TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tilto į Kuršių neriją baubas grįžo

2014 01 10 6:00
Tiltas į Kuršių neriją būtų statomas pačioje piečiausioje uostamiesčio teritorijos dalyje, prie tarptautinės perkėlos pratęsiant Kairių gatvę marių link. LŽ archyvo nuotrauka

Po daugiau nei dešimtmečio vėl viešai pateikiami planai statyti tiltą į Kuršių neriją sukėlė naują diskusijų bangą, kuri šįkart – itin didelė.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) vyko pirmas darbo grupės dėl tilto statybos posėdis. KVJUD tilto statybos būtinybę motyvuoja padidėjusiu ir ateityje augsiančiu laivybos intensyvumu Klaipėdos uosto akvatorijoje, o labiausiai akcentuojamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, dėl kurio sėkmingos veiklos esą ir turėtų būti tiesiamas tiltas. Mat į terminalą dujas gabenančiam laivui neva trukdys Naujosios perkėlos keltai, todėl siūloma atsisakyti šios susisiekimo priemonės ir ją pakeisti tiltu.

Tačiau pasiūlymui statyti apie 150 mln. litų kainuosiantį tiltą prieštarauja aplinkosaugininkai: esą jį nutiesus galima būtų pamiršti Kuršių neriją kaip rekreacinę teritoriją.

Argumentas - SGD terminalas

V.Kondratovičius: "Jeigu bus pamatyta, kad įmanoma tiltą statyti, tada galbūt sudėliosime planą, žiūrėsime, ar tai ekonomiškai atsiperka." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Susisiekimo ministerijos dėl tilto į Kuršių neriją statybos ir AB Smiltynės perkėlos iškėlimo iš uosto galimybėms įvertinti sudarytos darbo grupės pirmininkas susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius vakar komentavo: „Kol kas anksti kalbėti apie tilto statybą, nes šiandien (ketvirtadienį – aut.) ten ir renkamės, kad išsiaiškintume, ar apskritai įmanoma tilto statyba, žiūrint į specifinę situaciją, nes vis tiek yra Neringa, yra UNESCO paveldas, kitų apribojimų. Jeigu bus pamatyta, kad įmanoma jį statyti, tada galbūt sudėliosime planą, žiūrėsime, ar ekonomiškai atsiperka statyba, ar nebus brangiau, ar tas pabrangimas bus pagrįstas susisiekimo tarp Neringos ir Klaipėdos pagerėjimu.“ Pasak V.Kondratovičiaus, diskutuota apie skirtingas pozicijas ir bandyta rasti bendrą darbo grupės nuomonę. Uosto direkcija išreiškė savo poziciją dėl didėjančio laivų skaičiaus, dėl to gali sutrikti ir keltų reisai. „Vienas uosto argumentų yra suskystintų gamtinių dujų laivas ar saugykla, kuri įplauks į Klaipėdos uostą. Tai gali ilgam paralyžiuoti ar sustabdyti bet kokį judėjimą. Jeigu bus tiltas, tai, aišku, būtų vienas sprendimų, kad už SGD terminalo kur nors pastatytas tiltas netrukdo laivams ir juo galima važiuoti į Neringą“, - sakė susisiekimo viceministras.

Remiantis dabartine KVJUD vizija, tiltas į Kuršių neriją būtų statomas pačioje piečiausioje uostamiesčio teritorijos dalyje, prie tarptautinės perkėlos pratęsiant Kairių gatvę marių link, ji ir vestų į tiltą. Jis kitame krante atsiremtų į Alksnynės postą.

Taip pat svarstoma, kad pastačius tiltą esą reikėtų atsisakyti ir AB Smiltynės perkėlos teikiamų keltų paslaugų Naujojoje perkėloje. Esą suintensyvėjus laivybai bei plaukiant prie SGD terminalo dujovežiui keltai trukdytų laivybai.

Neringiškiai tilto nori?

Paklaustas, kokia yra pozicija dėl tilto į Kuršių neriją statybos, Neringos vicemeras Vigantas Giedraitis LŽ sakė, kad šios savivaldybės taryba pasisako už tiltą. „Tarybos nuomonė dėl tilto statybos yra teigiama, nes tai itin palengvintų gyvenimą neringiškiams. Neringos savivaldybėje registruota per 4 tūkst. gyventojų, nuolat gyvena apie 2,5 tūkstančio. Prieš dešimtmetį buvo atilikta gyventojų apklausa dėl tilto statybos, už tai pasisakė per 800 respondentų“, - teigė V.Giedraitis. Anot jo, nors Naujoji perkėla funkcionuoja puikiai, keltai dirba gerai, toks susisiekimo su Klaipėda būdas yra nepatogus. „Suprantate, vis vien esame nuolat atskirti, nes negalime kiaurą parą kada panorėję persikelti į kitą krantą. Keltai veikia gerai, bet jie apsunkina ir žmonių judėjimą, ir susisiekimą logistikos požiūriu. Žmonėms sudėtinga vykti į darbus, nepatogu gabenti prekes į parduotuves, statybines medžiagas ir panašiai“, - aiškino jis.

Pasak uostamiesčio mero V.Grubliausko, dėl tilto statybos dar būtinos išsamios ir viešos diskusijos. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Klaipėda - atsargi

Tilto į Kuršių neriją statybos ir ypač Naujosios perkėlos naikinimo idėja itin aktuali ir klaipėdiečiams. Pasak uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, dėl tilto statybos dar būtinos išsamios ir viešos diskusijos, gal net klaipėdiečių apklausa. „Diskusija dėl tilto į Neringą bumerangu vis grįžta jau kokį trečią kartą. Mūsų manymu, tiltas į Kuršių neriją nėra tas objektas, kurio žūtbūt reikėtų miestui. Jeigu valstybėje yra laisvų pinigų tiltui statyti, tai mano, kaip klaipėdiečio, nuomone, geriau juos skirti trijų Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcijai. Mums tai yra tikrai atktualiau už tiltą, nes didėjant krovai uoste labai apkraunamos miesto gatvės“, - sakė jis.

Uostamiesčio meras kategoriškai prieštaravo Naujosios perkėlos panaikinimui, nes taip patogaus susisiekimo su Kuršių nerija netektų pietinės miesto dalies gyventojai. „Mano manymu, keltai Naujojoje perkėloje turi ir toliau kelti žmones, dviratininkus. Be to, mes visada pasisakome prieš tai, kad būtų atimta iš visuomenės laisva prieiga prie Kuršių marių. Priešingai, bandome atsikovoti vis daugiau teritorijų, kad gyventojai ir miesto svečiai galėtų prieiti prie marių. Kaip suprantu, panaikinus perkėlą jos vietoje būtų vykdoma krova, ir ta krantinė taptų uždara“, - teigė V.Grubliauskas.

Jo manymu, uostininkų argumentai, esą Naujosios perkėlos keltai trukdytų laivams plaukti į SGD terminalą, yra gana keisti. „Kiek man žinoma, tas dujų laivas į mūsų uostą užsuktų vos du kartus per mėnesį, tad apie kokį trukdymą jam įplaukti kalbama? Dar aiškinama, esą vietoj perkėlos įrengus krovos krantinę tai būtų naudinga miestui dėl to, kad būtų sukurta papildomų darbo vietų, ir dėl gyventojų pajamų mokesčio įplaukų į miesto iždą. Tačiau visi žinome, kad labai daug žmonių, ypač dirbančių uoste, gyvena ne Klaipėdoje. Pasisakome už uosto infrastruktūros plėtrą ir jos gerinimą, jeigu tai teigiamai atsiliepia tiesiogiai miestui“, - pridūrė Klaipėdos miesto meras.

Brangtų keltas

Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas LŽ sakė, jog klaipėdiečiai neturėtų likti nuošalyje svarstant tilto į Kuršių neriją klausimą. „Jeigu panaikinama Naujoji perkėla, AB Smiltynės perkėla nebetenka pagrindinio savo pajamų šaltinio. Ką tai reiškia? Norėdama gauti papildomų pajamų įmonė gali branginti bilietus Senojoje perkėloje ir nebedotuoti nemokamo dviračių kėlimo, nes dabar už šią transporto priemonę mokėti nereikia, tik už žmogų“, - teigė politikas.

Jo nuomone, ir kelionė pačiu tiltu gali būti brangesnė už kėlimąsi keltu Senojoje perkėloje, todėl ši gali būti sausakimša. „Manęs taip pat labai neįtikina uostininkų argumentas, kad keltai trukdys įplaukti dujovežiui, esą mūsų locmanai nesugebėtų dėl keltų buvimo saugiai palydėti laivo iki SGD. Be to, juk tie dideli laivai kursuotų tik kelis kartus per mėnesį, negi dėl to reikia naikinti visą perkėlą? Dar keisčiau, kad apie tilto statybos poreikį niekas nekalbėjo nei prieš tvirtinant SGD terminalo, nei Keleivių ir krovinių terminalo statybų dokumentus. Kodėl dabar, gavus visus leidimus, kalbama?“ – piktinosi viecemeras.

Erzina keičiami planai

Naujos diskusijos dėl tilto į Kuršių neriją sukėlė ant kojų ir aplinkosaugininkus. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės, tarnyba labai neigiamai vertina tokio objekto statybą. „Pirmiausia dėl to, kad galima jau ir pavargti - negalima visą laiką apie tą patį siūlymą kalbėti metai iš metų. Kai buvo rengiami visi bendrieji planai - ir šalies, ir apskrities, ir Klaipėdos miesto, visur buvo sutarta, kad tilto per Kuršių marias nebus“, - konstatavo ji.

Išties tilto statyba nenumatyta nei neseniai patvirtintame KNNP generaliniame plane, nei Klaipėdos miesto 2007 metų bendrajame plane. Tokie planai paprastai tvirtinami dešimčiai metų. „Gaištame visų institucijų laiką, vėl grįžtame prie to paties, nesilaikome tarptautinių įsipareigojimų. Toks nenuoseklumas ir pakartotinis to paties klausimo kėlimas mažina visuomenės pasitikėjimą valstybe“, - tvirtino ji.

***

Iškiltų grėsmė UNESCO statusui

Jeigu į Kuršių neriją būtų nustiestas tiltas, ši unikali ir itin jautri teritorija taptų paprasta tranzitine vieta keliaujantiesiems ir nebetektų savo žavesio, gal net būtų išbraukta iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo. Taip interviu "Lietuvos žinioms" vakar po posėdžio KVJUD dėl tilto statybos į Neringą teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

Dar daug mįslių

Anot A.Feser, Europoje jau yra pavyzdžių, kai nutiesus tiltą į salą ar pusiasalį šis prarasdavo savo žavesį, sunykdavo kaip rekreacinė teritorija. / KNNP nuotrauka

- Kokie klausimai buvo aptarti darbo grupės posėdyje dėl tilto į Neringą statybos?

- KVJUD iniciatyva buvo iškelta idėja ateities perspektyvoje, plečiantis uostui, į Kuršių neriją nutiesti tiltą. Argumentai – ir SGD terminalas, kuris bus pastatytas, ir krovinių krovos masto didėjimas. Esą uoste intensyvės laivyba, o Naujosios perkėlos keltai jai trukdys, todėl reikia statyti tiltą. Posėdyje dalyvavo KVJUD, AB Smiltynės perkėlos, aplinkos apsaugos institucijų, Neringos, Klaipėdos merijų atstovai, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis ir kiti.

Nustebino tai, kad į darbo grupės posėdį dėl tilto statybos teorinės galimybės susirinkome tik pirmą kartą, tačiau KVJUD jau yra ir apskaičiavusi, kiek tiltas kainuos, ir jo modelius parinkusi, ir galimybių studija, kiek žinau, užsakyta.

O dėl kelto iškėlimo AB Smiltynės perkėlos atstovai sakė, kad jie yra prieš tilto statybą, nes keltai dirba gerai, ir jie gali visiškai netrukdyti plaukti tiems didžiuliams laivams į SGD terminalą. Kalbėta ir apie nedidelių, labai manevringų keltų įsigijimą, jeigu paaiškėtų, kad dabartiniai trukdo. Ir nors uosto atstovai aiškina, kad keltai trukdys laivybai, jie visiškai negalėjo atsakyti, kas kiek laiko tas SGD laivas atplauks, kuriam laikui reikėtų stabdyti laivybą uoste. Ir apskritai čia toks teorinis argumentas, kad keltai trukdys. Šie klausimai nukelti kitam susitikimui.

Važiavimas - mokamas

- Ar kalbėta, koks tai būtų tiltas?

- Šiame posėdyje niekas nepasakė, nei kokio ilgio, nei kokio pločio, nei kaip atrodytų tas tiltas. Faktas, kad norima juo leisti važiuoti visomis transporto priemonėmis: ir automobiliais, ir autobusais, ir krovininėmis mašinomis. Ir tas važiavimas tiltu, be abejo, būtų mokamas. Todėl uoste manoma, kad Naujoji perkėla bus nebereikalinga, o Klaipėdos valdžia mano priešingai.

- Koks būtų poveikis pačiai Kuršių nerijai, jeigu tiltą pastatytų?

- KVJUD mums aiškino, esą atlikti skaičiavimai, kad pastačius tiltą mašinų srautas į Neringą būtų toks pats, kaip dabar keliantis keltu. Tikrai taip nebus, tiltas Kuršių neriją paverstų nenutrūkstamo mašinų tranzito pusiasaliu, o ne kurortu. Todėl visomis išgalėmis priešinsimės tilto statybai. Kuršių nerijoje norime žmonių, o ne automobilių. Poilsiautojų, o ne mašinų triukšmo ir teršalų.

Europoje jau yra pavyzdžių, kai nutiesus tiltą į salą arba pusiasalį šie prarasdavo savo žavesį, sunykdavo kaip rekreacinė teritorija ir tapdavo eiline tranzito vieta. Taip atsitiko trečios pagal dydį Vokietijos Fėmarno salos atveju: pastačius tiltą ji tapo tranzitine sala, kur susidaro automobilių spūstys, apie poilsį joje nebėra nė kalbos. O štai kitos keturios salos Vokietijoje ėmė taikyti režimą be automobilių: atvykstama tik pėsčiomis ar dviračiu, ir tai tapo tų salų sėkmės istorijomis.

- Tačiau pastačius tiltą gal padaugėtų turistų?

Tiltas į Kuršių neriją būtų statomas į pietus už Kiaulės Nugaros salos ir atsiremtų į Alksnynės postą. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

- Padaugėtų vienadienių turistų arba tų, kurie tik pervažiuotų per Neringą. Dabar komplikuotas patekimas į pusiasalį tarsi atrenka jo lankytojus, nes keliamasi keltais pailsėti, o ne pasivažinėti. Tiltas palengvintų galimybę nuvykti į neriją, išvykti iš jos, todėl ilgiau pasiliekančių žmonių savaime sumažėtų. Mes kaip tik netektume dalies turistų, kurie ir maitina vietinius, nes kėlimasis keltu dabar tarsi priverčia žmogų pabūti ilgiau. Kuršių nerija nebebūtų tokia populiari ir geidžiama atostogų vieta, nes į ją būtų galima patekti ir išvažiuoti lengviau.

Skųsis UNESCO

- Gal Kuršių nerijai iškiltų grėsmė net būti išbrauktai iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo?

- Be abejonės, tokia grėsmė iškiltų. Todėl informuosime ir tarptautines organizacijas, UNESCO būstinę apie planus nutiesti mašinų tiltą į pusiasalį, kuris pripažintas kaip vienas pasaulio gamtos stebuklų.

Kitas dalykas – tiesti tilto neleidžia nė vienas dabar galiojantis planavimo dokumentas: nei Kuršių nerijos, nei Klaipėdos miesto.

- Ar buvo įvardyta, kiek galėtų kainuoti toks tiltas?

- Taip, apie 150 mln. litų. Tačiau tiek kainuotų vien paties tilto statyba, be visų privažiuojamųjų kelių, infrastruktūros. Kol kas visiškai neaišku, kada tas tiltas galėtų būti pastatytas. Žinoma, jeigu bus statomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"