Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Tikrina pasėlius, ar tinkamai naudojami chemikalai

 
2017 07 13 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybinė augalininkystės tarnyba šią savaitę pradėjo stebėti grūdinių ir ankštinių kultūrų pasėlius dėl herbicidų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, naudojimo.

Pasėlių stebėjimas dėl augalų apsaugos produktų (AAP), sudėtyje turinčių glifosato, naudojimo prieš derliaus nuėmimą Lietuvoje atliekamas antrą kartą. Pernai panašių patikrinimų metu nustatyta 20 pažeidimų.

Nesilaiko naudojimo instrukcijų

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAA) duomenimis, Lietuvoje profesionaliam naudojimui yra registruoti 27 herbicidai, kurių sudėtyje yra glifosato. Šie herbicidai žemdirbiams padeda, kai po žiemos išretėjusiuose arb dėl kitų priežasčių silpnuose pasėliuose prieš derliaus nuėmimą itin suveši piktžolės.

Varpučių ar kitų piktžolių prižėlusiuose plotuose javams tolygiai subręsti kartais trukdo ir lietingi, vėsūs orai. Norint tokiuose pasėliuose sunaikinti tebežaliuojančias piktžoles, bręstantys javai gali būti apdorojami glifosato turinčiais herbicidais, tačiau ne vėliau kaip iki pjūties likus 10–14 dienų.

Pernai VAA specialistai nuo liepos 20 iki rugsėjo 1 dienos tyrė, kaip laikomasi reikalavimų nenaudoti tokių produktų iki pjūties likus mažesniam nei AAP etiketėje nurodytam laikui. Per šį laiką buvo patikrintos 408 seniūnijos ir užfiksuota 20 atvejų, kai ūkininkai purškė pasėlius augalų apsaugos produktais, turinčiais glifosato.

Tačiau vėliau dar kartą patikrinus tuos pačius laukus nustatyta, kad buvo laikomasi visi nustatytų terminų, tai yra javai buvo nupjauti ne anksčiau kaip 10 dienų po purškimo herbicidais.

„Neįmanoma stebėti visų laukų purškimo vienu metu – tam neužtektų tarnybos turimų išteklių, tačiau džiugina ir teikia vilties tai, kad ūkininkai tampa sąmoningi ir augalų apsaugos priemones naudoja atsakingai – laikosi visų nurodymų ir paiso naudojimo rekomendacijų“, – sakė VAA vadovas Sergejus Fedotovas.

Pasak VAA vadovo, atsižvelgiant į praeitų metų patirtį, šiemet patikrinimas prasidės anksčiau ir bus intensyvesnis. Šiais metais, kaip ir pernai, specialistai stebės grūdinių ir ankštinių kultūrų pasėlių laukus, kad įsitikintų, ar augintojai AAP, sudėtyje turinčius glifosato, naudoja pagal paskirtį ir jais nepiktnaudžiauja prieš derliaus nuėmimą apdorodami nepiktžolėtus pasėlius. VAA specialistai ypač kreips dėmesį į tai, prieš kiek laiko iki nuimant derlių buvo naudoti glifosato turintys herbicidai.

Žemdirbių netinkamai naudojamos pavojingos medžiagos gali sukelti pavojų ne tik jiems patiems, bet ir kitų žmonių sveikatai ar gyvūnams, užteršti maistą ir aplinką.

Pratęsė terminą iki 2017 metų

Praėjusių metų birželį Europos Komisija, nesulaukusi Europos Sąjungos šalių narių pritarimo, pratęsė glifosato naudojimo leidimą 18 mėnesių laikotarpiui, kol Europos cheminių medžiagų agentūra pateiks savo nuomonę dėl šio chemikalo poveikio žmogaus sveikatai.

Iš pradžių EK planavo pratęsti glifosato naudojimo terminą dar 15 metų. Bet sulaukusi šalių narių pasipriešinimo siūlė terminą patrumpinti iki 9 metų. Tačiau ir tai nepadėjo susitarti. Tuomet EK pasiūlė 12–18 mėnesių laikotarpį. Maltai balsavus prieš, 7 šalims susilaikius, įskaitant Vokietiją, Italiją ir Prancūziją, EK taip ir nepavyko užsitikrinti būtinos 16 šalių narių, kurios atstovauja 55 proc. ES gyventojų, paramos.

Paskutinis balsavimas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete Komisiją privertė imtis vienašališkų veiksmų ir bent laikinai pratęsti glifosato naudojimo leidimą. Neatmetama galimybė, kad glifosato naudojimo leidimas bus pratęstas ir po 2017 metų, bet jo naudojimas bus gerokai griežtesnis.

Europos Parlamentas (EP) rekomendavo EK sutrumpinti dabar plačiausiai žemės ūkyje naudojamų augalų apsaugos priemonių registraciją iki 7 metų arba jas visiškai uždrausti. Politikai taip pat siūlė rekomenduoti ES valstybėms apriboti arba uždrausti glifosato pardavimą neprofesionaliems naudotojams, taip pat neleisti jo naudoti viešuose parkuose ir žaidimų aikštelėse.

Netinkamai naudojamos pavojingos medžiagos gali sukelti pavojų ne tik žemdirbiams, bet ir kitų žmonių sveikatai ar gyvūnams.

Žemdirbiai politikų užmojus pašalinti iš augalų apsaugos priemonių sąrašo herbicidus, kuriuose yra glifosato, vadino svaičiojimu, prasilenkiančiu su sveiku protu. Mat, atsisakius dabar kovai su kenkėjais naudojamų chemikalų, tam pačiam kiekiui maisto produktų išauginti reikėtų keleriopai didesnio pasėlių ploto bei įdarbinti milijonus žemės ūkio darbininkų, kurie eitų į laukus ravėti dilgėlių.

Nepakeičiamas pagalbininkas

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Aušra Beniulienė politikų iniciatyvą vadino svaičiojimu. Jos įsitikinimu, glifosato pakaitalui sukurti prireiktų 8–9 ar daugiau metų, o naujos augalų apsaugos priemonės kūrimas kainuos šimtus milijonus eurų. „Burto lazdele pamojus niekas staiga neatsiras“, – sakė ji.

A. Beniulienė tvirtino, kad augalų apsaugos priemonės, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, yra nepaprastai svarbios žemės ūkiui. Šis herbicidas reikalingas naujam augalui auginti, nes išvalo dirvą, ir tada augalai nebūna užteršti užsisėjusiais augalais, kurie pasėliui nereikalingi, taip pat labai bjauriomis ir sunkiai išnaikinamomis daugiametėmis piktžolėmis. „Jeigu paklaustumėte bet kurio ūkininko, jis pasakytų, kad šiandien jokio kito pakaitalo neturime“, – tikino A. Beniulienė.

Ji teigė buvusi šokiruota, kad užkliuvo būtent šita veiklioji medžiaga, kuri tikrai yra saugi. Jeigu būtų kitaip, Lietuvoje dabar gyventų ne 2,9 mln. gyventojų, o perpus mažiau. „Ši medžiaga naudojama daugiau kaip 30 metų. Imami pavyzdžiai, daromi likučių tyrimai. Ir tų likučių Lietuvoje nerandama. Vokiečių toksikologai, kurie pasaulyje yra nepralenkti šios srities ekspertai, padarė įvertinimą ir nustatė, kad glifosatas yra saugi naudoti medžiaga, nedaranti neigiamo poveikio nei aplinkai, nei žmonėms, nei gyvūnams“, – aiškino ji.

A. Beniulienės nuomone, atsisakius glifosatų, nukentėtų ne tik derlius, bet ir jo kokybė, derlius būtų užterštas sunkiai išvalomomis piktžolių sėklomis. „Reikėtų piktžoles ravėti rankomis“, – sakė ji.

1970 metais patentuotas glifosatas – viena plačiausiai naudojamų veikliųjų medžiagų herbicidų gamyboje. Į rinką pirmą kartą patiektas 1974 metais glifosatas greitai tapo perkamiausia augalų apsaugos priemone.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"