Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Unikaliam malūnui ieško šeimininko

 
2017 08 09 16:00
Vištyčio malūnas – ties sunykimo riba.
Vištyčio malūnas – ties sunykimo riba. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos archyvo nuotrauka

Kultūros paveldo objektą – Vištyčio vėjo malūną su visa įranga – įsigijusi VšĮ Sūduvos kultūros fondas paliko jį sunykti.

Kol VšĮ Sūduvos kultūros fondo atstovai žada tuoj tuoj pasirūpinti, kad į malūno vidų netekėtų lietaus vanduo ir visiškai neįgriūtų stogas, paminklosaugininkai ieško statiniui naujų potencialių savininkų, nes nesiryžta pradėti ilgai trunkančio jo nacionalizavimo proceso. Esą per tą laiką malūno gali ir nebelikti.

Vienintelis Lietuvoje

Pavojaus varpais dėl griūvančio kultūros paveldo objektu pripažinto Vištyčio malūno, statyto 1925 metais, likimo pirmieji pradėjo skambinti Vištyčio regioninio parko darbuotojai. Pasak šio parko direkcijos kultūrologės Rimos Gagienės, sunku matyti, kaip jis nyksta. „Šiemet įkrito dalis malūno „kepurės“, pro atsivėrusią skylę ant išlikusios autentiškos įrangos pradėjo tekėti lietaus vanduo. Plyšių atsirado ir sienose. Tai vos ne kasdien matome tiek mes, tiek į parką užsukantys turistai. Keliaudami po Vištytį ir jo apylinkes žmonės, nors ir nenorėdami, regi apleistą malūną, stūksantį šalia miestelio, ant Ilgojo kalno“, – kalbėjo R. Gagienė. Kadaise Vištyčio puošmena buvęs vėjo malūnas dabar net kelia pavojų iš arčiau jo apžiūrėti atvykstantiems turistams.

Beveik prieš dešimtmetį Vištyčio malūną tyrinėjusio eksperto dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno teigimu, jame gausu išlikusios senosios malimo technikos, tačiau ypač unikali statinio „kepurė“. Eksperto nuomone, tokio tipo ir taip išsilaikęs malūnas – vienintelis visoje Lietuvoje. Todėl Vištyčio regioninio parko iniciatyva 2003-iaisiais jis kartu su malūnininkų namu ir senąja Vištyčio aliejine buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Būta plačių užmojų

Vištyčio malūno, statyto prieš beveik šimtą metų, pirmasis savininkas buvo Jonas Kanapkis. 1992-aisiais statinį, kaip išlikusią nuosavybę, atgavo jo palikuonys. Tačiau šie nerodė susidomėjimo malūnu. Tada Vištyčio regioninio parko direkcija pati nusprendė tapti jo savininke. Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, kuriai pavaldi minėta direkcija, 2011 metais jau buvo numačiusi tam ir lėšų, bet nepavyko sutarti su savininke Stase Kanapkyte dėl malūno pardavimo kainos. Netrukus paaiškėjo, kad naujuoju Vištyčio malūno savininku tapo Sūduvos kultūros fondas, kuris kėlė tokius pagrindinius tikslus – puoselėti lietuvių kultūrą ir švietimą, inicijuoti bei remti su Sūduva susijusius švietimo, mokslo, kultūros projektus, skatinti pilietinės visuomenės kūrimąsi.

Fondo užmojai buvo platūs. Viešoji įstaiga tikėjosi malūną prikelti naujam gyvenimui – restauruoti ir jį patį, ir visus viduje esančius įrenginius, sukurti patrauklią infrastruktūrą, kuri padėtų atskleisti ne tik malūno praeitį, apylinkių legendas, bet ir netoliese karo metais nužudytų žydų tautybės žmonių istorijas. Tad atsirado vilties, kad ši etnografinė vertybė bus išsaugota ateities kartoms.

Neturi pinigų

Tačiau naujieji savininkai ne tik neišsaugojo, bet ir visiškai apleido Vištyčio malūną. Kaip prisipažino buvusi Sūduvos kultūros fondo pirmininkė Daiva Klimavičienė, iš šios veiklos pasitraukusi 2015 metais, visos idėjos žlugo, kai joms įgyvendinti nepavyko gauti Europos Sąjungos paramos lėšų. „Jų negavome tik per plauką. Projektas buvo labai gerai įvertintas, tereikėjo šiek tiek jį pakoreguoti ir vėl dairytis finansavimo. Nežinau, kodėl naujoji fondo vadovybė to nedarė“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino D. Klimavičienė.

Martynas Vasiliauskas: "Būtų galima inicijuoti paveldosauginio objekto nacionalizavimą, bet šis procesas tikriausiai užtruktų ne vienus metus."
Martynas Vasiliauskas: "Būtų galima inicijuoti paveldosauginio objekto nacionalizavimą, bet šis procesas tikriausiai užtruktų ne vienus metus."

Dabartinis VšĮ Sūduvos kultūros fondo vadovas Audrius Balbierius tikino, jog yra parengtas techninis malūno restauravimo projektas, bet stokojama lėšų jam įgyvendinti. „Artimiausiu metu ketiname uždengti stogą, kad į vidų neplūstų lietaus vanduo“, – žadėjo A. Balbierius.

Kaip „Lietuvos žinioms“ tvirtino Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas, dabartinė situacija, kurioje yra atsidūręs Vištyčio malūnas, jų visiškai netenkina. Tačiau paveldosaugininkai nė karto nebaudė malūno savininkų už kultūros paveldo objekto nepriežiūrą. Pasak M. Vasiliausko, dabartinis Sūduvos kultūros fondo pirmininkas net kviečiamas neatvyksta į KPD Marijampolės skyrių, tad nėra galimybės surašyti jam administracinių nusižengimų protokolo už objekto nepriežiūrą.

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka teigė, jog dabar jau merija ketina kreiptis į Vyriausybę, Seimo Kultūros komisiją, Kultūros ministeriją ir KPD, kad kuo greičiau būtų rastas sprendimas unikaliam vėjo malūnui išsaugoti. Tą patį žada padaryti ir Vištyčio regioninio parko direkcija.

Į kitas rankas

VšĮ Sūduvos kultūros fondo pirmininkas A. Balbierius neslėpė, kad šiuo metu svarstoma galimybė parduoti fondui priklausantį Vištyčio malūną, nes lėšų jam restauruoti nebesitikima gauti.

Tik tokį sprendimą Vištyčio malūnui išgelbėti mato ir KPD Marijampolės skyriaus vedėjas M. Vasiliauskas. Anot paveldosaugininko, būtų galima inicijuoti išskirtinio objekto nacionalizavimą, bet šis procesas tikriausiai užtruktų ne vienus metus. „Net nacionalizuotas kultūros vertybes valstybė pasilieka retai – kur kas dažniau skelbiamas jų pardavimas ir ieškoma naujo šeimininko. Didelė tikimybė, kad taip atsitiktų ir šiuo atveju“, – svarstė M. Vasiliauskas. Esą kol būtų bylinėjamasi, kol būtų pardavinėjamas turtas, jis, ko gero, visiškai sugriūtų. Todėl, pasak KPD Marijampolės skyriaus vedėjo, ieškoma potencialių malūno pirkėjų, ir jie, galima sakyti, jau rasti. Tačiau kol nesudaryta pirkimo ir pardavimo sutartis, viešai neskelbiama, kas ketina įsigyti Vištyčio vėjo malūną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"