TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tiškevičių koplyčia brandina sensaciją

2014 09 16 6:00
Šalia šių trijų karstų šimtmetį paslėpti gulėjo dar trys, įmūryti postamentuose. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Specialiai sudaryta mokslininkų komisija netrukus mėgins įminti intriguojančią Kretingos mįslę. Vasarą atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus neogotikinėje grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje senosiose kapinėse netikėtai aptikti trys gerai paslėpti karstai.

Spėjama, kad juose gali būti palaidoti vieni žymiausių ir Kretingai itin reikšmingų XIX amžiaus didikų - grafas Juozapas Tiškevičius su žmona Sofija bei jų 3-4 metukų anūkė Marija Tiškevičiūtė.

Tačiau kol kas tai tebėra mįslė, nes reikėtų atlikti palaikų DNR tyrimus. Karstų fragmentus betoniniuose postamentuose archeologai kol kas stebėjo tik per vaizdo kamerą, įtaisytą specialiame zonde. Neabejojama dėl vieno: šie palaidojimai buvo ypatingi, nes siekta kuo geriau paslėpti mirusiųjų kūnus.

Neeilinė asmenybė

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas LŽ pasakojo, kad šio miestelio metraščiuose ryškiausiai įrėžtos trijų didikų asmenybės. „Jonas Karolis Chodkevičius - miesto įkūrėjas, bažnyčios, mokyklos statytojas. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis medinę Kretingą pavertė mūrine. O J. Tiškevičius ją išgarsino. Būtent šio grafo valdymo laikais buvo pastatytas anuomet didžiausias Europoje privatus žiemos sodas, įrengti prabangūs rūmai, išpuoselėtas prancūziško ir angliško stilių didžiulis parkas aplink rūmus, iškasti kaskadiniai tvenkiniai“, - pabrėžė jis.

Tai, kad Tiškevičių dvaras ir parkas buvo išpuoselėti pagal ano meto vakarietiškas tradicijas, reiškė itin daug visam regionui ir įkvėpė kurti panašias estetikos oazes didikų rezidencijose Palangoje, aplink Vilnių ir kitur.

Istoriškai svarbu ir tai, kad iš Kretingą valdžiusių garsiųjų didikų vienintelis J. Tiškevičius (1830-1891 m.) buvo palaidotas pačiame mieste.

Yra žinoma, kad J. Tiškevičiaus palaikai buvo balzamuoti ir iš pradžių palaidoti priešingoje gatvės pusėje esančių senųjų kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, o 1893 metais perkelti į naujai pastatytą Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų. Sovietmečiu ši koplyčia ne kartą kentėjo nuo vandalų: buvo net išniekinti palaikai - išmėtyti kaulai, kaukolės. Tiesa, ne garsiojo grafo, o 1941 metais tragiškai žuvusio Kazimiero ir 1940-aisiais mirusios Jadvygos Tiškevičių. Šie didikai ir dabar ilsisi po koplyčia įrengtame mauzoliejuje mediniuose karstuose. Trečiasis - tuščias.

Tačiau istorikai yra radę duomenų, kad šioje koplyčioje turėjo būti palaidoti penki Tiškevičių giminės atstovai, tad trijų trūksta.

Pragręžė postamentus

Siekdami išsiaiškinti, ar senojoje grafų Tiškevičių koplyčioje galėjo būti daugiau palaidota bei nustatyti buvusios sienos aplink koplyčią ribas, vasarą archeologai atliko žvalgomuosius tyrimus. Jiems vadovavusi Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja Daiva Jazbutytė LŽ sakė, kad jokio požeminio rūsio ar kriptų koplyčios mauzoliejuje nerasta.

Tiškevičių koplyčia gali pateikti vieną didžiausių pastarojo meto istorinių staigmenų Žemaitijoje.

Tada nutarta patikrinti tris stačiakampio formos betoninius postamentus, ant kurių padėti Kazimiero ir Jadvygos Tiškevičių karstai. Ilgai manyta, kad tų postamentų paskirtis ir buvusi karstams padėti, tačiau archeologai atskleidė ką kita.

„Grąžtu pragręžę postamentus ir įleidę zondą su stebėjimo kamera nustatėme, kad betoniniuose stačiakampiuose yra erdvės. Užfiksavome lyg ir trijų ornamentuotų, tikriausiai metalinių sarkofagų fragmentus. Postamentų šonuose iš vidaus buvo matyti ir supuvusių lentų, matyt, karkaso liekanų. Tad tie postamentai buvo pastatyti sąmoningai - kaip slėptuvės“, - svarstė D. Jazbutytė.

Muziejaus darbuotojos teigimu, pradinė informacija leidžia konstatuoti viena: aptikti trys iki tol nežinoti pomirtiniai paminklai.

„Kas yra juose, nustatyti bus įmanoma po išsamių tyrimų. Reikės ir DNR tyrimų asmenybėms identifikuoti, bet kol kas net nežinome, kas tuose sarkofaguose. O gal jie šiuo metu yra tušti?“ - svarstė Kretingos muziejaus darbuotoja.

Dar daugiau mįslių užminė jos kolega J. Kanarskas. Jo teigimu, aplinkybės byloja, kad postamentuose užmūryti gali būti visai ne J. Tiškevičiaus palaikai.

„Matote, J. Tiškevičius buvo testamentu išreiškęs valią po mirties būti balzamuotas. Bet žinome, kad tradicija laidoti sarkofaguose iš mados išėjo XVIII amžiaus pabaigoje, o grafas palaidotas XIX amžiaus pabaigoje. Tad teoriškai jo laidoti sarkofage lyg ir negalėjo... Bet kol kas visa tai - spekuliacijos. Jei paaiškėtų, kad išties pavyko aptikti žymiojo grafo ir jo šeimos palaikus, tai būtų savotiška sensacija“, - sakė jis.

Palaikų gali ir neliesti

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė LŽ dar negalėjo tiksliai atsakyti, kada pradės darbą specialistai.

„Tos komisijos dar nėra, ji bus sudaryta artimiausiu metu. Komisijoje dirbs archeologų, paveldosaugininkų, restauratorių ir kitų kompetetingų žmonių. Tik po jos darbo, pateiktų išvadų ir rekomendacijų paaiškės, kaip bus elgiamasi toliau“, - teigė muziejaus vadovė.

Tad dar anksti kalbėti ne tik apie Tiškevičių palaikų radimą, kuris net nėra oficialiai patvirtintas, bet ir apie pačių palaikų likimą.

„Gal apskritai nebus tie karstai ar sarkofagai liečiami ir liks gulėti postamentuose. Juk gali paaiškėti, kad jų iškėlimas pakenks palaikams. Tačiau DNR tyrimai turėtų būti atlikti. Tad kol kas viskas yra tik spėjimai ir prielaidos“, - pripažino ji.

Tiesa, pati koplyčia Kretingos rajono tarybos sprendimu neseniai buvo perduota patikėjimo teise valdyti Kretingos muziejui. Šis ketina kultūros vertybę kapitališkai sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.

Reikėtų konservuoti

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas LŽ sakė, kad aptikus Tiškevičių palaikus lauktų ilgas ir atsakingas procesas.

„Neužtektų vien atverti tuos karstus ar sarkofagus. Reikėtų pasirūpinti ir palaikų išsaugojimu, konservavimu, galbūt sarkofagų ar karstų restauravimu. Jei išlikę ir rūbai, tuomet galima galvoti ne tik apie jų konservavimą, bet ir restauravimą arba kopijų padarymą. Visa tai nemažai kainuoja, todėl kyla finansavimo klausimas“, - sakė jis.

L. Kavaliauskas priminė nepamenantis atvejo, kad karstai būtų įmantriai paslėpti postamentuose. „Tai - neeilinis atvejis. Žemaitijai J. Tiškevičiaus palaikų radimas būtų labai reikšmingas. Todėl ir neskubama su išvadomis ir tolesniais veiksmais“, - tikino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"