TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tik mokslus krimtęs - specialistu nebūsi

2006 11 23 0:00
"Schneider Electric" vadovas Gediminas Abartis mano, nuo vadovų verslumo įgūdžių priklauso įmonės padalinio sėkmė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vis daugiau studentų žinių gauna ne tik aukštųjų mokyklų auditorijose, bet ir privačiose įmonėse

Vienas toks bendradarbiavimo pavyzdys - Kauno technologijos universiteto (KTU) ir elektros įrangos, pramoninių automatinių įrenginių gamintojos tarptautinės kompanijos "Schneider Electric" partnerystė.

"Esame suinteresuoti, kad universitetas parengtų kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistus, nes KTU - inžinierių kalvė. Net 80 proc. mūsų darbuotojų yra baigę šią aukštąją mokyklą", - sakė įmonės generalinis direktorius Gediminas Abartis.

"Schneider Electric" universitetą aprūpina reikiama įranga, šios aukštosios mokyklos studentus priima atlikti praktiką. Paskutinis žingsnis dalijantis patirtimi ir žiniomis - išvažiuojamoji paskaita Valdymo technologijų katedros studentams. Jie supažindinami su naujausiais elektros pramonės produktais, šiuolaikine įranga, diegiama tiek didžiausiose pramonės įmonėse, tiek privačiuose gyvenamuosiuose namuose. "Jei studentai netaps mūsų darbuotojais, jie taps mūsų partneriais ar su "Schneider Electric" gaminiais susidurs rinkoje", - bendradarbiavimo prasmę mato Abartis.

Sėkmę lemia verslumas

Abartis įsitikinęs, kad Lietuvoje nestinga gabių žmonių, iš kurių įmanoma išugdyti puikių specialistų. Tačiau tam vien geros techninės bazės nepakanka. Pašnekovas pripažino, kad daugeliui jų stinga verslumo ir įgūdžių.

"Universitetuose tam skiriama per mažai dėmesio, - sakė Abartis. - Jei specialistas nelinkęs į verslumą, jam rasis vieta įmonėje - gal jis bus puikus programuotojas. Tačiau jei tokiam darbuotojui tektų vadovauti skyriui, nuo jo verslo gebėjimų priklausytų šio skyriaus ir net visos kompanijos veiklos sėkmė".

KTU docentas Leonas Balaševičius teigė, kad visi KTU bakalauro studijas baigę studentai yra išklausę ekonomikos ir rinkodaros pagrindus. Tačiau pašnekovas pripažino, kad šios srities žinių kokybė kur kas prastesnė, nei galėtų būti. "Jei rinkodaros mokslai būtų dėstomi vakarietiškai, jie duotų naudos, tačiau šiandien universitetuose jie dėstomi iš 10 metų senumo vadovėlių, - kalbėjo Balaševičius. - Tačiau reikia pabrėžti, kad KTU pirmiausia siekia parengti techniką, o ne pardavėją. O mūsų universitete žmonės įgyja tokią kvalifikaciją, lyg būtų mokęsi užsienyje".

Docentas pripažino, kad mokymo metodika taisytina. Sakė, kad užsienyje metus trunkančią praktiką studentas atlieka vienoje įmonėje. Taip būsimasis absolventas pamato, kokių žinių jam stinga. Per likusį studijų laiką jis gali užkaišyti išsimokslinimo spragas, nesvarbu, kokios jos srities būtų. Kaip teigė Balaševičius, jei studentas pamato, kad universitetas jam suteikė per mažai ekonomikos pagrindų, mokantis niekas netrukdo jų įgyti.

Kautis nelinkę

Balaševičius sakė pastebėjęs, kad vos vienas procentas valdymo technologijų katedrą baigusių studentų ryžtasi kurti įmonę.

"Dėl to, kad rinkoje daug žaidėjų, į ją sunku įsilieti. Todėl mūsų absolventai steigti savo įmones ryžtasi metus kitus padirbėję kitose įmonėse. Čia jie įgyja praktikos, reikiamų žinių. Tačiau ne tik verslumo stoka stabdo jų ryžtą kurti įmonę. Dėl specifinių produktų baiminamasi nerasti klientų", - pasakojo Balaševičius.

Užsienio rinkos, pasak jo, taip pat ne visada būna gera išeitis. Vakaruose greičiau įsitvirtina jungtinės kompanijos, o vidutinio dydžio įmonei tai padaryti pernelyg sunku. Pašnekovo teigimu, ne taip paprasta savo vietą rasti ir Lietuvoje. Koją kiša ne tik gausus rinkos dalyvių būrys. "Įsivaizduokite, kad skelbiamas įrenginių modernizavimo konkursas. Jame galėtų dalyvauti ir neseniai studijas baigusių specialistų įsteigta įmonė. Tačiau konkurso sąlygose nurodoma, kad įmonė turi turėti bent penkerių metų veiklos patirtį. To negana: keliamas reikalavimas turėti tam tikro dydžio įstatinį kapitalą, - sakė Balaševičius. - Tačiau pasiryžę žengti į verslą specialistai eina ne į Vakarus, kur esama didelės konkurencijos, o į Rytus. Tai besivystanti rinka, kurioje jaučiamas didelis automatizavimo poreikis".

Neįvertina gebėjimų

Anot Balaševičiaus, imtis verslo užsienyje specialistus paskatina ne tik nepalankios sąlygos verslui Lietuvoje pradėti, bet ir menka kvalifikuotų darbuotojų paklausa. "Nėra specialistų rinkos - užsakymai teikiami ir į darbą priimami tie žmonės, kurie su darbdaviais turi ryšių. Specialisto gebėjimai retai vertinami. Nerasdami kam parduoti savo žinių specialistai išvažiuoja į užsienį, kur gali rasti veiklos pagal specialybę, nes KTU išduoda ES sertifikuotus diplomus, - pasakojo KTU docentas. - Galiausiai darbdaviai moka itin mažus atlyginimus. Nepakankamas darbo įvertinimas taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl vos baigę magistro studijas specialistai išvyksta į užsienį".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"