TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Unikalioms kapinėms Karklėje - grėsmė iš jūros

2013 03 05 6:35
Už šių medžių - jūra, tad bangų veikiamas skardis kartu su įkapėmis slenka žemyn. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Vieno seniausių išlikusių žvejų kaimelių - Karklės - gyventojai skambina pavojaus varpais. Tiesiog akyse ėmė žemyn slinkti ant jūros kranto skardžio esančios unikalios kapinės.

Daugiau nei šimtmetį skaičiuojančios kapinaitės pripažintos kultūros paveldo objektu. Tačiau gamtos jėgos joms negailestingos. Nenuostabu, kad poilsiautojai tiesiog paplūdimyje vis dažniau aptinka senų žmonių kaulų.

Rytoj į pasitarimą dėl galimybės išsaugoti kapinaites rinksis Karklės senbuvių bendruomenės atstovai, Pajūrio regioninio parko (PRP) vadovybė, paveldosaugininkai, mokslininkai. Viena kapinių galimos apsaugos priemonių - paplūdimyje pastatyti akmeninę sieną, sulaikančią Baltijos bangas.

Išplauna kaulus

Karklės, seniau - Liepų kapinaitės įkurtos XIX-XX amžių sandūroje ir tebeveikia iki šiol. Tiesa, žmonės laidojami tik jau esančiuose kapuose šalia artimųjų.

Šios iki 10 arų dydžio kapinaitės - išties unikalios. Jos yra arčiausiai jūros, įkurtos tiesiog ant kopų skardžio. Čia buvo laidojami vietos gyventojai, prūsai, kuršiai, yra išlikę keli senieji mediniai krikštai ir metaliniai kryžiai bei paminklai.

Kapinaitėse ilsisi XX amžiuje kūrusio poeto keturvėjininko Salio Šemerio, palaidoto 1981 metais, palaikai. Anot literatūros tyrinėtojų, poetas savo testamente parašęs, jog nori būti palaidotas tik Karklėje, nes labai myli jūrą ir senąjį žvejų kaimelį.

Karklės kapinaitėse prieš porą šimtmečių buvo laidojami skenduoliai, į krantą išmestos jūros aukos. Pagal archajišką tradiciją palaikai būdavo užkasami ant jūros kranto, kojomis į Baltiją. Tačiau anuomet ir krantas buvo didesnis, jūra toliau nuo jo, tad niekam nešovė į galvą mintis, kad bangos gali siekti kapines.

Tačiau jūros lygis kilo, status krantas, ant kurio įrengtos kapinės, iro ir siaurėjo. Vėliau jos tapo ne tik skenduolių, bet ir bendra, pagrindine kaimelio gyventojų laidojimo vieta. Karklės senbuviai pasakoja, kad kapinės per pastaruosius 50 metų susiaurėjo pusšimtį metrų.

Todėl po audrų, didesnių škvalų ar per pavasarinį atlydį paplūdimyje vaikščiojančius poilsiautojus nemaloniai stebina prie kapinaičių randami žmonių palaikų kaulai. Kasmet tokių radinių vis daugėja, nes skardis kartu su įkapėmis toliau slenka.

Siūlo akmenų tvorą

Matydami, kad daug metų dėl kapinių nykimo nesiimama jokių priemonių, Karklės bendruomenės atstovai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai išsiuntė skundą. Jame teigiama, kad kapinaitėmis turėtų rūpintis PRP direkcija, tačiau ji nieko nedaro.

"Kapinės yra labai svarbios ir unikalios. PRP vadovybė jų nykimą "nurašo" gamtos procesams, esą nieko negalima padaryti. Tačiau tai - netiesa, nes Aplinkos ministerijos krantotvarkos programoje numatytos galimos priemonės, kaip stabdyti jūros bangų kopoms daromą žalą. Viena tokių priemonių - vadinamojo gabiono įrengimas paplūdimyje ties kapinaitėmis", - LŽ sakė Karklės senbuvių bendruomenės vadovė Rasa Bučienė.

Ji patikslino, jog norima įrengti apie 60 metrų ilgio hidrotechninį įrenginį, savotišką metaline tvorele iš šonų apgaubtą akmeninę sieną.

"Tai būtų tiesiog akmeninė tvora, ji sulaikytų bangas ir neleistų joms ardyti skardžio, ant kurio kapinėse ilsisi senieji Karklės gyventojai. Ta siena tikrai negadintų vaizdo smėlėtame paplūdimyje, nes tarp akmenų neabejotinai imtų želti pajūriui būdingos žolės, tvora gal net puoštų paplūdimį. Gabionai kaip hidrotechninė priemonė įrengiami daugelyje jūrinių pasaulio valstybių", - teigė R.Bučienė.

Ji įsitikinusi, kad lėšų ir medžiagų tokiam projektui galima rasti.

"Prieš keletą metų gilinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją buvo ištrauktos tonos akmenų, jie iki šiol niekur nepanaudoti. Juos ir būtų galima pritaikyti tvorai, apsaugančiai kapines nuo bangų mūšos", - dėstė karkliškė.

Padėtis nėra kritinė

PRP vadovas Darius Nicius sutiko, kad krantotvarkos programoje yra numatyta galimybė Karklėje pastatyti vadinamąjį gabioną. Tačiau jis pabrėžė, jog nuomonių dėl tokio objekto statybos esama įvairių.

"Nėra įrodyta, kad kapinės išties slenka taip drastiškai, nes niekas to netyrė. Vieniems iš akies žiūrint atrodo vienaip, kitiems - kitaip. Pabrėšiu, kad kapinės įrengtos ant tvirto moreninio skardžio, ne ant smėlio kopos, moreninis dirvožemis atsparesnis erozijai. Tačiau, žinoma, pavasarinio atlydžio metu tokie skardžiai neišvengiamai yra", - LŽ sakė PRP direktorius.

Pavyzdžiui, plika akimi matyti, kokią griaunamąją jėgą pavasarinis atlydys turi tokios pačios geologinės sandaros Olandų kepurės skardžiui. Mat molingame skardyje, po žeme, į plyšius priteka vandens, šis užšąla į ledą, o ledas plečiasi ir ardo dirvožemį. Atšilus orams vanduo pradeda tekėti, susiformuoja net šaltiniai, skardis yra, būna purvo ir molio nuošliaužų.

"Karklės kapinaičių atveju tokios kritinės situacijos nėra, todėl daugelis mokslininkų susilaiko prieš siūlydami statyti gabioną", - pabrėžė D.Nicius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"