TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Unikalioms kapinėms skamba pavojaus varpai

2015 07 18 6:00
Karklės bendruomenė prašo skubios pagalbos ant jūros skardžio esančioms senoms kapinaitėms gelbėti. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Jei valstybė toliau ignoruos prašymus apsaugoti ant jūros skardžio esančias išskirtines Karklės kaimo kapinaites, netrukus paplūdimyje rankiosime žmonių kaulus.

Taip tvirtina Karklės bendruomenės atstovai. Jie apstulbo, kai neseniai sužinojo, kad Aplinkos ministerija 2014-2020 metų pajūrio krantotvarkos programoje nenumatė jokių lėšų šioms kapinėms apsaugoti.

Karkliškiai tvirtina, kad skardžio papėdėje būtina įrengti apsauginę tvorą iš akmenų. Dėl jos kreiptasi net į prezidentę Dalią Gybauskaitę, Vyriausybę.

Skardį, ant kurio dar nuo XIX amžiaus vidurio pradėti laidoti žmonės, kasmet vis labiau graužia ir naikina požeminiai šaltiniai. Jei nieko nebus daroma, dalis šlaito su žmonių palaikais gali nuslinkti į paplūdimį. Žmonių kaulų ten jau randama.

Neįtraukė į programą

Lietuvoje nėra kitų tokių kapinaičių, kaip Karklės kaime: jos įrengtos prie pat jūros, ant skardžio.

Pirmieji žmonės šioje vietoje palaidoti apie 1855 metus. Tai buvo iš Hamburgo į tuometį Mėmelį burlaiviu plaukę jaunuoliai. Jie turėjo talkinti atstatant Klaipėdą po didžiojo 1854 metų gaisro. Laivas visai netoli uostamiesčio per audrą nuskendo, o keliasdešimt vėliau jūros į krantą išmestų skenduolių buvo palaidoti ant skardžio Karklėje.

Pirmieji vietiniai aplinkinių gyvenviečių žmonės ten pat imti laidoti tik XX amžiaus pradžioje. Kultūros vertybe paskelbtos Karklės kapinaitės veikia iki šiol, jose ilsisi apie 200 žmonių palaikai. Tarp jų - žymaus Lietuvos rašytojo, keturvėjininko Salio Šemerio.

Anot Karklės bendruomenės pirmininko Arvydo Urbio, pajūrio kaimelio kapinių šlaito erozijos klausimas buvo keltas ne vieną kartą, vietos gyventojai pasirašė ir peticiją, adresuotą aukščiausiems šalies vadovams, Aplinkos, Kultūros ministerijoms.

„Neseniai Karklėje lankėsi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Aprodėme jam kapinaites ir paaiškinome situaciją. Mums sukėlė nerimo žinia, jog į 2014-2020 metų pajūrio krantotvarkos projektą Karklės kapinaičių šlaito stabilizavimo klausimas apskritai neįtrauktas, nors įvairūs tyrimai rodo, kad joms yra iškilusi reali grėsmė nugarmėti į paplūdimį su visais jose palaidotų žmonių palaikais“, - LŽ teigė jis.

Karklės kapinaitės, 1970 metai. /LŽ archyvo nuotrauka

Įžvelgia grėsmių

Buvęs Pajūrio regioninio parko (PRP) vadovas A. Urbis pabrėžė, kad didžiausią grėsmę skardžiui kelia ne bangų mūša, o požeminiai šaltiniai.

„Jie teka iš paties skardžio, kaip ir Olandų Kepurės atveju ir visame pajūrio ruože su klifais. Žiemą tų šaltinių vanduo užšąla, pavasarį ima sruventi, todėl skardis yra ardomas iš vidaus. Susiformuoja išgraužos. Prašome numatyti galimybę ir skirti lėšų įrengti skardžio apačioje, jo papėdėje vadinamąjį gabioną - apie 80-90 metrų ilgio, iki 2 metrų aukščio akmeninę tvorą“, - pasakojo karkliškis.

Esą toks įrenginys vėliau būtų užpustytas smėlio, jo net nesimatytų. Be to, tarp akmenų pinamos ir karklų vytelės, jos nesunkiai sužaliuoja, ir pradeda augti krūmai.

„Žinoma, per audras, kurių vis daugėja ir jos stiprėja, tas smėlis būtų nuplaunamas, tačiau po kurio laiko gabionas vėl būtų užpustytas. Jis sutvirtintų šlaitą iš apačios. Ne nuo jūros bangų norime apsaugoti kapines, o nuo erozijos, kranto irimo. Plika akimi matyti, kas vyksta su Olandų Kepure, kur skardis tiesiog griūva į apačią, nusinešdamas net įvairius informacinius stulpus“, - tikino jis.

Gabiono įrengimas kainuotų iki 100 tūkst. eurų. Dabar didžiausia grėsmė iškilusi tiems kapams, kurie yra arčiausiai skardžio krašto.

„Skaičiavome, kad nuo arčiausio prie jūros kapo iki šlaito apačios yra apie 15 metrų. Pirmiausia žemyn nuvirstų būtent tų pirmųjų palaidotų skenduolių hamburgiečių palaikai“, - tikino A.Urbis.

Specialistai abejoja

Ketvirtadienį į Karklę ir pajūrį buvo atvykusi Aplinkos ministerijos delegacija, vadovaujama Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro. Jo teigimu, galimybė gabionu apsaugoti Karklės kapinaites nuo erozijos labai abejotina.

„Mokslininkai jau kelis dešimtmečius stebi tą skardį ir tikina, kad jis yra vienas stabiliausių pajūryje. Gamta pati sugebėjo jį apsaugoti labiau, nei tai padarytų žmogus, nes šlaitas apaugęs krūmais, žoliniais augalais. Labai abejojame būtinybe paplūdimyje imtis kokių nors hidrotechninių priemonių įrengimo. Be to, neaišku, ar ta akmenų tvora nepaveiktų šlaito neigiamai“, - LŽ sakė jis.

Svarstoma, kad pliaže pastačius gabioną audringos jūros bangos per jį persiristų, ir vanduo nebegalėtų sugrįžti atgal. Akmenų tvora esą paskatintų šlaito plovimą.

Apie tokią tikimybę kalbėjo ir PRP vadovas Darius Nicius. Jis mano, kad prieš imantis kokių nors drastiškų priemonių reikia papildomų tyrimų.

„Dabar į šlaitą atsitrenkiančios bangos laisvai paplūdimiu grįžta atgal, o įrengus akmenų tvorą vanduo liktų pašlaitėje, kurią galbūt imtų dar labiau ardyti. Jei jau manoma, kad dėl gamtos veiksnių iškilo grėsmė Karklės kapinaičių skardžiui, tai tokia pati grėsmė tuomet yra ir visam kranto ruožui prie šio kaimo. Nes krantai čia visur šaltiniuoti. Todėl dabar labai sunku aiškiai pasakyti, ar padėtų, ar pakenktų skardžiui kokios nors hidrotechninės priemonės“, - svarstė D. Nicius.

Apie grėsmę Karklės kapinaitėms kalbama nuolat, pirmieji pavojaus signalai buvo pasiųsti prieš kelis dešimtmečius, tačiau skardis toliau stūkso pajūryje. Žmonių kaulai, kuriuos kartkartėmis paplūdimyje randa gyventojai, yra ne iš kapinaičių, o išplauti jūros.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"