Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Tiltas ties Kauno santaka: šventvagystė ar pažanga

 
2017 08 19 12:00
Nuo tilto atsivertų vaizdas į Kauno senamiestį, kuris iš šios pusės dabar menkai matomas.
Nuo tilto atsivertų vaizdas į Kauno senamiestį, kuris iš šios pusės dabar menkai matomas. Vytauto Gaižausko nuotrauka

Viltis Kaune pastačius tiltą per Nemuną ties jo santaka su Nerimi sumažinti tranzitą per senamiestį daužo oponentai, perspėjantys, kad tiltas toje vietoje nepataisomai sudarkytų vaizdą į upių santaką.

Tilto per Nemuną idėjos architektūrinį konkursą Kauno miesto savivaldybė turėtų paskelbti rugpjūčio pabaigoje. Siekiama, kad tiltas ne tik išspręstų transporto srautų problemas, bet ir papuoštų erdvę, taip pat būtų naudojamas ir kaip apžvalgos aikštelė, leidžianti iš Vilijampolės pusės apžiūrėti Kauno senamiestį.

Tačiau kol kas Kaune verda architektų aistros, kaip ir kas turėtų būti daroma santakoje. Vieni pabrėžia, kad tiltas reikalingas, kiti mano, jog jis, pastatytas toje vietoje, neišspręs transporto srautų problemų. O kai kurie specialistai kategoriškai atmeta miesto valdžios užmojus. Jie teigia, kad toje vietoje tilto iš viso negalima statyti, nes jis nepataisomai sudarkytų išskirtinės vietos kraštovaizdį, kuris jau savaime yra paveldas.

Paveldo darkymas?

Kauno technologijos universiteto profesorius, architektas Jonas Minkevičius įsitikinęs, kad tiltas apskritai sunaikintų Nemuno ir Neries santakos slėnį. „Savo unikaliu kraštovaizdžiu, semantika, kultūriniu, istoriniu, estetiniu potencialu jis yra ne vien Kauno, bet ir visos Lietuvos nacionalinė vertybė, – sakė architektas „Lietuvos žinioms“. – Panoraminis vaizdas iš santakos būtų užstotas tilto, esančio už 80 metrų nuo upių santakos smaigalio, o iš visur kitur – nepataisomai suardytas. Santakos slėnis iki šiol išlaikė gamtinį natūralumą. Todėl į konkurso sąlygas negalima įtraukti jau pačios tilto idėjos, pačios galimybės projektuoti tiltą. Sujungti krantus, jei jau būtų neišvengiama būtinybė, galima tuneliu arba plečiant kitus Kauno tiltus.“

Profesorius įsitikinęs, kad tilto, kaip projektavimo objekto, konkursas turi būti atšauktas. Tilto šalininkus jis vadina bedvasiais technokratais.

Iki statybos pradžios – bent 5 metai

„Architektūrinis konkursas truks porą mėnesių, jo laimėtojas turėtų per 9 mėnesius parengti techninį projektą, – skaičiavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. – Per tą laiką turėtume pradėti dairytis finansavimo šaltinių tiltui statyti.“ Pasak G. Petrausko, tokį tiltą galima pastatyti už maždaug 30 mln. eurų. Kauno valdžia neatmeta galimybės lėšų ieškoti Kelių fonde, Valstybės investicijų programoje, kitur. O jei tai nepavyktų, miestas pajėgus per metus tilto statybai sukaupti 5–6 mln. eurų ir po maždaug penkerių metų savo jėgomis pradėti statyti naująjį tiltą. Administracijos direktoriaus nuomone, būtent 5 metai ir yra anksčiausia data, kada galima tikėtis tilto statybos pradžios. „Neatmesčiau ir koncesijos varianto, – sakė G. Petrauskas. – Praktika rodo, kad tokius projektus verslas paprastai įgyvendina maždaug 20 proc. pigiau nei valstybė ar savivaldybės.“

Nerijus Valatkevičius: „Tilto statyba šioje vietoje yra numatyta Kauno miesto bendrajame plane, o su juo nepasiginčysi.“

Valdininkas pabrėžė, kad naujas tiltas nukreiptų tranzitinį automobilių srautą iš Šilainių ir Vilijampolės į kairįjį, pietinį Nemuno krantą. Pasak jo, tyrimai rodo, kad dabar toks transportas sudaro apie 60 proc. eismo Šv. Gertrūdos bei Gimnazijos gatvėmis, ir senamiestis tampa sunkiai pasiekiamas iš kitų miesto vietų.

O tunelio po Nemunu idėją G. Petrauskas pavadino visiška fantastika. „Tačiau pažiūrėkite, pavyzdžiui, į Londoną, į jo tiltus per Temzę – juk gražūs tiltai puošia miestą“, – sakė jis.

Tilto vieta seniai patvirtinta

„Laisvi architektai, menininkai gali sau ginčytis, kiek tik jie nori, o aš esu valdininkas, – atkirto Kauno miesto savivaldybės vyriausiasis urbanistas Nerijus Valatkevičius. – Tad primenu, kad tilto statyba minėtoje vietoje yra numatyta mūsų miesto bendrajame plane, o jis patvirtintas miesto tarybos. Taigi, erdvės diskusijoms nėra.“ Anot N. Valatkevičiaus, kadaise ir Eifelio bokšto statybai buvo labai priešinamasi, buvo sakoma, kad bokštas nepataisomai sudarkys Prancūzijos sostinės vaizdą. Tačiau ilgainiui jis tapo Paryžiaus simboliu.

Gintaras Petrauskas: „Tiltą per Nemuną galima pastatyti už maždaug 30 mln. eurų, o tunelio po Nemunu idėja – visiška fantastika.“

„Nesu įsitikinęs, ar techniškai įmanoma toje vietoje sutalpinti tunelį po Nemunu, dabar negaliu pasakyti ir kiek tai kainuotų“, – užsiminė urbanistas. N. Valatkevičius pripažino, kad prof. J. Minkevičius visada buvo nuoseklus, jis nuolat oponavo tokiai statybai. Tačiau valdininkas stebėjosi, kad Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybos posėdyje prieš tilto statybą pasisakė žmonės, kurie anksčiau pasirašė miesto bendrąjį planą. Pasak N. Valatkevičiaus, jame numatyta vieta ir dar vienam dideliam tiltui – per Nerį tarp Varnių gatvės tilto ir tilto, kuriuo eina Vilniaus ir Klaipėdos greitkelis. Apie jo statybos galimybę kol kas nekalbama.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"