TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Telšių vyskupas: "Kalėdos - ne žiemos šventė"

2012 12 20 5:22
Telšių vyskupas, brolis Linas primena, kad būtent gruodžio 24-ąją Kristus atėjo į žmonijos istoriją, tad švenčiame jo atėjimą, o ne žiemos šventę. /"Pajūrio naujienų" nuotrauka

Jauniausias ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje vyskupas, 39 metų Genadijus (brolis pranciškonas Linas) Vodopjanovas pripažįsta, kad žmonės pamiršta tikrąją šv. Kalėdų reikšmę. 

Šįmet Telšių vyskupu augziliaru tapęs brolis Linas primena, kad Kalėdos pirmiausia yra Jėzaus gimtadienis, Jis ir Jo meilė yra pati didžiausia dovana mums, todėl tikroji Kalėdų dvasia neatsiejama nuo meilės vienų kitiems.

Apie tai, kodėl Kalėdos nėra žiemos šventė, kas yra Kalėdų stebuklas ir ko turėtume palinkėti vienišiems, artimųjų netekusiems žmonėms, - LŽ pokalbis su Telšių vyskupu broliu Linu OFM.

Vaikystė - Dievo užausy

- Broli Linai, kuo bus Jums ypatingos šios Kalėdos?

- Savo tarnystėje pirmą kartą Kristaus gimimo šventę išgyvensiu kaip vyskupas. Dabar lankome dekanatus, susitinkame su kunigais, Kūčių dieną aplankysime kai kuriuos senelių namus, susitiksime su Palangos varguoliais. Kokio ypatingo išskirtinumo liturgijoje man, kaip vyskupui, nebus. Kaip kunigo laukia šventųjų Mišių laikymas. Šv. Mišias kartu su ordinaru Kalėdų naktį turėčiau laikyti Klaipėdoje, Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

- Kokios buvo Jūsų vaikystės Kalėdos?

- Nida, kur gyvenau vaikystėje, ilgus metus neturėjo savo bažnyčios. Parapijos nebuvo iki 1989 metų: nevyko jokio religinio gyvenimo, sekmadienio mišių. Važiuodavome į Klaipėdą arba pas gimines į Jurbarką. Būtent keliones į šį miestą ir pamenu, nes ten būdavo prakartėlė, Betliejus. Tuomet man darydavo įspūdį apsilankymas ten, Kūčių nakties personažų apžiūra: avių bandos, gyvuliai, žmonės, kurių žvilgsniai būdavo nukreipti į tą didelį dirbtinį Betliejų su dekoracijomis.

Atgavus bažnyčią Nidoje imtos aukoti šventosios Mišios sekmadieniais - tai buvo ypatingas įvykis visam miesteliui.

Ne žiemos šventė

- Daug žmonių Kalėdų laukimą suvokia kaip begalinį rūpestį dėl dovanų, įvairių akcijų ir nuolaidų parduotuvėse vaikymąsi. Kaip išsaugoti Kalėdų esmę, šventinę dvasią?

- Švęsdami šv. Kalėdas ir šv. Velykas pirmiausia turime kalbėti apie asmenį - Jėzų Kristų. Negalima sakyti, kad Kalėdos - žiemos sezono šventė. Svarbu suvokti, kad Kalėdos - tai pirmiausia asmens, Jėzaus Kristaus šventė. Tai - Dievo žodžio įsikūnijimas. Dievo sūnus tampa žmogumi konkrečiu laiku, konkrečią dieną ir konkrečioje Žemės vietoje. Būtent tą dieną Jis atėjo į žmonijos istoriją, tad mes per Kalėdas švenčiame Jį, Jo atėjimą, gimimo dieną. Tai svarbiausia Kalėdų ašis.

- Kalėdos tampa nebe religine, o pasaulietine švente?

- Kiekvienas žmogus nori švęsti: jaustis saugus, smagus, gauti dovanų... Tačiau krikščioniui, tikinčiam į Jėzų Kristų, pats Kristus yra didžiausia kalėdinė dovana. Ją priimti nebūtina tik per Kalėdas, nes Kristaus priėmimas yra viso gyvenimo dovana. Baigiasi Kalėdų laikas, bet šventė nesibaigia... Kalėdos krikščionio širdyje turi tęstis, mat einama Velykų - aukščiausiojo slėpinio, Kristaus prisikėlimo - link. Krikščioniui Kalėdos - ir vėl patirti tą Dievo slėpinį. Jei neįsileisime Dievo, Kristaus, labai greitai tas šventimas išnyks, išgaruos, pasimirš...

Nepasiduokime pagundoms

- Ką patartumėte tiems žmonėms, kurie Kalėdas suvokia kaip būtinybę gausiai dovanoti, pirkti, vartoti, pasižymėti neretai ir dirbtiniu rūpesčiu dėl artimųjų?

- Verslas Kalėdas labai suprimityvina. Aišku, verslininkai nori kuo daugiau uždirbti, o žmogus pasiduoda pirkimui nė neklausdamas savęs, ar jam reikia vieno ar kito daikto. Linkėčiau nežiūrėti į dovanų didumą ar brangumą. Dovana yra didelė tik tada, kai joje yra meilės. Dievas dovanoja mums save, taip ir mes turime dovanoti save kitiems. Ir negalima užmiršti dovanoti meilės, šilumos. Ypač tam, kuris vargsta.

- Lietuva išgyvena emigracijos, šeimų skyrybų laikotarpį, deja, negerėja ir nuo kito ar savo rankos mirusiųjų statistika. Kaip padrąsintumėte tuos, kurie per Kalėdas liks vienui vieni arba šalia nebus brangiausių žmonių?

- Gyvename iššūkių pasaulyje, kai reikia daryti nelengvus sprendimus. Vis dėlto susikoncentruoti vien į problemas nevertėtų. Geriau surasti situacijas, kur Dievas labiausiai lydėjo, kokiais gyvenimo momentais Jis buvo kartu. Rasime, kad ten, kur būdavo juodžiausia, kai būdavo sunkiausia, arčiausiai jūsų būdavo Dievas.

Prisiminkime Evangelijos pagal Joną žodžius: "Pasaulyje buvo tamsa. Ir į tą tamsą atėjo šviesa. Atėjo iš Dangaus šviesa. Ir jinai apšvietė žmoniją." Tad labai svarbu priimti tą Dievo šviesą į savo gyvenimus, į savo širdis. Tad noriu padrąsinti - atsiverkite, atverkite savo tamsą Dievo atėjimui.

Stebuklai yra mumyse

- Kiek, Jūsų nuomone, žmonės dar tiki stebuklais?

- Šiandien taip pat vyksta stebuklai... Stebuklas įvyksta tuomet, kai galime kažkuo pasidalyti, žodžiu paguosti. Stebuklas, kai susitaiko du žmonės, kai jie atleidžia vienas kitam. Didesnių stebuklų nė nereikia. Pakelkime galvas, pažvelkime aukščiau. Trečios Advento savaitės sekmadienio Mišiose mes sakome: "Štai Viešpats jau arti! Jis ateina! Jis - čia pat! Pakelkite galvas!" Tai laikas, kai tas stebuklas - čia pat. Juk kiekvienas Dievo duotas gyvenimas yra stebuklas.

- Ką galėtumėte palinkėti Kalėdų ir Naujųjų metų proga mūsų tautai, išsibarsčiusiai po pasaulį?

- Evangelijoje pagal Luką yra pasakyta: "Išgirdę angelų žinią apie Mesijo gimimą, piemenys vienas kitą ragino: bėkite į Betliejų." Šie piemenų lūpomis šventą naktį ištarti žodžiai šiandien mums tarsi iš naujo atveria duris į Kalėdų šventimą. Jie geriausiai apibūdina, ką reiškia švęsti Kalėdas. Tai - kvietimas išsiruošti į nuolatinę, visą gyvenimą trunkančią kelionę, aktyviai įsitraukiant į bendruomenės, Bažnyčios gyvenimą. To ir norėčiau palinkėti. Kad krikščioniškas gyvenimas būtų kelionė. Kitais, 2013-aisiais Viešpaties metais linkiu, kad jie būtų pilni tikėjimo, meilės ir vilties.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"