TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tegyvuoja Emilija Pliaterytė

2014 10 29 11:34
Prie Emilijos Pliaterytės progimnazijos Vilniuje iškilo paminklas drąsiai karžygei. Asmeninio albumo nuotrauka

Šiuo metu turbūt nėra nė vienos tokios garsios moters kaip mano „brangavardė“ Emilija. Išsilavinusi, humaniška, meniškos sielos. Drąsi, bet kas minutę pasirengusi ištikus bėdai padėti kitam žmogui: pavaduoti pavargusį, užtarti silpnesnį...

Tai – 1830-31 metų sukilėlių vadė grafaitė Emilija Pliaterytė. Ant jos kapo Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, nuolat žydi gėlės, atneštos ir lietuvių, ir lenkų. Jos vardu pavadinta Vilniaus progimnazija, Kapčiamiesčio gimnazija. Taip pat muziejai – Kapčiamiesčio, Švėkšnos, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje, Dusetų, Senosios Varėnos ir kt.

Bene labiausiai karžygės vardą aukština E. Pliaterytės progimnazija Vilniuje. Ką tik prie mokyklos iškilo jau šeštasis respublikoje paminklas, kuriam ąžuolą parūpino Ramūnas Karbauskis, pagarsėjęs savo edukacine veikla. Paminklą „išdrožė“ Alytaus dailininkas Teofilis Patiejevas, o pagerbė ne tik susirinkę žmonės, bet ir du žirgai. Kaipgi kitaip! Juk karžygė su savo būriu dalyvavo Kauno, Panerių, Rekyvos didžiuosiuose mūšiuose, o kur dar mažesni? Kai Ukmergėje vyko sukilėlių būrių „sąskrydis“, šauniausiai atrodė kapitonės E. Pliaterytės rinktinė. Moterys, metusios visus darbus, lėkė pažiūrėti dyvų dyvo – „bobos apicieriaus“... Dora, garbinga, inteligentiška buvo gerbiama ir sukilėlių, ir priešų – caro kareivių. Netgi karių poilsio valandėlę caro armijos karininkas per pasiuntinį pasiuntė Emilijai virtą vištą puode ir butelį vyno, kuo ir vaišinosi abu.

Ne veltui būrelis šiandienos patriotų (tarp jų trys kapčiamiestiečiai – Petras, Linas ir Juozas) prieš dešimtmetį sumušė rankom ir pakėlė po taurę šampano – „Tegyvuoja Emilija Pliaterytė“! Oi, kiek lakstymo, pinigėlių ieškojimo, dokumentų tvarkymo buvo! Geru žodžiu prof. Antaną Tylą minime – neprašytas šimtinę ant stalo mestelėjo, nepašykštėjo daugelis mokytojų. Tikri partiotai išliko, ponios ir ponai „nubyrėjo“, bet branduolys sugebėjo dabar jau VI draugijos suvažiavimą surengti.

Taigi, E. Pliaterytės atminimo draugija egzistuoja. Daug darbų nuveikėme. Pirmas darbelis – talka senose Kapčiamiesčio kapinaitėse, kur palaidota E. Pliaterytė. Šabakštyne, tarp šiukšlių, išdžiūvusių medžių šeimininkavo benamiai, per kapines varydavo gyvulius, važiuodavo vežimais. Tačiau kas galėjo atsilaikyti prieš tokį būrį talkininkų! Vyrai išpjovė senus medžius, iškapojo krūmus, moterys nešiojo šakas, šlavė, tvarkė aplinką. Aktyviai dirbo ir savivaldybės atstovai... Net patys stebėjomės, atsidūrę puikiame parke!.. Vėliau karių padedami ir Europos Sąjungos pinigėliais lazdijiečiai gražiai aptvėrė kapinaites. Karžygė žvelgia nuo postamento ir kartoja: „Kūną Žemei, o dvasią Dievui atidaviau“.

Iš varėniškių tik mokytoja Leokadija belikusi, jos mokiniai surengė koncertą Lazdijų aikštėje prie paminklo, iš Lazdijų ir Kapčiamiesčio nė vieno draugijos nario neturime. Daug kam turėtų būti gėda, o ypač švietimo ir mokslo ministrui. Nei girdėti apie mus nenori! O pinigėliai taip reikalingi, taip reikalingi! Švėkšnos „pliateriečiai“ apsupti buvusių grafų Pliaterių dvarų, kurie dabar savomis lėšomis restauruojami. Vien paskutinė Pliaterių giminės palikuonė Laimė Pliaterienė kiek nuveikė! Kiek turėjo, tiek atidavė... Ar nežavi Švėkšnos grupė, vadovaujama Onos Norkutės? Kai reikėjo vykti į suvažiavimą Vilniuje, rinko ir pardavė butelius. Taip užsidirbo 300 litų, betgi kelionei reikia visų 500...

Pakeleivių mums nereikia, bet kas gerą darbą Tėvynei bent kartą padarė, to prašinėti nereikės, neraginamas atlėks! Prieš keletą metų vyko medžių sodinimo akcija. Turėjome tokį mažą, užskurdusį ąžuoliuką. Pasiskambinome vienas kitam vidury dienos – kaip mat atlėkė Nijolė, Valentina, Dalė, Linas, Žirmūnų seniūnė Ona ir aš... Praėjo treji metai. Ošia netoli Neries Tuskulėnų parke keturi ąžuolai. Mūsiškis – didžiausias, gražiausias. Gal todėl, kad aš ten dažnai vaikštau, pasisveikinu su ąžuoliuku, paglostau...

Kas suskaičiuos, kiek darbų, darbelių mes padarėme, kur pabuvojome! Išleista mano knyga „Emilija Pliaterytė“ – leidybą parėmė tuomet egzistavęs Tautinių mažumų departamentas. 2006 metais, kai minėjome E. Pliaterytės dviejų šimtų metų mirties metines, Kultūros ministerija išleido antrą knygos leidimą, pastatė puikų muzikinį spektaklį apie grafaitę – vardą „Emilija“ tuomet tarė visa Lietuva...

Nešėme ir mes karžygės vardą aukštai iškėlę po Lietuvos šiaurę ir pietus. Alytaus gimnazijos direktorius Vytautas Bigaila ketina karžygės vardą net ir į užsienį „panešėti“. Būtų gerai susibičiuliavus su prancūzų Žanos d'Ark draugijos nariais. Mūsiškė grafaitė savo veiklos pavyzdžiu

Žaną d'Ark laikė...

Aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad priklausau E. Pliaterytės draugijai. Juk ne įstatų, recenzijų ir kitokių popierių rašymas kelia savimonę, patriotizmą, pilietiškumą, o konkreti, apčiuopiama veikla Tėvynei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"