TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tremtinį teisėją privertė nusišalinti

2015 08 08 6:00
Vytautas Nekrošius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žmones trėmusio tautiečio bylą pradėjęs tirti teisėjas buvo priverstas nuo šio tyrimo nusišalinti vien todėl, kad ir pats yra iškentęs tremties pragarą.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, ėmęsis nagrinėti bylą, kurioje buvęs sovietų saugumo darbuotojas Jonas Gailiūnas kaltinamas lietuvių tautos žmonių trėmimu, buvo priverstas nusišalinti nuo šio nagrinėjimo. Kaltinamojo gynėjas nutarė, kad tremtyje gimęs teisėjas negali būti nešališkas sovietų saugumiečiui, į tremtį siuntusiam žmones.

Įtarė šališkumu

Vadinamosios trėmimų bylos, kurioje 87-erių Kėdainių miesto gyventojas J. Gailiūnas kaltinamas aktyviais veiksmais prisidėjęs į SSRS gilumą tremiant Lietuvos gyventojus, tyrimą inicijavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šio centro surinktais duomenimis, pradinį išsilavinimą turintis J. Gailiūnas dirbo kadriniu sovietų saugumo darbuotoju ir dalyvavo tremiant žmones iš Biržų krašto į Tomsko sritį. Apie tai liudija jo paties sovietmečiu pasirašyti dokumentai, nors pats J. Gailiūnas nepripažįsta dalyvavęs savo tautos žmonių trėmimuose.

Šią bylą, į kurios nagrinėjimą atvyko kaltinamasis, liudytojai bei nukentėjusieji, turėjo nagrinėti Panevėžio apygardos teismo teisėjas P. Šimkus. Tačiau dar nespėjus imtis bylos nagrinėjimo iš esmės, suabejota šio teisėjo nešališkumu.

„Esu dirbęs drauge su teisėju P. Šimkumi ir žinau, kad jis yra tremtyje gimęs ištremtųjų vaikas, taip pat žinau, kad jo giminėje buvo sovietų nukankintų Lietuvos partizanų. Todėl manau, kad šis teisėjas negali nešališkai išspręsti trėmimais kaltinamo asmens bylos“, – sakė kaltinamąjį J. Gailiūną ginantis advokatas Raimundas Kurklietis. Advokatas pabrėžė, kad reikalaudamas teisėjo nusišalinimo jis nenorėjęs vilkinti bylos, o vien siekęs, kad ją nagrinėjant nebūtų suinteresuotumo. R. Kurklietis neslėpė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių J. Gailiūno kaltę. „Tačiau norėčiau tikėti, kad šis aklas, onkologine liga sergantis, tris operacijas iškentęs žmogus bus atleistas nuo bausmės atlikimo“, – vylėsi kaltinamojo advokatas.

Teisingas sprendimas

Teisėjas P. Šimkus LŽ pabrėžė, kad tremties išgyvenimai jam nebūtų kliudę nagrinėti civilių trėmimo bylos. Nuo šios bylos jis nusišalino tik todėl, kad to pareikalavo kaltinamojo advokatas. „Tirdamas šią bylą tikrai nebūčiau šališkas. Tačiau jei kitiems bylos dalyviams atrodo, kad dėl patirtos tremties jaučiu nuoskaudą ir negaliu būti nešališkas, turėjau atsisakyti minėtos bylos nagrinėjimo“, – sakė teisėjas.

Jis teigė, kad panašią bylą yra išnagrinėjęs maždaug prieš dešimtmetį, bet tuomet niekam nekilo abejonių dėl jo šališkumo. P. Šimkus sakė, jog sprendimą dėl nusišalinimo priėmė savo nuožiūra, niekam dėl to neturėsiąs nei aiškintis, nei teisintis. „Jei nebūčiau nusišalinęs dabar, ateityje, kai išnagrinėjus bylą būtų priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, jis galėtų būti apskųstas dėl to, kad iš pradžių neįvykdžiau reikalavimo nusišalinti“, – teigė teisėjas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius LŽ teigė, kad tremtį iškentęs teisėjas pasielgė teisingai nusišalindamas nuo bylos, kurioje pareikšti kaltinimai trėmus žmones. „Šiuo metu bylas teisėjams paskirsto kompiuterinė programa. Jei tai darytų žmogus, jis teisėją pasistengtų apsaugoti nuo tremties išgyvenimų ir galbūt šališkumo“, – sakė teisės profesorius.

Pasak jo, teisėjai nuo bylų nusišalina esant dviem aplinkybėms: kai patys jaučia, kad yra trukdžių išnagrinėti bylą, ir kai bent vienas iš proceso dalyvių išreiškia abejonę teisėjo objektyvumu svarstant jam pavestą bylą. LŽ žurnalistei suabejojus, kad, naudojantis šia praktika, išsituokusiems teisėjams galbūt irgi nederėtų nagrinėti skyrybų bylų, prof. V. Nekrošius patikino, kad skyrybos ir tremtis – skirtingi ir net nelygintini dalykai. „Neabejoju, kad su tremties faktu daug sunkiau susitaikyti nei su ištuoka ir jis kelia daug daugiau skaudžių emocijų“, – sakė teisės profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"