TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Uostamiesčio turizmo grimasos

2012 03 05 6:03

Menkų architektūrinių šedevrų išteklių turinti Klaipėda savo industrinį įvaizdį galėtų atsverti kultūriniu ir pažintiniu turizmu. Bet verslininkai ir valdininkai rodo vieni į kitus pirštais, reikalaudami atvykėliams visų pirma suteikti viešo tualeto paslaugų.

Nekilnojamojo turto rinką prieš keletą metų užgriuvusios nesėkmės iki šiol stabdo kadaise vešėjusius statybų ir pastatų rekonstravimo užmojus. Sklypų ir namų prisipirkę verslininkai, tikėjęsi iš nuomos ar pardavimo lengvai uždirbti, dabar nebežino, ką su jais daryti. Vienur kitur pradeda ryškėti pirmi atsargūs judesiai, tačiau tik ten, kur keičiamos veiklos kryptys.

Klaipėdoje verslininkai vienas po kito atsisako ankstesnių ketinimų statyti grandiozinius verslo ar SPA centrus, atidaryti prašmatnias parduotuves, o šiuo metu pristatomi nauji projektai traukiasi į miesto pakraščius ir ima smulkėti. Patrauklių uostamiesčio vietų ir įvykių arsenalas senka, išskirtinių įdomybių neatsiranda. Klaipėda pamažu pilkėja. Tačiau nuo kalbų apie sunkumus pavargę klaipėdiečiai įžvelgia, kad tikrasis uostamiesčio kultūrinio gyvybingumo stabdys yra ne nuoroda į stagnacijos apimtą nekilnojamojo turto rinką, o miesto strategijos prioritetai - kokią Klaipėdą norima matyti? Turizmo specialistų manymu, viena iš neatidėliotinų priemonių senamiesčiui gaivinti - ne brangi fasadų restauracija, o modernus tualetas ir studentijos šurmulys.

Savininkai persigalvojo

Štai pastarąją savaitę Klaipėdos architektų ekspertų taryba pranešė, kad svarstyti pateiktas sklypo Vilniaus plente, vadinto "auksiniu trikampiu", koncepcijos projektas. Jis esą kaip diena ir

naktis skiriasi nuo to sumanymo, kurį po lopinėlį supirkto 18 hektarų sklypo savininkė bendrovė "Ferteksos transportas" pristatė prieš 5 metus. Tuomet kalbėta, kad uostamiesčio prieigos taps nauju investicijų traukos ir miesto ekonominio augimo centru. Tačiau ši žemė baigia apželti krūmynais ir medžiais.

Naują koncepcijos projektą rengianti bendrovė "NDP Klaipėda" numato sklypą skaidyti į 6 mažesnius komercinės paskirties plotelius. Buvęs investuotojas pasitraukė, o šiandienos verslo konsultantai žemės savininkams pataria, kad rinkoje didesnę paklausą turi mažesni sklypai.

Tačiau ten, kur dar nieko nėra, mažiausiai kyla rūpesčių. Gerokai dramatiškesnė jau esamo nekilnojamojo turto padėtis uostamiesčio centre, kur pramoninėms vizijoms iškeltas ženklas "Stop". Pavyzdžiui, istorinio dujų fabriko liekanų Liepų gatvėje savininkai patarimo, ką daryti su teritorija, kreipėsi į visuomenę.

Po pernykščio rudens, kai siautusi vėtra išvertė ant gatvės vieną statinio sieną, istorikai ir kultūros darbuotojai ėmė kalbėti, ar nereikėtų objekto nacionalizuoti. Todėl Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros studentai savininkų prašymu šiomis dienomis platina anketą ir atlieka tyrimą, kaip panaudoti pramonės paveldo likučius viešam interesui. Tokiu atveju būtų galima rengti projektą ir tikėtis europinių pinigų.

Respondentų klausiama, iš kokių lėšų statinį reikėtų restauruoti, ar asmuo prisidėtų savo pinigais, ar dalyvautų talkose, už kiek jį pirktų aukcione, kam siūlytų pritaikyti: verslui, sportui, menui, pramogoms, poilsiui ir t. t. Paskutinis klausimas: ar pritartų ten įkurti "Fluxus dujų fabriką", nors prieš tai išvardijama daugybė kitų variantų. Tarkime, ar žmonės norėtų matyti viešbutį su konferencijų centru, sveikatingumo ir grožio centrą (būtent tokius pageidavimus savininkai buvo išsakę anksčiau), pramonės muziejų, prekybos centrą, cirką, teatrą, ledo areną, gyvenamuosius butus (loftus), o gal ten įkurti Klaipėdoje statomo suskystintų gamtinių dujų terminalo administraciją?

Judina valdininkus

Labiausiai Klaipėdos senamiesčio estetinį vaizdą gadina buvusio Baltijos kino teatro degėsiai, priklausantys bendrovei "Fisanta", kuri nesutaria su paveldo specialistais dėl naujos statybos aukščio, apleisti daugelio namų fasadai ir kiemai.

Visuomenininkų asociacija "Žalia banga" dėl tokių pastatų tolesnio likimo šiomis dienomis kreipėsi į miesto valdžią ir klausė, ką numatoma daryti? Asociacijos pirmininkės Dalios Žukienės teigimu, skaudi namų "vaiduoklių" pasaka trunka jau 15-20 metų. Griūvantys, neaptverti statiniai ir jų aplinkoje esantys šiukšlynai kelia pavojų žmonių saugumui. Tai kenkia miesto verslo ir turizmo įvaizdžiui.

Pasak savivaldybės atstovų, 2005 metais buvo įsteigtos dvi statinių priežiūros pareigybės, kurios ir apima jų priežiūros funkcijas, taip pat visų Klaipėdos miesto pastatų naudojimo priežiūrą. Tačiau apleistų namų tiek daug, kad du žmonės "neužtikrina deramos kontrolės".

Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus manymu, viena pagrindinių priežasčių, sunkinančių "vaiduoklių" tvarkymą, yra tai, kad pastatai pripažinti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėmis. Todėl savivaldybės galios čia ribotos, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas esąs gremėzdiškas.

Centras - be žmonių

Apklausos yra vienas geriausių būdų sužinoti visuomenės nuomonę vienu ar kitu klausimu, tačiau tai nepigiai kainuoja. Pasak Klaipėdos savivaldybės investicijų ir ekonomikos direktoriaus Ričardo Zulco, savivaldybei apklausti miestiečius, kokius lūkesčius jie sieja su piliaviete, atsiėjo 10 tūkst. litų. Tačiau tyrimas buvo reikalingas rengiant nacionalinės svarbos projekto strategiją ir norint sužinoti, ar ten tikslinga statyti konferencijų ir viešbučių centrą. Šiemet jau gauta 1,5 mln. litų valstybės lėšų pilies teritorijai tvarkyti, o 2014-aisiais, kai miestą pasieks apie 40 mln. litų europinių lėšų, numatoma pradėti statybos darbus. Rengti daugiau apklausų, anot R.Zulco, savivaldybė neplanuoja dėl pinigų stygiaus, bet palaiko visas verslininkų idėjas, skirtas turizmo sezoniškumui mažinti.

Klaipėdos senamiestis 9 mėnesius, galima sakyti, merdi, smulkusis verslas vegetuoja. Jei parduotuvė nebankrutuoja, išsikelia į akropolius. Pasak Klaipėdos turizmo ir informacijos centro (TIC) vadovės Romenos Savickienės, pati nykiausia Klaipėdoje - reprezentacinė Turgaus gatvė, kuri visiškai baigia ištuštėti. Apie tai kalbama jau keletą metų, bet proceso sustabdyti nepavyksta. Vasarą daugiausia lankytojų pritraukia džiazo festivalis, Jūros šventė ir burlaivių regatos, tačiau šios vyksta ne kasmet.

R.Savickienė pasakoja, kad turistams užsukus į Turgaus gatvėje įsikūrusį TIC ir pasidomėjus, kur yra senamiesčio centras, sunku paaiškinti, kodėl jis čia, kur nėra parduotuvių ir nematyti žmonių. Tuomet bandoma juokauti, kad klaipėdiečiai - dideli gamtos mėgėjai, visi laisvalaikiu išvyksta į sodus arba prie jūros, o parduotuvių patariama paieškoti Herkaus Manto gatvėje. Bet ir ten jų - vos kelios.

Turizmo specialistai pažymi, kad viskas tarpusavyje susiję: demografija, emigracija, šalies ekonomika, miesto biudžetas, strategija, paveldėtų istorinių vertybių kiekis, turizmas ir politikų prioritetai. Klaipėda net negali konkuruoti su Palanga ir Neringa, turinčiomis kurortinių patrauklumų. Ir nė nemėgina to daryti -  Palangos oro uosto pasiūlymą finansiškai prisidėti pritraukiant naujų skrydžių Klaipėdos savivaldybė, ko gero, jau palaidojo. Patvirtintame uostamiesčio biudžete tam nenumatyta skirti pinigų.

Gėdingas klausimas

R.Zulcas pažymi, kad Klaipėda - turistams tranzitinis miestas, jie čia ilgai neužsibūna. Kruizinių laivų keleiviai, į kuriuos pastaraisiais metais orientuojamasi, taip pat dažniausiai renkasi išvykas į Kuršių neriją, Palangą ir Ventės ragą. "Matome, jog tik Jūrų muziejus sutraukia srautus turistų, todėl miesto pristatymą automatiškai turėtume fokusuoti į išskirtinius objektus, o jų neturime. Svečiai mums taip pat sako, kad Klaipėda neturi magneto", - apie turistinį miesto skurdą kalba specialistas.

R.Savickienė teigia, jog kruizinių laivų šiemet atplauks 8 daugiau negu pernai, jau užsiregistravę 44, bet apgailestauja, kad vasaros sezonas naujovių į miestą neatneš. Esą senamiesčio verslininkams trūksta išradingumo ir kantrybės, jie nekuria veiklos tradicijų, o geros iniciatyvos per greitai miršta. Mažai kas prisidėjo pernai sudarant kulinarinį žemėlapį, todėl neaišku, ar šiemet jo reikia.

Akivaizdu, jog didesnės naudos iš atplaukiančių turistų neverta tikėtis, kol negalėsime skelbti, kad Klaipėda atvykėliams saugi. Nuo chuliganų praėjusiais metais nukentėję kruizinių laivų keleiviai visam verslui užtraukė tamsų šešėlį. Žinant policijos galimybes ir reakciją į pranešimus, saugumas tik mažės, nebent turistiniuose objektuose imtų budėti savanoriai.

Klaipėdos turizmo verslo atstovai atkerta, kad turistai senamiestyje neužtrunka ir dėl žmogiškos fiziologinės priežasties: ekskursija čia trunka valandą ar pusantros, o tų vietų, į kurias "karaliai pėsčiomis vaikšto", visiškai nėra. Pasiūlyti biotualetą užsieniečiui - baisi gėda, jis ten nieku gyvu neis. "Antai vokiečiai Klaipėdos senamiesčiu ir taip lieka sužavėti, bet jei atsirastų dar nors pora vietų "paveiksliukų" ir keletas tualetų, gidai tikrai mokėtų Klaipėdą pristatyti. Dėl pavienių turistų pavyksta susitarti su kavinukių šeimininkais, tačiau atėjus su didele grupe, nėra kur dėtis. Tualetai - tai katastrofa", - tvirtina Klaipėdos gidų gildijos pirmininkė Zita Petruškevičiūtė.

Pasak jos, Klaipėda galėtų pasekti Rygos pavyzdžiu - ten prie Domos katedros neseniai įrengti kelių vietų mokami automatiniai tualetai. Jie negadina senamiesčio vaizdo, nes pastatyti tinkamoje vietoje. Tačiau mūsų verslininkų idėja iš "to" išspausti pinigą visiškai nežavi. Dauguma jų mano, kad tai - visuomeninis reikalas. Bet Klaipėdos savivaldybė šių metų biudžete tokių išlaidų nenumato. Todėl turistams, prispirtiems "reikaliuko", teks siūlyti nubėgti iki pajūrio. Ten jau šiemet bus įrengta 10 tualetų, kuriems Klaipėdos savivaldybė gavo Europos Sąjungos pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"