TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tiltas į neriją UNESCO nepriimtinas

2015 02 26 6:00
UNESCO vienareikšmiškai pasakė, kad tiltas į trapiąją Kuršių neriją padarytų jai nepataisomą žalą. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Po rusų skundų Kuršių nerijoje apsilankę UNESCO tarptautiniai ekspertai nutraukė diskusijas dėl tilto į pusiasalį statybų. Bet kokio tilto statybos bet kurioje vietoje per Kuršių marias turėtų didžiulę neigiamą įtaką ir padarytų saugomai teritorijai nepataisomą vizualinę bei fizinę žalą.

Tokią išvadą prieš kelias dienas Pasaulio paveldo centrui išsiųstoje ataskaitoje pateikė pajūryje apsilankęs UNESCO Pasaulio paveldo komiteto tarptautinis ekspertas dr. Tamas Fejerdy.

Specialistas įvertino ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įtaką Kuršių nerijos gamtai. Konstatuota, kad jis nekelia jokio neigiamo poveikio susiformavusiai aplinkai.

Tilto neįsivaizduoja

Tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija viešėjo pamaryje sausio pabaigoje. Ji atvyko, kai Rusija metė Lietuvai absurdiškų kaltinimų.

Rusijos Federacijos nuolatinės atstovės UNESCO Eleonoros Mitrofanovos laiške Pasaulio paveldo centrui grėsmingai nurodoma, esą Lietuva be jokių poveikio aplinkai vertinimo studijų UNESCO saugomoje teritorijoje ėmė statyti SGD terminalą, nori plėsti uostą ir tiesti tiltą į neriją.

Tamas Fejerdy.

T. Fejerdy įvertino situaciją ir įsitikino, kad Rusijos pavojaus varpai buvo netikri, skundas - nepagrįstas, o pateikta informacija - melaginga. Savo išvadoje dėl, anot rusų, „jau statomo tilto“ ekspertas pažymėjo, kad jokio tilto nėra net dokumentuose. „Yra tik idėja, bet jokių legalių galimybių jį statyti - ne. Net preliminarių planų nėra“, - konstatavo jis.

Vis dėlto kaip pagrindinę savo išvadą ekspertas įvardijo realią grėsmę Kuršių nerijos gamtai, jei tiltas būtų pastatytas. „Dabartinė situacija, kai jokio tilto nėra, priešingai, sudaro sąlygas veikti automatiniam žmonių srautų į neriją filtrui. Ypač kalbant apie per didelę vietovės apkrovą transportu. Todėl reikia aiškiai deklaruoti, kad dabartinė padėtis privalo išlikti nepakitusi“, - teigiama ataskaitoje Pasaulio paveldo centrui.

T. Fejerdy net rekomendavo oficialiems Lietuvos valdžios atstovams teisiškai įtvirtinti draudimą statyti bet kokį tiltą į neriją. Tiesa, dabartinė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schema tai ir numato.

Ginklų nesudeda

Paklaustas, ką mano apie tokias vienareikšmiškas UNESCO atstovų išvadas, Neringos meras Darius Jasaitis patikino gerbsiantis jų poziciją.

„Tikrai atsižvelgsime į UNESCO išvadas. Jei pasakė, kad tilto negalima statyti - nestatysime, galvosime apie tunelį. Laikausi tos pačios pozicijos: susisiekimas tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos turi būti geresnis, nes to nori patys neringiškiai. Tačiau atsargiai vertinčiau eksperto išvadas, kad pastačius tiltą atsirastų vizualinė tarša ir neigiamas fizinis poveikis. Tam reikia išsamių ir pagrįstų studijų, tyrimų, mokslinių ataskaitų, o ne nuomonės“, - LŽ tvirtino meras.

Kalbėdamas apie tiltą D. Jasaitis pateikė Paryžiaus Eifelio bokšto pavyzdį: kai jis buvo pastatytas, prancūzai pirmą dešimtmetį baisėjosi nauju savo sostinės monstru. „Net nugriauti norėjo, o dabar visas pasaulis neįsivaizduoja Paryžiaus be Eifelio bokšto. Tad pirminė nuomonė apie objektą gali būti visiškai klaidinga. Juk pasaulyje yra daug gražių saugomų tiltų, ir jie neįvardijami kaip vizualinė tarša. Bet, kaip sakiau, gerbsime UNESCO ekspertų nuomonę, tačiau turėsime ir savąją“, - teigė Neringos vadovas.

Jo manymu, dabar žmonių ir transporto srautus riboja ne susisiekimas keltais, o mokesčiai. „Jei matysime, kad į Kuršių neriją keliasi per daug mašinų, mokestį už įvažiavimą pakelsime iki 30 eurų. Būtent pinigai riboja žmonių skaičių nerijoje, o ne būdas, kaip į ją patenkama. Ir pastačius tiltą būtų galima taikyti tą pačią sistemą, tačiau būtų patogiau, greičiau susisiekti, automobiliai mažiau terštų orą nei dabar laukdami ilgiausiose eilėse“, - dėstė politikas.

Tiltas taptų verslu

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovas Vidmantas Bezaras LŽ sakė ir tikėjęsis Lietuvai palankių išvadų iš UNESCO ekspertų. „Juk rusai buvo juos melagingai informavę, kad vos ne pačioje nerijoje išdygo didžiulis dujų terminalas, prasidėjo tilto statybos. Tad paveldo organizacijos atstovai patyrė lengvą šoką, kai atvykę nieko panašaus neišvydo. Buvome skundžiami, kad statome ir naują išorinį uostą kone ant nerijos kranto. Kadaise toks uostas planuotas Melnragėje, bet neaišku, ar šis objektas apskritai atsiras“, - kalbėjo jis.

Pasak V. Bezaro, UNESCO išvada dėl tilto turėtų padėti riebų tašką jau keturis dešimtmečius trunkančiose ir vis atsinaujinančiose diskusijose. „Aiškiai pasakė: tiltas negrįžtamai pakenktų Kuršių nerijos unikalumui. Tokia milžiniška konstrukcija, skirta 2 tūkst. Neringoje realiai gyvenančių žmonių norams tenkinti, nereikalinga. Juk 80 proc. turistų vyksta į Smiltynę, delfinariumą, Jūrų muziejų, todėl pastačius tiltą jiems tektų papildomai važiuoti 10 kilometrų. Didėtų ir oro tarša, ir mašinų srautai. Kai tilto nėra, lankytojai keliasi keltais, ir dažniausiai tai daro be automobilių“, - aiškino V. Bezaras.

Jo manymu, ekonomiškai itin brangus tiltas į neriją būtų statomas ne vien už valstybės lėšas, greičiausiai prireiktų ir privačių investuotojų indėlio. „Tilto eksploatavimas taptų kieno nors privačiu verslu, o kur verslas, ten ir logiškas noras, kad investicijos atsipirktų, pelno siekis. Manote, mokestis būtų didelis vien tam, kad kuo mažiau žmonių naudotųsi tiltu? Tikrai ne. Įvestų tokį mokestį, kad kuo daugiau būtų naudojamasi tiltu ir jis daugiau pinigų duotų. O keltai dabar vien dėl nepatogumo sukuria dirbtinį filtrą“, - tikino valdininkas.

Jis pridūrė, kad jau mąstoma, kaip pagerinti susisiekimą su Nida, Juodkrante vandens transportu. Kalbama apie dar vieną katamaraną iš Klaipėdos, efektyvesnius maršrutus iš Rusnės, naują vandens liniją Nemunu iš Kauno.

Terminalas problemų nekelia

UNESCO ekspertai įvertino ir SGD terminalo poveikį Kuršių nerijos darniam vystymuisi.

„Pasirengimas SGD terminalo statyboms vyko pagal visus nacionalinius reikalavimus, gavus reikiamus leidimus, atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Lankantis vietoje įsitikinta, kad terminalas nekelia jokio neigiamo poveikio susiformavusiai aplinkai“, - nurodoma išvadoje.

Ekspertai pabrėžė, kad abipus marių jau nuo seno susiklostė dviejų visiškai skirtingų krantų vystymosi tradicija. Nerijoje išlaikoma neliesta gamta, žmonių kišimasis į ją minimalus, o Klaipėdos pusėje plėtojamas didžiulis ekonominis ir infrastruktūrinis objektas - uostas.

„Todėl jau susiformavęs tradicinis kontrastas tarp dviejų krantų. Nemanome, kad mariose pastačius SGD terminalą šis dvejopas identitetas buvo pažeistas, nes terminalas įsilieja į bendrą uosto vaizdą ir jį papildo. Išlaikytas tinkamas atstumas nuo saugomos Kuršių nerijos“, - dar vieną rusų išgalvotą problemą į šipulius sudaužė UNESCO.

Kitaip tariant, dabar jau oficialiai patvirtinta, kad visi Lietuvai mesti kaltinimai dėl Kuršių nerijos buvo laužti iš piršto, spekuliatyvūs ir nepagrįsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"