TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tiškevičių koplyčios mįslė nepasiduoda

2015 02 28 6:00
Mokslininkai jau išbandė du skirtingus reagentus, bet taip ir nepavyko išskirti mįslingosios moters DNR. Laisvūno Kavaliausko nuotrauka

Visi mokslininkų bandymai atskleisti, kas buvo moteris, paslėpta kartu su grafų Tiškevičių palaikais jų šeimos koplyčioje Kretingoje, kol kas atsimuša į sieną.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratorijoje (VTMTL) jau atlikti du nežinomosios palaikų DNR tyrimai, tačiau gauti tikslių rezultatų niekaip nepavyksta. Pakvipo tikra mistika, juolab kad kitų penkių palaikų DNR yra išskirti.

„Kas ta moteris - didelė intriga. Turime kelias versijas, tačiau tik DNR rezultatai eliminuos visus nežinomuosius. Gali būti, kad sarkofage palaidota moteris - koplyčią pastačiusio grafo Aleksandro Tiškevičiaus žmona Marija. Bet ši prielaida turi ir ją paneigiančių aplinkybių“, - bandė įminti mįslę Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Bus trečias kartas

Tai, kad praėjusių metų spalį Kretingos senosiose kapinėse esančioje koplyčioje rasti Tiškevičių šeimos palaikai, jau laikoma vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių istorinių įvykių Žemaitijoje.

Iš betoninių postamentų ištraukti Tiškevičių - grafo Juozapo (1830-1891), jo žmonos Sofijos (1839-1919), anūkės Marijos (1891-1896) - ir mįslingos moters palaikai sarkofaguose. Į Kretingą atvykę VTMTL ekspertai rudenį paėmė šešių palaikų mėginius: keturių - sarkofaguose ir dviejų - jau buvusių koplyčioje mediniuose karstuose. Šie gulėjo pačioje koplyčioje ir nebuvo paslėpti. Dar 2000 metais begalvius ir pokariu išniekintus palaikus apžiūrėję mokslininkai nustatė, kad tai vyro ir moters kaulai. DNR tyrimai nebuvo atliekami.

Tąkart istorikai įvertino žinomus faktus ir iškėlė prielaidą, kad mediniuose karstuose - Kazimiero Tiškevičiaus (1896-1941) ir Jadvygos Tiškevičienės (1877-1939) palaikai. Tačiau dabar, siekiant objektyvaus įvertinimo, DNR tyrimams atlikti paimti ir jų palaikų mėginiai.

VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos vedėja Rima Baranovienė LŽ sakė, kad iš penkerių palaikų kaulinio audinio jau pavyko išskirti DNR, o iš šeštųjų, maždaug 50 metų nežinomos moters, - ne. „Išbandėme du reagentų komplektus, bet visiškai išskirti DNR niekaip nesiseka. Dabar bandysime tai padaryti naudodami jau trečią cheminių medžiagų rinkinį. Tai ilgas ir išsamus tyrimas, tad jis užtrunka. Be to, imamės istorinių tyrimų, kai atliekame tiesioginį darbą padėdami narplioti baudžiamąsias bylas. Sunku prognozuoti, kada mums pavyks išskirti DNR iš neidentifikuotų palaikų audinio. Gal kovą bus aiškiau“, - kalbėjo mokslininkė.

Paklausta, kodėl vis nesiseka atskleisti Tiškevičių koplyčios nežinomosios paslapties, R. Baranovienė negalėjo įvardyti tikslių priežasčių. „Išskirti DNR iš kaulinių ar minkštųjų audinių, kai jie labai seni, visada sudėtinga. Galime pasakyti, kad nustatyti ilgai jūroje buvusio kūno DNR sudėtinga dėl sūraus vandens poveikio. Bet Tiškevičių koplyčios atveju negaliu įvardyti priežasties“, - teigė ji.

Versijų voratinklis

Kad ir kaip būtų, mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai kretingiškiams turės būti pateikti šį pavasarį, nes birželio mėnesį Kretingos muziejuje rengiama atvira konferencija apie praėjusių metų sensacingą radinį koplyčioje. Žmonės bus supažindinti su naujausiais faktais, analizėmis.

Laukdamas tikslios informacijos iš Vilniaus, Kretingos muziejaus istorikas J. Kanarskas LŽ užsiminė, kad vis dėlto yra kelios versijos dėl minėtos mįslės, kuri niekaip nepasiduoda iššifruojama. „Antropologai nustatė, jog nežinomoji galėjo mirti praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį. Jos kūnas iš dalies buvo balzamuotas, nes audinių konservavimo cheminių medžiagų rasta sarkofago viduje. Todėl laboratorijos specialistai DNR tyrimams paėmė ne kaulinio, o minkštojo audinio pavyzdį. Gali būti, kad ši aplinkybė ir komplikuoja tyrimus, nes audiniai buvo paveikti pelėsio“, - svarstė jis.

Vyniodamas istorinių vingių kamuolį J. Kanarskas įvardijo dvi moteris: Mariją Tiškevičienę (1866-1939) ir Jadvygą Tiškevičienę (1877-1939). „Grafo Aleksandro žmona Marija per Antrąjį pasaulinį karą emigravo į Varšuvą ir ten mirė. Ji galėjo būti parvežta iš Lenkijos į Kretingą. Tai paaiškintų mūsų rastas neįmantrus, labiau transportuoti skirtas sarkofagas, kuris buvo užlituotas. Jame yra ir gamykliniai įrašai, ir data, panaši į 1942 metus, - pasakojo istorikas. - Tačiau tuomet nebesutampa kitos aplinkybės: jei Aleksandras parvežė žmonos palaikus į Kretingą, kodėl jie buvo įmūryti į postamentą?“

Mat Kazimiero Tiškevičiaus (1896-1941) palaikai į koplyčią iš Skuodo parapijos kapinių parvežti 1941 metais mediniame karste, bet jis nebuvo paslėptas, gulėjo koplyčioje. „Todėl ir Marija, jei iš Varšuvos pargabenta panašiu metu, kokiais 1940 metais, lyg ir negalėjo būti užmūryta. Tikimybė, kad Aleksandras parvežė žmonos palaikus, yra didelė, nes jis buvo organizuotas žmogus“, - aiškino J. Kanarskas.

Vis lieka spragų

Kita versija - tai grafienės J. Tiškevičienės, kuri prieš mirtį buvo atsikrausčiusi iš Užutrakio gyventi į Kretingą, palaikai.

„Jei taip, tuomet netiksliai identifikavome jos palaikus mediniame karste... Kas tada jame? Vis kur nors lieka spragų... Todėl ir laukiame mokslininkų išvadų, nes tik DNR tyrimai atsakys į visus klausimus. Faktas, kad ta nežinomoji sarkofage turi būti Tiškevičių dinastijos atstovė, o ne tarnaitė, mokytoja. Samdinių kapai yra aplink koplyčią, ten - savotiškas dvaro žmonių nekropolis. Pačioje koplyčioje, ir dar paslėpti, galėjo būti tik grafų atstovai“, - dalijosi mintimis J. Kanarskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"