TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Unikali mokykla – ant išlikimo slenksčio

2016 10 18 6:00
Wikipedia.org, nuotrauka

Nesulaukdami, kol Alytaus rajono valdžia imsis realių darbų išsaugoti XIX amžiaus pirmojoje pusėje išeivijos lietuvių lėšomis pastatytą ir į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktą Kurnėnų mokyklos pastatą, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ nariai patys ėmėsi veiksmų.

Pilietinę akciją „SOS Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla“ inicijuojantys mokslininkai ketina kaupti idėjas, kaip nenaudojamą mokyklos pastatą būtų galima pritaikyti šių dienų poreikiams.

Tačiau Alytaus rajono vadovai atkerta, kad tokių idėjų ir be šios iniciatyvos netrūksta, esą stinga tik pinigų joms įgyvendinti.

Renka idėjas

Mokslininkų draugija „Vizija“ kreipėsi į alytiškius bei buvusius Kurnėnų mokyklos mokinius, kad šie pateiktų savo siūlymus, ką būtų galima įkurti prieš beveik 80 metų statytame mokyklos pastate. „Prieškariu tai buvo bene moderniausia mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė minėtos draugijos tarybos pirmininkė Rūta Petrauskienė.

Mokykla buvo statoma 1934–1936 metais. Visus darbus finansavo Kurnėnuose gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas, kurio vardu 1992 metais mokykla ir pavadinta. Jis statybai paaukojo 160 tūkst. tuomečių litų. Statybinės medžiagos, mokykliniai suolai, lentos, langų stiklai, radiatoriai, vandentiekio čiaupai buvo atvežti iš Čikagos, kurioje tuo metu gyveno L. Radziukynas. Tik plytos ir čerpės buvo pirktos Marijampolėje.

Statomos modernios mokyklos teritorijoje buvo įrengtas artezinis gręžinys, iš jo vandenį į rezervuarą pumpavo vėjo jėgainė-siurblys. Mokykla turėjo centrinį šildymą ir biologiniu būdu tvarkomą kanalizaciją. Mokykloje taip pat buvo dušas, sporto salė, parketu išklotos grindys, veikė vadinamasis bufetas. „Tuo metu Lietuvoje Kurnėnų mokykla buvo savotiškas technikos stebuklas. Tačiau ji tapo ir pavyzdžiu, kaip išeiviai gali rūpintis savo gimtine“, – tvirtino R. Petrauskienė. Anot jos, regione labai trūksta turizmo objektų, tad surinkus atsiliepusiųjų į mokslininkų raginimą idėjas ir siūlymus, sumanymams realizuoti bus bandoma ieškoti lėšų: kreiptis į ES fondus ar visuomenę.

Aplaidumas bado akis

Mokykla buvo uždaryta 2008 metais. Šiuo metu į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas jos pastatas priklauso Alytaus rajono savivaldybei. Tačiau ilgą laiką nenaudojamas pastatas sparčiai nyksta: sugadinta centrinio šildymo sistema, dėl prakiurusio stogo supuvo ir sulūžo atskirų patalpų grindys, pelėsis įsiskverbė į išorės ir vidaus tinką. Išskirtinės mokyklos pastatams ir istorinei vėjo jėgainei gresia visiškas nunykimas.

Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus laikinai vedėjo pareigas einanti vyriausioji valstybinė inspektorė Margarita Janušonienė pripažino, kad didžiausia problema yra idėjų, ką daryti su buvusios Kurnėnų mokyklos pastatu, stoka. „Teko girdėti, kad kai kas iš verslininkų joje norėtų padaryti... bravorą. Tačiau tai nepriimtina“, – teigė M. Janušonienė, bet pridūrė, kad nieko nedaryti taip pat negalima. Ji priminė, kad tai – kultūros paveldo objektas, jame yra itin daug vertingų detalių: išliko autentiškos statybos ir apdailos medžiagos, taip pat šildymo, ventiliacijos sistemos, net iš JAV atvežti langų stiklai, sulaikantys ultravioletinius spindulius. Kultūros paveldo vertybe laikoma ir šiuo metu nebeveikianti vėjo jėgainė. „Objekto savininkė savivaldybė galėtų plačiau žvelgti į šio kultūros paveldo objekto panaudojimą, bet tinkamo požiūrio kol kas nėra“, – apgailestavo M. Janušonienė.

Stinga tik pinigų

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad sumanymų netrūksta, pavyzdžiui, buvusios mokyklos pastatuose galėtų būti vykdoma edukacinė ar muziejinė veikla. „Savivaldybė rengė ne vieną jos tvarkybos projektą, bet negavome finansavimo. Dabar parengtu dar vienu numatyta prie mokyklos pastatyti naują pastatą, įrengti konferencijų sales. Jas planuojama nuomoti, o gautas pajamas investuoti į mokyklos pastato atnaujinimą“, – pasakojo meras. Bet, anot jo, viena savivaldybė nepajėgi prikelti pastato, todėl numatyta pasitelkti ir verslininkų. Pavyzdžiui, dalyje komplekso pastatų vienas verslininkas norėtų gaminti nealkoholinį alų, rengti jo prezentacijas.

A. Vrubliausko nuomone, vietos mokslininkai pernelyg jautriai reaguoja į dabartinę situaciją, esą ji kontroliuojama. Pagal šiuo metu parengtą ir ES Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programai finansuoti teikiamą projektą, numatyti pirmieji darbai – stogų, išorės sienų, šildymo sistemos tvarkymas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"