Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Trakiniuose tapytas homo sovieticus veidas

 
Prie kryžiaus žuvusiems Trakinių partizanams
Prie kryžiaus žuvusiems Trakinių partizanams Daivos Baronienės nuotraukos

Anykščių rajono Trakinių kaime įvyko pokariu už Lietuvos laisvę kovojusių ir šiose vietovėse žuvusių partizanų pagerbimo šventė. Šventėje diskutuota, ką su mumis, lietuviais, padarė sovietinė okupacija.

Trakiniai – mažutėlis, vos kelių sodybų kaimas, esantis Anykščių rajono Kurklių seniūnijoje. O garsus šis kaimas tuo, kad šalia jo, 1945-ųjų birželį, NKVD smogikai nukovė 32 partizanus, susibūrusius į „Aro“ būrį. Ir štai jau šešeri metai kai Trakiniuose pirmąjį rugsėjo savaitgalį rengiama partizanų pagerbimo šventė, pavadinta „Trakinių partizanai“. „Šventė todėl, kad partizanų tikslas – laisva Lietuva – jau pasiektas“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė vienas iš šios šventės organizatorių, istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas Mindaugas Nefas.

Šventėje „Trakinių partizanai“.
Šventėje „Trakinių partizanai“.

Šventės vieta – karo gydytojos sodyba

„Trakinių partizanų“ šventę Trakiniuose organizuoja viešoji įstaiga „Trakinių partizanai“. Pasak M. Nefo, šventės dalyviams, tarp kurių – šauliai, akademinis jaunimas, tremtiniai bei politiniai kaliniai, taip pat visi kiti tautos istorijai neabejingi žmonės, stengiamasi įdomiai pateikti istorinius Lietuvos gyvavimo aspektus. Ankstesniais metais buvo diskutuota partizaninio karo, Nepriklausomybės kovų, holokausto temomis, o šiemet nutarta pasiaiškinti, ką su mūsų tautos žmonėmis padarė sovietmetis.

Šventei savo sodybą nuolat užleidžianti karo gydytoja Marija Kalvaitienė mūsų dienraščiui teigė itin besidžiaugianti, kad vis didėja besidominčiųjų partizaniniu judėjimu jaunų žmonių būrys, kurių apsuptyje jai būti itin džiugu. M. Kalvaitienė pabrėžė, jog netrukus po to, kai prie Trakinių 1945-aisiais žuvo „Aro“ būrio partizanai, šiame kaime stovėjęs jos senelių namas buvo sudegintas. Vos spėję namą atstatyti jos tėvai buvo ištremti, o ją, tremčiai pasmerktą keturių mėnesių kūdikį, slapčia perėmusios iš jos mamos, pažįstamos moterys perdavė auginti giminaičiams. Tad mamą ši moteris pamatė būdama dešimties metų.

„Sykį, kai Lietuva jau buvo laisva, o mes čia, Trakiniuose, buvome įsirengę vasarnamį, į jo duris pasibeldė jauni vyrai ir paklausė, ar galėtų šioje sodyboje vykti partizanų pagerbimo šventės, labai mielai sutikome“, – apie „Trakinių partizanų“ švenčių pradžią pasakojo M. Kalvaitienė.

Karinės technikos demonstravimas.
Karinės technikos demonstravimas.

Apie pavojingus indiferentus

Į šiųmetę „Trakinių partizanų“ šventę pakviesta filosofė Nerija Putinaitė drauge su jos dalyviais ieškojo atsakymų į klausimą, ką su žmonėmis padarė sovietmetis. Ji svarstė, kuo skiriasi prisitaikymas prie sovietinės sistemos nuo kolaboravimo.

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė

„Skaitau buvusių komunistų partijos veikėjų užrašus ir matau, kad jie anaiptol nemano esantys kolaborantai, o laiko save prie sistemos prisitaikiusiais žmonėmis tam, kad Lietuvai būtų geriau“, – teigė filosofė. Ji sakė, jog daugelio žmonių sąmonėje vyrauja įvaizdis, kad kolaborantai – tai dirbusieji KGB struktūrose, visi kiti – vien prisitaikėliai. „Bet iš tiesų Lietuvos komunistai stengėsi išlaikyti valdžią pirmiausia rūpindamiesi savo gerove“, – sakė N. Putinaitė. Pasak jos, Lietuvos komunistų lyderiai anaiptol nebuvo Maskvos įkaitai, o savarankiški veikėjai ir naudojosi turima valdžia.

N. Putinaitė teigė, jog ieškant atsakymų į klausimą, koks žmogus yra homo sovieticus, teko išgirsti, kad tai – žmogus, tikintis marksizmo-lenininizmo ideologija, partija bei pačia sovietine valstybe. „Iš tiesų homo sovieticus – tai abejingas žmogus, išmokytas vertybe laikyti ne šeimą, o kolektyvą, atskirtas nuo religijos, tikėjimo, bet neperėmęs ir marksistinės pozicijos“, – sakė filosofė. Pasak jos, tokie indiferentai, kuriems – viskas tas pats, buvo tapę pavojingi ir pačiai sovietinei valstybei. N. Putinaitė teigė, jog mūsų tautos indiferentizmas ryškus ir dabar, tad turi praeiti dar nemažai laiko, kad iš jo išaugtume.

Šventėje.
Šventėje.
Į „Trakinių partizanų“ šventę – briste per Virintos upelį.
Į „Trakinių partizanų“ šventę – briste per Virintos upelį.
Susirinkusiems dainuoja Aidas Giniotis.
Susirinkusiems dainuoja Aidas Giniotis.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"