Pramogų rūmai. Organiškai iš žemės išaugančiame neįprastos formos stiklo ir betono "kūgyje" bus žiemos sodai, baseinai, koncertų salės, parduotuvės.

Astanoje mus lydėjęs Lietuvos ambasados Kazachstane ministras patarėjas Antanas Petrauskas parodė ir ką tik baigtą statyti didžiulį dengtą stadioną. Jame kitais metais vyks olimpinės Azijos šalių žaidynės.

Neskubėk, stepė plati

Buvo nuogąstauta, kad perkėlus sostinę iš Almatos į Astaną, Almata pradės nykti. Tačiau taip neatsitiko - Almata (kazachiškai obuolių miestas, mat čia dera skanūs obuoliai) liko kultūriniu šalies centru. Šiame Tian Šanio kalnų papėdėje įkurtame mieste puikus mikroklimatas, todėl jo populiarumas nemažėja. Dabar Almatoje gyvena apie 1,5 mln. žmonių.

Kazachai mėgsta sakyti: "Neskubėk - stepė plati". Daugiau kaip šimto tautybių žmones, tarp jų ir lietuvius, glaudžiantis Kazachstanas, beje, vakar paminėjęs savo Respublikos dieną, tapo pirmaujančia Azijos šalimi tarp buvusių posovietinių valstybių.

Tam pasitarnavo ne tik dideli šio krašto materialiniai turtai, bet ir pagarba visoms tautoms bei tautybėms, visų tikėjimų žmonėms. O lietuviai, kuriuos stalininis teroras buvo nubloškęs kalėti į šią atokią nuo mūsų šalį, dabar joje itin gerbiami ir laukiami. Nes mūsų ir kazachų lemtys - panašios.

"Lietuvos žinių" redakcija dėkoja Kazachstano ambasadai Lietuvoje, sumaniusiai projektą "Likimus jungianti gija". Jo dėka mūsų dienraščio skaitytojai galėjo kiek plačiau susipažinti su Kazachstano šiandiena, mūsų tautiečių gyvenimu toje šalyje ir skaudžia praeitimi, kai tūkstančiai lietuvių buvo ištremti į Kazachstane įkurtus sovietų lagerius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"