TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Telšių dangų parėmė paminklas žemaičių didybei

2016 07 23 17:00
Paminklo Durbės mūšiui atidengimo šventė Telšiuose. Daivos Baronienės nuotraukos

Telšiuose, 2016-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje, atidengtas paminklas, skirtas pergalingam Durbės mūšiui. Aikštę, kuriame stovi šis didingas kūrinys, siekiama pavadinti Durbės mūšio aikšte.

Šių metų Lietuvos kultūros sostinės vardą Telšiai įamžino pasistatę perregimą iečių koloną, vainikuotą ąžuolo lapų vainiku. Originalus paminklas nuo šiol primins žemaičių tvirtumą, jų gebėjimą susitelkti ir įveikti, atrodytų, nenugalimas kliūtis. Šias savybes žemaičiai pademonstravo 1260-aisiais laimėję pergalę Durbės mūšyje. Susitelkimą, gebėjimą pasiekti užsibrėžtą tikslą jie parodė ir dabar, rinkdami paminklo pastatymui reikalingas lėšas. Tad Telšiuose iškilusi didinga kolona – paminklas visų žemaičių didybei.

Paminklai – ne puošmena

Telšiuose pastatytas paminklas Durbės mūšiui – architektūros grando, šios srities profesoriaus, žemaičio Algirdo Žebrausko sumanymas. Ne vienerius metus žemaičius, o ir visus lietuvius raginęs statyti paminklą mūšiui, dėka kurio nemaža Žemaitijos dalis priklauso Lietuvai, o žemaičiai ir yra žemaičiai, o ne germanai, kokiais juos norėjo paversti Durbės mūšio pralaimėtojai – Vokiečių bei Livonijos ordinai, profesorius šį sumanymą įgyvendino šiemet, Telšiams tapus Lietuvos kultūros sostine. Per paminklo atidarymą profesorius A. Žebrauskas pabrėžė, jog tai įvykis, galintis paliudyti ir šiandienos žemaičių didybę. „Matyti, kad žemaičiai nenori prarasti savojo identiteto, kultūros, nenori išsivaikščioti, todėl stato paminklus“, – tvirtino profesorius. Jis teigė, jog paminklo Durbės mūšiui paskirtis – liudyti ir papasakoti visiems, jog Žemaitija ant Lietuvos valstybės aukuro paaukojo 200 metų nuolatinės kovos už laisvę. „Paminklai statomi ne tam, kad puoštų, o kad įprasmintų svarbius įvykius, tautos didvyrius, kviestų susimąstyti“, – teigė paminklo Durbės mūšiui architektas A. Žebrauskas.

Durbės mūšiui skirto paminklo skulptorius Algirdas Bosas prisipažino, jog šio paminklo atidengimo diena jam nemažiau svarbi, nei jo paties tuoktuvių diena. Jis neslėpė, jog iš pradžių buvo kiek sutrikęs, kai profesorius A. Žebrauskas pasiūlė jam būti paminklo sukūrimo žymiam istoriniam įvykiui bendraautoriu. „Mano apsisprendimą lėmė A. Žebrausko žodžiai, jog mūsų protėviai žemaičiai dar ne tiek iškentėjo“, – priežastį, kodėl ėmėsi kurti paminklą, įvardijo skulptorius. Jis teigė domėjęsis, kaip garsieji pasaulio skulptoriai kūriniuose įamžina pergales mūšiuose. „Mūšiai dažniausiai įamžinami žirgų ir iečių skulptūrinėmis kompozicijomis“, – tvirtino menininkas. Jis teigė Durbės mūšio įamžinimui taip pat sugalvojęs perregimą koloną iš iečių, kurią vainikuoja ąžuolo lapų vainikas su aukso gilėmis. Kolona pastatyta ant postamento su mūšio vaizdais. „Sumanę statyti šį paminklą, jį įsivaizdavome daug didesnį. Tačiau galimybės privertė jį sumažinti, kaip ir Lietuva sumažėjo nuo Karaliaus Mindaugo laikų“, – sakė skulptorius.

Mūšis vardan taikos

Paminklą Durbės mūšiui šventinęs, o prieš šventinimą šv. Mišias už taiką Telšių Antano Paduviečio katedroje aukojęs vyskupas Jonas Kauneckas teigė, jog iš pradžių jautėsi sutrikęs, kad dieną, skirtą daugybę gyvybių nusinešusiam mūšiui, tenka aukoti Mišias už taiką. „Tačiau gerai pasvarstęs supratau, kad Durbės mūšis juk ir buvo žemaičių kova už laisvę, ramybę, galimybę būti savos žemės šeimininkais, o tai juk ir yra taikos siekis“, – teigė vyskupas. Jis citavo Lietuvos istoriką Liudviką Ivinskį, suskaičiavusį, jog 1200–1263 metais žemaičiams teko kovoti 75 kartus. Pasak šio istoriko, pergalingos žemaičių ir lietuvių kovos su mongolų-totorių ordomis išgelbėjo ir pačią Europą nuo šių tautų antplūdžio ir lėmė tai, kad Europa tapo krikščioniška. „Tad galime teigti, kad Lietuva išgelbėjo Europos civilizaciją“, – sakė vyskupas J. Kauneckas.

Peržvelgdamas Lietuvos ir Žemaitijos kovas vyskupas pabrėžė, jog gindama Europą nuo mongolų-totorių jungo, mūsų šalis kentėjo nuo tos pačios Europos kariuomenių, kas matyti ir iš Durbės mūšio, kuriame žemaičiams pavyko nugalėti juos puolusius Vokiečių bei Livonijos ordinus. „Latvijos teritorijoje įvykęs Durbės mūšis tapo didžiausia katastrofa šių ordinų istorijoje“, – sakė vyskupas, kuris išreiškė apgailestavimą, kad nugalėję priešus lietuviai ėmė vaidytis tarpusavyje ir dėl to nuskurdino bei susilpnino valstybę. „Tad štai kodėl turime melstis už taiką ir vienybę“, – sakė vyskupas Jonas Kauneckas.

Džiugi šventė

Be to, kad atidengė paminklą Durbės mūšiui, 2016-ųjų liepos 23 dieną Telšiai surengė ir Karybos šventę, per kurią mieste buvo pristatyta Lietuvos kariuomenės ginkluotė bei technika, vyko memorialinės plokštės, skirtos Žemaičių krikšto 600-ajam jubiliejui Šv. Antano Paduviečio garbės vartuose atidengimas, taip pat Viduramžių istorijos rekonstrukcijos klubų pasirodymai bei šventiniai koncertai.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"